Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-518-658/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2011-05-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. T-532-840/2018Nutartis · 2018-03-20Kauno apylinkės teismas
  3. T-1876-753/2018Nutartis · 2018-08-30Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-02Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-07Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-08Kauno apygardos teismas
  7. T-2289-548/2019Nutartis · 2019-12-13Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-08
Bylos Nr.
1S-518-658/2019
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01111-2008-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-518-658/2019Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01111-2008-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-301 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. A. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 14 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. spalio 9 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 9 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienai (2019 m. gegužės 2 d.) – 3 metai 5 mėnesiai 7 dienos.

3. Komisija 2019 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą Nr. 95-301, kuriuo nutarė A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis neturi galiojančių nuobaudų, 15 kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia vykdomuosius raštus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-301 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-301.

Šalies argumentai

5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį charakterizuojančius duomenis vertino formaliai, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei Europos Tarybos Rekomendaciją Nr. R(99)2. Nuteistojo nuomone, teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą, mažinant savo kriminogeninius veiksnius, taip pat aplinkybes, susijusias su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu.

5.2. Nuteistojo nuomone, teismas jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui, jo padarymo aplinkybėms bei nusikaltimo sunkumui suteikė ypatingą reikšmę, neatsižvelgdamas į kitas tik lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo instituto taikymą, negali vertinti padaryto nusikaltimo aplinkybių, kadangi jos vertinamos ir turi teisinę reikšmę skiriant asmeniui bausmę už padarytą nusikaltimą, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo. Tuo labiau, kad šie kriterijai ir taip jau yra taikomi pagal BVK 157 straipsnio nuostatas, sprendžiant klausimą kada nuteistas asmuo gali pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu.

5.3. Skunde nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo daroma pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama. Nuteistasis neneigia, kad buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tačiau, jo nuomone, teismas privalėjo vertinti ir tai, kaip pasikeitė jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra ypatingai žema, jis neturi jokių galiojančių drausminių nuobaudų, 15 kartų skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, dirba ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia vykdomuosius raštus, todėl jo elgesys kito tendencingai teigiama linkme, kas patvirtina jo daromą pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

5.4. Skunde taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis su savo šeimos nariais palaiko ryšius, bendrauja, yra lankomas. Pataisos įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų. Nuteistasis pasižymi geru strateginiu mąstymu, operatyviai priima sprendimus dėl veiklos darbo organizavimo, yra neproblemiškas. Taip pat nuteistajam kiekvieną savaitę pataisos įstaigos sprendimu yra suteikta teisė išvykti trumpalaikių išvykų į namus, bei jam nustatyta ypatingai žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistojo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, jis laisvėje integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde teisingai pažymima, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. A. B. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdaliu paskirtos bausmės). Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodika, nuteistajam A. B. nustatoma žema – 11 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Šiuo atveju būtina įvertinti ir A. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo A. B. elgesyje yra pastebimi teigiami pokyčiai. Bausmės atlikimo metu jis skatintas 15 kartų. Pataisos namuose nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, buvo įdarbintas ir dirba iki šiol, taip pat pataisos namuose mokėsi ir įgijo staliaus bei baldžiaus specialybes. Bausme atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2019 m. balandžio 23 d. jam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu parvykti į namus iki 2 parų, palaiko artimus ryšius su artimaisiais. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia priteistą civilinį ieškinį. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu A. B. jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat yra pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. A. B. pataisos įstaigoje 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, t. y. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad A. B. anksčiau teistas, o analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas įvykdytas kaltininkui apsvaigus nuo alkoholio, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad nors nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, remiantis byloje esančios socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams ir nepriskiriamos, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus. Be to, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad A. B. net tris kartus baustas už alkoholio vartojimą pataisos namuose, leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu jis vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio.

12. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje vis dar nustatomas nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys – nuteistojo mąstymas ir elgesys. Nors nuteistasis teigia, jog sprendimus priima atsakingai ir gerai apsvarstęs, o gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau jis yra naudojęs smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusimo. Nors jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis, spręsdamas problemas, ne visada pasirenka tinkamus ir adekvačius problemų sprendimo būdus ar strategijas, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Remiantis šiais Socialinio tyrimo išvados duomenimis, bei įvertinus A. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.

13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. B. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

14. Taigi, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ analizė. Neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo A. B. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos šioje A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisSvetlana JurgaitienėNerijus Meilutis