Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2015-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-441-309/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-08-13Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2015-12-17Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-17
Bylos Nr.
1A-441-309/2015
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00310-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
R. V.
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudž. bylos Nr. 1A-441-309/2015(S)
Teisminio proceso Nr.1-40-9-00310-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7.; 1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.6.1.; 1.2.29.1.; 2.4.2.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,nuteistajai R. V., jos gynėjui advokatui Modestui Švažui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteista už tai, kad nuo 2014-04-07 pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdama vadybininke UAB „M.“, (duomenys neskelbtini), 2014-05-02 su užsakovu K. R. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priėmusi iš K. R. 500,00 Lt avansą, 2014-05-14 išrašė pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 200,00 Lt avanso sumos priėmimo iš K. R. ir pasirašė už K. R., suklastodama K. R. parašą ir pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o jos žinioje buvusį svetimą turtą – t. y. UAB „M. “ priklausančius 300,00 Lt pasisavino,

po to, tęsdama nusikalstamą veiką, R. V. 2014-05-07 su užsakovu K. U. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priėmusi iš K. U. 800,00 Lt avansą, 2014-05-16 išrašė pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400,00 Lt avanso sumos priėmimo iš K. U. ir pasirašė už K. U., suklastodama K. U. parašą ir pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o jos žinioje buvusį svetimą turtą – t. y. UAB „M. “ priklausančius 400,00 Lt pasisavino,

po to, tęsdama nusikalstamą veiką, R. V. 2014-05-07 su užsakove N. D. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , priėmusi iš N. D. 1300,00 Lt avansą, 2014-05-26 išrašė pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 800,00 Lt avanso sumos priėmimo iš N. D. ir pasirašė už N. D., suklastodama V. D. parašą ir pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o jos žinioje buvusį svetimą turtą – t. y. UAB „M. “ priklausančius 500,00 Lt pasisavino,

po to, tęsdama nusikalstamą veiką, R. V. 2014-05-20 su užsakovu S. Č. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priėmusi iš S. Č. 400,00 Lt avansą, 2014-05-23 išrašė pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 200,00 Lt avanso sumos priėmimo iš S. Č. ir pasirašė už S. Č., suklastodama S. Č. parašą ir pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o jos žinioje buvusį svetimą turtą – t. y. UAB „M. “ priklausančius 200,00 Lt pasisavino,

po to, tęsdama nusikalstamą veiką, R. V. 2014-05-22 su užsakove N. D. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priėmusi iš N. D. 200,00 Lt avansą, 2014-05-26 išrašė pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100,00 Lt avanso sumos priėmimo iš N. D. ir pasirašė už N. D., suklastodama N. D. parašą ir pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o jos žinioje buvusį svetimą turtą – t. y. UAB „M. “ priklausančius 100,00 Lt pasisavino,

po to, tęsdama nusikalstamą veiką, R. V. 2014-06-04 su užsakove G. B. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014-06-05 sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-05 priėmusi iš G. B. 4400,00 Lt avansą, išrašė pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 4400,00 Lt sumai, ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. UAB „M. “ priklausančius 4400,00 Lt pasisavino,

po to, tęsdama nusikalstamą veiką, R. V. pagal 2014-04-22 sudarytą su užsakove O. Z. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-10 išrašė pinigų priėmimo iš O. Z. kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2333,00 litų sumai, ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. UAB „M. “ priklausančius 1333,00 Lt pasisavino, tokiais savo bendrais veiksmais padarė UAB „M. “ 7233,00 Lt (2094,82 Eur) turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji R. V. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį paskiriant jai bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Nuteistosios manymu, jai paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad teismas, skirdamas jai bausmę, neatsižvelgė į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu jai buvo paskirta bausmė – bauda, t. y. pati švelniausia bausmės rūšis, o skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta griežčiausia bausmės rūšis. Tai, pasak apeliantės, rodo, kad nebuvo išnaudotos galimybės skirti jai kitas, griežtesnes negu bauda, bausmes. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ji viena augina mažametį vaiką, taigi, jai atliekant laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neproporcinga žala vaikui ir jai. Kartu atkreipia dėmesį, kad šiuo metu atidėti laisvės atėmimo bausmę galima ir asmeniui, kuris yra pripažintas recidyvistu.

Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdami bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Apygardos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pažymima, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistoji apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jos veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. V. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 183 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdama anksčiau du kartus teista (1 t. 115–117, 119–148 b. l.), esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistė, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys liudija, kad Joniškio rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. V. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (šioje byloje R. V. 2015 m. rugsėjo 1 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nėra duomenų, kad ji oficialiai dirbtų (1 t. 152, 154–155, 156 b. l.), be to, iš jos yra vykdomas išieškojimas (1 t. 9 b. l.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai R. V. bus pasiekti paskyrus jai griežčiausias BK 183 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius būtent laisvės atėmimo, o ne kitos bausmės rūšies skyrimo motyvus, su kuriais nesutikti kolegija neturi pagrindo. Akivaizdu, kad nuteistajai paskirtos bausmės dydžiais yra artimos laisvės atėmimo bausmės minimumui (minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), todėl teigti, kad R. V. už jos padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, taip pat galutinė subendrinta bausmė, per griežtos, nėra jokio pagrindo.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2014).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad R. V. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, ankstesniais nuosprendžiais jai laisvės atėmimo bausmės nebuvo paskirtos ir BK 75 straipsnio nuostatos nebuvo taikytos, augina mažametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) (1 t. 113 b. l.), duomenų, kad nuteistosios vaiku galėtų pasirūpinti kiti asmenys, byloje nėra, nors duomenų, kad ji oficialiai dirbtų byloje taip pat nėra, tačiau pastarosios pateiktos atlikėjo paslaugų sutartys (2 t. 117–119, 120–122 b. l.) liudija, kad ji siekia turėti legalų pragyvenimo šaltinį, mano, kad bausmės tikslai R. V. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jai BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bei įpareigojant R. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, R. V. paskirtos laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė