- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 1S-167-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01111-2008-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 14 metų laisvės atėmimo bausme. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 3 metai 9 mėnesiai 26 dienos.
2. Bausmės pradžia – 2008 m. spalio 9 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2018 m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. 93-606 nutarė taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, komisijos skirtas rekomendacijas, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam darydamas išvadą, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistasis A. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui ir pagrįstam manymui, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5. Nuteistasis A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodo, kad nuteistasis siekia ne jo atleidimo nuo bausmės, bet prašo tęsti bausmės atlikimą kitomis sąlygomis. Tuomet jis būtų mažesnė našta valstybei, visuomenei, greičiau integruotųsi į visuomenę, taptų pilnateisiu jos nariu, gerbiančiu įstatymus. A. B. supranta apribojimų, kurie padėtų atsiriboti nuo bet kokios neteisėtos veiklos, pasekmes. Nuteistasis dirba, vykdo visas socialinės reabilitacijos programas, yra įgijęs paklausias darbo rinkoje specialybes, bausmės atlikimo metu papildomai įgijęs staliaus ir baldžiaus kvalifikacijas, turi šeimą, gyvenamą vietą bei darbinės veiklos perspektyvą. Jis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Paskutinis drausmės pažeidimas padarytas prieš 5 metus. Pažeidimai yra administracinės teisės jurisprudencijos dalis ir pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 3 straipsnį, pasibaigus skirtos nuobaudos laikui bei praėjus vieneriems metams, laikoma, kad asmuo nuobaudų neturėjo. Tuo tarpu apylinkės teismas nevertino, jog A. B. 14 kartų yra skatintas. Priteistas civilinis ieškinys solidariai yra atlygintas atskiru susitarimu, vykdomasis raštas dėl priteistos žalos išieškojimo nebuvo pateiktas antstoliui. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir neformuoja klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.
5.2. Skunde nurodo ir tai, kad apylinkės teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, atitinkantiems paleidimo sąlygas, siekiant mažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 602-126/2012.
5.3. Sprendžiant kausimą dėl lygtinio paleidimo, galiojantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato neatliktos bausmės dalies, todėl ji ir neturi būti analizuojama bei tuo motyvuojamas sprendimas. Apylinkės teismas lygtinio paleidimo klausimą nagrinėjo iš naujo, nors tą jau padarė kompetentinga Komisija. Nuteistasis nesupranta, ar apylinkės teismas abejoja, ar nepasitiki Komisija. Nepatvirtinus Komisijos nutarimo, teismas Komisijos darbą paverčia niekiniu, o nuteistieji neturi motyvacijos elgtis tinkamai, abejoja, ar įstatymas veikia, ar teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, ar tik formaliai atlieka savo funkciją.
5.4. Teismui vertinus padaryto nusikaltimo sunkumą ir nepatvirtinus lygtinio paleidimo, nuteistasis tai prilygina jo baudimui antrą kartą. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta nė viena konkreti aplinkybė, sudaranti pagrindą manyti, kad A. B. ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Niekuo nepagrįsta tokia teismo išvada pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą ir šmeižia asmenį, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė. Skunde akcentuojama, kad vadovaujantis minėta Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacija Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, lygtinis paleidimas laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendra taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Taikant lygtinį paleidimą, sprendimas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Teismas laikėsi kardinaliai priešingos pozicijos - neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o jo taikymas – išimtis, todėl savo sprendimo visiškai neargumentavo, nors argumentavimo trūkumas (Nuostatų 36.6 punktas) yra pakankama priežastis skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
7. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus ir skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) bei BVK normas ir jų nepažeidė (nenagrinėjo iš naujo A. B. lygtinio paleidimo galimybės, bet vertino, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos), nenukrypo nuo nacionalinės bei tarptautinės teisės praktikos, priimtą sprendimą motyvavo ir padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nuteistasis dar turi būti izoliuotas nuo visuomenės.
9. Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau priešingai nei nurodo nuteistasis, minėtos rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A602-126/2012 šioje byloje nėra aktuali, kadangi nurodytoje administracinėje byloje buvo spręstas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ nuostatos neminėtos.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę, atlikus 2018 m. gruodžio 5 d. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 11 balų. Šios aplinkybės patvirtina tik formalų lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindą, tačiau be paminėtų kriterijų būtina įvertinti ir akivaizdžią bei įtikinamą A. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacija taikoma remiantis tik itin palankioms ir išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms.
11. Teisėjų kolegija sutinka, kad pastaruoju metu nuteistasis stengiasi koreguoti savo elgesį, bausmės atlikimo metu skatintas 14 kartų, nuo 2017 m. spalio 4 d. perkeltas iš paprastosios grupės tolesniam bausmės atlikimui į lengvąją nuteistųjų grupę. A. B. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jaučia jų palaikymą ir tai vertina. Atlikdamas bausmę pataisos namuose įgijo staliaus bei baldžiaus specialybes, darbo neatsisakė, dirbo įvairiose pareigose, šiuo metu dirba staliumi, gyvena ūkio aptarnavimo būryje. Darbinė motyvacija išlikusi, po bausmės atlikimo turės galimybę įsidarbinti A. Ž. IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis turi išsikėlęs aiškius ateities tikslus: apsigyventi pas žmoną, dirbti, kurti savo verslą, susijusį su žvejyba. Suvokia lygtinio paleidimo prasmę, galimus įpareigojimus, tvirtina, jog taps doru ir pilnaverčiu piliečiu. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių apygardos teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, A. B. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Teigiami pataisos aspektai nagrinėjamu atveju nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos.
12. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį, teismas gali atsižvelgti ne tik į jo elgesį bausmės atlikimo metu ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pavojingumą, taipogi į atliktos ir neatliktos bausmės santykį. Ir nors šios aplinkybės nėra esminiai faktoriai, nulemiantys teismo sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. A. B. bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, būnant apsvaigus nuo alkoholio, veikiant bendrininkų grupėje. Nurodytos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines A. B. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį bei pavojingumą, ir tokia teismo nutarties argumentacija negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas. Pažymėtina, kad aplinkybės apie padaryto nusikaltimo sunkumą, pobūdį bei likusią neatliktą bausmės dalį yra reikšmingos identifikuojant sritis, kuriose turi būti keičiamas A. B. elgesys bei mąstymas. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas nuteistojo požiūriui į smurtinį elgesį bei svaigiųjų gėrimų vartojimą.
13. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis neigia piktnaudžiavimą alkoholiu ir suvokia, jog apsvaigimas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, galimą žalą asmeniui ir jo aplinkai, tačiau vien problemos pripažinimas nelemia jos išsprendimo. Byloje esanti 2018 m. gruodžio 4 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus paneigia nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių, įtakojusių elgtis neteisėtai. Terminuotam laikui suvaržius nuteistajam laisvę, A. B. pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų negerbė, juos pažeidė 6 kartus, iš kurių net 3 atvejai, susiję su alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimu, už ką jam paskirtos pačios griežčiausios nuobaudos (uždarymas į baudos izoliatorių). Toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad net ir įkalintas laisvės atėmimo įstaigoje, jis yra linkęs piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis. A. B. dalyvavo programoje, skirtoje darbui su nuteistaisiais, kurie pataisos namuose buvo bausti už apsvaigimą, tačiau kaip ši programa pakeitė nuteistojo elgesį bei mąstyseną ydingų įpročių aspektu, teismui pateiktoje medžiagoje neatsispindi. Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, jog nuteistasis nėra dalyvavęs Anoniminių alkoholikų susirinkimuose ar kitose programose, skirtose svaigiųjų gėrimų vartojimo prevencijai, todėl alkoholio vartojimo problema išlieka aktuali, nes nusikaltimą, jau minėta, nuteistasis padarė būdamas neblaivus.
14. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis praeityje atsidurdavo rizikingose situacijose, bendravo su asocialiais asmenimis, todėl ir jo nusikalstamas elgesys buvo įtakotas alkoholio bei draugų. Tokia aplinka itin palanki pakartotiniam nusikalstamumui, agresyvumo, smurto apraiškoms atsirasti. Šiuo metu nuteistasis neigia ryšį su ankstesniais draugais, supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Be to, spręsdamas problemas, ne visada pasirenka tinkamus ir adekvačius problemų sprendimo būdus ar strategijas, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Atlikto socialinio tyrimo dalis pagrįstai patvirtina, kad būtent toks veiksnys (mąstymas ir elgesys) yra artimas kriminogeniniams veiksniams ir jis gali būti mažintinas tinkamų gyvenimo sąlygų laisvėje buvimu, darbine veikla, visapusišku ryšių palaikymu su artimaisiais bei kriminalinio elgesio nuostatų ignoravimu. Be to, nuteistasis bausmę atlieka už smurtinio nusikaltimo padarymą, pasibaigusiu žmogaus mirtimi. Toks elgesys patvirtina nustatytą A. B. savikontrolės praradimo epizodą, smurtavimą prieš kitą asmenį, kad šis paklustų. Šio veiksnio šalinimui nebuvo imtasi jokių priemonių, teismui pateiktoje skundo nagrinėjimui medžiagoje nenustatyta, kad nuteistasis būtų dalyvavęs programose, susijusiose konkrečiai su smurtinio elgesio prevencija, tokių programų skunde nenurodė ir pats nuteistasis, taigi, aktuali ši asmens elgesio problema nebuvo spręsta. Apibendrinus tai, spręsti, kad susidarius konfliktinei situacijai, nuteistasis neišsiprovokuos ir sugebės nepasiduoti priešingiems teisei impulsams, nėra pagrindo.
15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas bausmės atlikimo metu. Šią teismo išvadą pagrindžia pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus. A. B. teigimu, nuobaudos – tai administracinės teisės pažeidimai, kurių galiojimas po vienerių metų išnyksta. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad už padarytus administracinius nusižengimus atsakomybę numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, o nuteistiesiems drausminės nuobaudos skiriamos už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. BVK 143 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Taigi, aukščiau jau minėta, kad nuteistasis 6 kartus nepakluso pataisos namų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms ir režimo reikalavimams, jam buvo skirtos nuobaudos, šiuo metu jos yra negaliojančios, tačiau vien tik drausminių nuobaudų egzistavimo faktas vertinamu atveju rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.
16. Teismo nuosprendžiu iš nuteistųjų, tame tarpe ir iš A. B., solidariai priteista nukentėjusiajai 28 985,50 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Priešingai nei nurodo nuteistasis skunde, byloje nėra duomenų, jog jis būtų pradėjęs dengti priteistą civilinį ieškinį. Skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti jokiais rašytiniais dokumentais, jų nepateikė ir A. B..
17. Aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas gali nuteistąjį lygtinai paleisti, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Teismo manymas, jog tam tikrų nuteistąjį ir jo elgesį pataisos namuose charakterizuojančių aplinkybių visuma gali paskatinti jį pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju nelaikytinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Juo labiau, kai tokia išvada yra pagrįsta skundo nagrinėjimui pateiktais ir šioje nutartyje aptartais duomenimis, iš esmės neigiamai charakterizuojančiais A. B. ir leidžiančiais pagrįstai manyti, jog jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismas teisingai įvertino lygtinio paleidimo taikymo tikslingumui reikšmingus nuteistojo elgesį bei asmenybę charakterizuojančius duomenis ir nors A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 11 balų pagal OASys metodiką, tačiau akivaizdžios bei įtikinančios pažangos, mažinant šią riziką, jis nedaro. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ankstesnis (2018 m. liepos 16 d.) pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką buvo įvertintas 12 balų, taigi, ši rizika pakitusi itin nežymiai, t. y. tik vienu balu. Be to, nustatyti ir nusikalstamo elgesio riziką patvirtinantys statiniai (2 balai) bei dinaminiai (9 balai) veiksniai. Pastaruosius 9 balus A. B. dar gali koreguoti.
19. Apibendrinus kas išdėstyta, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, taip pat niekiniu nepadaro Komisijos atliekamo darbo. Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos teisinio pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.