- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- eI2-2107-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00262-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- V. D.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. D. (V. D.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 1R-5759(2.13.) (toliau – Sprendimas) dalį, kuria trečiojo suinteresuoto asmens V. D. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) skundas yra pripažintas pagrįstu (el. byla, I tomas, b. l. 1-5).
Skunde nurodo, kad būdamas advokatas pagal su klientais uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir klientai) sudarytas teisinių paslaugų teikimo sutartis vykdė klientų pavedimus ir šiems klientams teikė teisines paslaugas. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau – BAB) „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Nr. B2-246-258/2018 2018 m. vasario-kovo mėn. pateikė prašymus jį įtraukti į bylą, kaip galimą BAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus teisių perėmėją, prašymą panaikinti BAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komitete priimtus nutarimus, susijusius su BAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimu, taip pat prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant prašymą uždrausti parduoti ar kitaip apsunkinti BAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.
Paaiškino, kad viešai prieinama informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį (pvz., portale www.respublika.lt publikuotas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, portale www.delfi.lt publikuotas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“) kėlė pagrįstų įtarimų dėl jo reputacijos, tai pat dėl to, kad jo procesiniai prašymai galėjo būti pareikšti piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai ir siekiant tinkamai suteikti teisines paslaugas, kilo poreikis įvertinti, ar trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, bus pajėgus atlyginti nuostolius, kurie galėjo kilti, teismui patenkinus jo procesinius reikalavimus, ir padengti bylinėjimosi išlaidas. Tuo tikslu buvo pateikta užklausa Nekilnojamojo turto registrui dėl duomenų apie V. D. turimą nekilnojamąjį turtą pateikimo.
Pažymėjo, kad Lietuvos advokatūros advokatų taryba, išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens V. D. skundą, 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu atsisakė iškelti jam drausmės bylą ir nurodė, kad, jos nuomone, jis duomenis iš VĮ Registrų centro gavo įgyvendinamas savo įgaliojimus pagal teisinių paslaugų sutartį bei remdamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 44 straipsnio 1 punktu, suteikiančiu jam teisę gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ir jų nuorašus ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją.
Nurodo, kad Inspekcija Sprendime jo veiksmų neteisėtumą iš esmės grindė tuo, jog duomenys apie V. D. nekilnojamąjį turtą savaime nedaro šio asmens pareikštų reikalavimų teisėtais ar neteisėtais, o dėl V. D. reikalavimų teisėtumo sprendimą priima teismas. Pareiškėjo teigimu, tokie Inspekcijos argumentai prieštarauja tuo metu galiojusiam teisiniam reguliavimui ir jo taikymo praktikai. Paaiškino, kad nagrinėjamų aplinkybių metu galiojusio Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3 straipsnyje inter alia (be kita ko) buvo numatyta, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų: 1) renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis; 2) tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; 6) tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus. To paties įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Pažymėjo, kad advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą. Tuo tikslu jam suteikta teisė savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos jis gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis. Advokatas, vykdydamas savo profesines pareigas, turi Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje nustatytą teisę rinkti informaciją ir duomenis, taip pat ir asmens duomenis. Duomenų apie trečiuosius asmenis rinkimas vykdant klientų pavedimus ir ginant klientų interesus yra duomenų rinkimas dėl teisėto intereso (ADTAĮ 5 str.). Pažymi, kad advokato teisę rinkti asmens duomenis remiantis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu pripažįsta ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1379-10).
Teigia, kad skunde minimoje bankroto byloje Nr. B2-246-258/2018 trečiojo suinteresuoto asmens pareikšti reikalavimai turėjo tiesioginės įtakos jo klientų interesams ir teisėms, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo ginčijo BAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto nutarimą dėl turto perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat prašė taikyti su tuo susijusias laikinąsias apsaugos priemones. Tvirtina, kad patenkinus jo reikalavimus, ypač reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galėjo kilti didelė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip BAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijėjui, ir UAB „(duomenys neskelbtini),“ kaip trečiajam asmeniui bankroto byloje. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl laikinųjų apsaugos priemonių poveikio proceso šaliai, kuriai tokios priemonės pritaikytos, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones paprastai yra laikinai suvaržomos atsakovo teisės ir jis dėl to gali patirti žalos; ieškovo iniciatyva kreipiantis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir tokių priemonių taikymu teismo procesiniu sprendimu, kai atsakovo atžvilgiu padaroma žala, yra pagrindas atsirasti deliktinės civilinės atsakomybės teisiniams santykiams (CK 6.245 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012).
Atsakydamas į skundžiamame Inspekcijos Sprendime nurodytus argumentus, kad priimti sprendimus dėl trečiojo asmens reikalavimų tenkinimo arba netenkinimo išimtinę kompetenciją turi teismas, o faktas, jog procesinius reikalavimus reiškiantis asmuo turi arba neturi nekilnojamojo turto, savaime nedaro šio asmens pareikštų reikalavimų teisėtais arba neteisėtais, pareiškėjas pažymi, kad, nors galutinį sprendimą dėl pareikštų reikalavimų teisėtumo priima teismas, advokatas, teikiantis teisines paslaugas klientui, privalo įvertinti teikiamų reikalavimų teisėtumą ir parinkti geriausiai kliento interesus atitinkančias gynybos priemones, įskaitant galimybę teikti prašymą teismui dėl proceso šalies nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad remiantis teismų praktika, nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma sąlygų: pirma, realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; antra, tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-178/2017). Pažymi, kad galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018). Kadangi, kaip minėta, trečiojo asmens pareikšti reikalavimai buvo susiję su BAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perleidimo apribojimais ir jų pritaikymas būtų sukėlęs žalą jo klientams, jis, siekdamas pateikti tinkamą konsultaciją dėl kliento teisių gynimo būdų, turėjo išsiaiškinti tikėtiną nuostolių išieškojimo apsunkinimą arba neįmanomumą, netaikius jų užtikrinimo, ir, atsižvelgiant į tai, jog galimų nuostolių tikėtinumą ir sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą, jis privalėjo padėti klientams surinkti tokius įrodymus. Siekdamas šių tikslų jis pirmiausia turėjo išsiaiškinti asmens, teikiančio procesinius prašymus, tarp jų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turtinę padėtį, kurią atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, valstybės įmonės Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1563-302/2017).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas teigia, kad jis ne tik turėjo teisę rinkti šioje byloje nagrinėjamus duomenis, bet ir privalėjo tą daryti. Taip pat tvirtina, kad jis šiuos duomenis rinko laikydamasis visų VDAĮ 3 ir 5 straipsniuose numatytų reikalavimų ir kriterijų: duomenys buvo rinkti dėl teisėto intereso – remiantis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu ir siekiant ginti klientų teises civilinėje byloje, o trečiojo suinteresuoto asmens interesai aptariamu atveju negali būti laikomi svarbesniais nei klientų, kurių teisės galėjo būti pažeistos trečiajam suinteresuotam asmeniui reiškiant procesinius reikalavimus byloje, interesai.
Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pateikė gaires advokatams dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, įgyvendinimo advokato profesinėje veikloje, kuriose nurodė, kad „teikiant teisines paslaugas dažnu atveju tenka tvarkyti ne tik kliento, bet ir trečiųjų asmenų duomenis. Pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnį, advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti ir rinkti informaciją (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis) ir atlikti kitus jos tvarkymo veiksmus. Šiuo atveju teisėtas duomenų tvarkymo pagrindas yra profesinių teisių ir pareigų visuma.“ Nors rekomendacijose nurodomas reglamentas netaikomas šios bylos aplinkybėms, pareiškėjas pažymi, kad teisė rinkti duomenis dėl teisėto intereso, remiantis tiek šios bylos aplinkybėms taikomu, tiek dabartiniu teisiniu reguliavimu, yra pripažintina viena iš advokato profesinės veiklos įgyvendinimą užtikrinančių teisių.
Dėl šių aplinkybių mano, kad Inspekcijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Inspekcija atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta pareiga duomenų valdytojui užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Asmens duomenys yra tvarkomi teisėtai, jei yra bent vienas asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, nustatytas ADTAĮ 5 straipsnyje. Pagal ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad duomenų valdytojas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Duomenų subjekto teisės gali būti ribojamos tik ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.
Atsakovė atsiliepime, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-270/2010 pateiktu teisinio reguliavimo aiškinimu, nurodo, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 7 d. vykdytas V. D. asmens duomenų tvarkymas (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų apie V. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimas), laikytinas tvarkymu, nesilaikant privalomos procedūros taikant ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, tuo pažeidžiant ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. neteisėtu asmens duomenų tvarkymu.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtintas nuostolių atlyginimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo mechanizmas, nuostatas, nurodo, kad pareiškėjas, siekdamas ginti savo klientų, kuriems V. D. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje BAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Nr. B2-246-258/2018 paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, interesus ir teises, turėjo pateikti CPK 146 straipsnio 1 dalyje numatytą prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl šių nuostolių atlyginimo užtikrinimo kartu pagrįsdamas nuostolių tikėtinumą, o ne rinkti duomenis apie V. D. turimą nekilnojamąjį turtą. Šiai išvadai neturi jokios įtakos V. D. asmenybė ar informacija apie jį, randama visuomenės informavimo priemonėse.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, Inspekcija daro išvadą, kad pareiškėjas aukščiau nurodytus V. D. asmens duomenis tvarkė (rinko) neaiškiu ir teisės aktuose neįtvirtintu asmens duomenų tvarkymo tikslu, neteisėtai, nesant ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Taip pat pažymi, kad pareiškėjas nei Inspekcijai, nei teismui nepagrindė V. D. asmens duomenų tvarkymo (rinkimo) būtinumo ir teisėtumo, t. y. nepagrindė, kodėl CPK 146 straipsnio 1 dalyje esant nustatytam nuostolių atlyginimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo mechanizmui, numatančiam, kad tokiu atveju turi būti pateikiamas atitinkamas prašymas teismui, reikėjo rinkti duomenis apie V. D. turimą nekilnojamąjį turtą, ar kaip toks rinkimas atitinka pareiškėjo nurodomą ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisėto tvarkymo kriterijų arba ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų. Todėl, Inspekcijos nuomone, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas (el. byla, I tomas, b. l. 14-18).
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 1R-5759(2.13.), kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisėtumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija 2018 m. liepos 18 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens V. D. skundą, kuriame nurodyta, kad bankroto byloje Nr. e2-3599-258/2018 buvo pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie jo valdomą/valdytą nekilnojamąjį turtą, kuriuose yra nurodomi ir ypatingi jo asmens duomenys (pavyzdžiui, asmens kodas, valdomo nekilnojamojo turto adresai, kiti duomenys). Patikrinus informaciją, koks asmuo tikrino jo asmens duomenis, paaiškėjo, kad tai advokatas E. B., praktikuojantis advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini). V. D. skunde Inspekcijai pažymėjo, kad nebuvo davęs sutikimo tvarkyti jo asmens kodą. Teigė, kad advokatui E. B. renkant jo asmens duomenis ir juos perduodant bent vienam trečiajam asmeniui (o tikėtina ir daugiau asmenų, kurie šiuo metu yra nenustatyti) buvo pažeista jo teisė nesutikti su duomenų tvarkymu. V. D. skunde Inspekcijos prašė patraukti advokatą E. B. teisinėn atsakomybėn. Prie skundo Inspekcijai V. D. pridėjo skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, įskaitant Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2018 m. kovo 7 d. išrašus apie jo valdomą/valdytą nekilnojamąjį turtą.
Inspekcija 2019 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2R-212(2.13.) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, prašydama nurodyti, ar advokatas E. B. 2018 m. kovo 7 d. tikrino pareiškėjui V. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Jei taip, prašė pateikti vartotojo veiksmų protokolo, patvirtinančio atliktos (-ų) peržiūros (-ų) apie nurodytą pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą atlikimo faktą, kopiją, Nekilnojamojo turto registro, kurio peržiūra buvo atlikta, išrašą be istorinių duomenų (jei peržiūra buvo atlikta be istorinių duomenų) arba su istoriniais duomenimis (jei peržiūra buvo atlikta su istoriniais duomenimis). Atsakovė taip pat valstybės įmonės Registrų centro prašė nurodyti, pagal kokius paieškos kriterijus (pvz., pavardę, asmens kodą, turto adresą ir pan.) advokatas E. B. atliko peržiūrą(-as) apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kokia informacija buvo peržiūrėta, ir pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties su priedais ir vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu buvo atlikta peržiūra, patvirtintą kopiją, o tuo atveju, jei pareiškėjo asmens duomenys buvo teikti pagal prašymą, pateikti šio prašymo ir valstybės įmonės Registrų centro pateikto atsakymo patvirtintas kopijas.
Valstybės įmonės Registrų centro IS kokybės valdymo departamentas 2019 m. sausio 22 d. raštu Nr. S-3708(101.38.) informavo Inspekciją, kad patikrinus Centrinio duomenų banko paieškų audito sistemoje esančią informaciją, nustatyta, jog 2018 m. kovo 7 d. pareiškėjui V. D. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (registras Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenis peržiūrėjo advokatas E. B., atlikęs paiešką pagal pareiškėjo pavardę ir asmens kodą, ir suformavęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus be istorinių duomenų. Rašte taip pat nurodyta, kad duomenys teikti automatiniu būdu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų tikrinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šio rašto valstybės įmonė Registrų centras pateikė vartotojo veiksmų protokolus paieškos kriterijams, vartotojo veiksmų protokolą ir Nekilnojamojo turto registro duomenų tikrinimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens V. D. skundo Inspekcijai, jis asmens duomenų apsaugos pažeidimą kildina iš to, kad advokatui E. B. nebuvo davęs sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto duomenis.
ADTAĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Sutartyje turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis. Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Kai asmens duomenys tvarkomi automatiniu būdu ir taikomos tinkamos duomenų saugumą užtikrinančios priemonės, teikiant asmens duomenis pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį, prioritetas turi būti teikiamas automatiniam duomenų teikimui, o teikiant asmens duomenis pagal duomenų gavėjo prašymą, – duomenų teikimui elektroninių ryšių priemonėmis.
Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad advokatas E. B. 2018 m. kovo 7 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko sistemoje, atlikęs paiešką pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. D. pavardę ir asmens kodą, peržiūrėjo V. D. priklausančio nekilnojamojo turto (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis ir suformavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus be istorinių duomenų. Duomenys iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko gauti automatiniu būdu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų tikrinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje taip pat nustatyta, kad minėtus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus Vilniaus apygardos teismui kartu su atsakovo BAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į V. D. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo civilinėje byloje Nr. E2-33599-258/2018 (atsiliepimo 16 priedas „Duomenys apie Ieškovo turtinę padėtį) pateikė advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ advokatė K. B.
Advokatų kontora (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 27 d. paaiškinime Inspekcijai pripažino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. nei į advokatą E. B., nei į Advokatų kontorą dėl jo asmens duomenų tvarkymo jokia forma nesikreipė. Taigi, šiuo atveju, tvarkant trečiojo suinteresuoto asmens duomenis nesilaikyta ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos asmens duomenų tvarkymo sąlygos – duomenų subjekto sutikimo tvarkyti asmens duomenis.
Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tvarkė dėl teisėto intereso (ADTAĮ 5 straipsnis), kuris, anot jo, yra teisinių paslaugų teikimas pagal sudarytas sutartis bei klientų interesų gynimas. Pareiškėjas teisę rinkti, tvarkyti asmens duomenis kildina iš Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies. Nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenys apie jo turtinę padėtį (valdomą nekilnojamąjį turtą) buvo renkami siekiant pateikti tinkamą konsultaciją dėl kliento teisių gynimo būdų, trečiajam suinteresuotam asmeniui civilinėje byloje pateikus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir svarstant galimybę pateikti prašymą dėl nuostolių atlyginimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis).
Advokatūros įstatymas advokatų teikiamas teisinės paslaugas apibrėžia kaip teisės konsultacijas (patarimus teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimą, atstovavimą teisės klausimais, gynybą bei atstovavimą bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą (2 straipsnio 1 dalis). Pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą, advokatas vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje apibrėžta advokato teisė rinkti informaciją nėra absoliuti, naudojantis šia teise turi būti paisoma asmens duomenų tvarkymo kriterijų, proporcingumo principų bei visuomet turi būti pagrįstas ir aiškus renkamos informacijos panaudojimo tikslas.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo tiek teismui, tiek Inspekcijai ginčo asmens duomenų tvarkymo tikslą, daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus – duomenų tvarkymo dėl teisėto intereso.
Pareiškėjas skunde teismui V. D. asmens duomenų tvarkymo tikslą argumentavo tuo, kad viešojo informavimo priemonėse pasirodžiusi informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį kėlė abejonių, ar jis, bankroto byloje reikšdamas reikalavimus dėl atitinkamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir, ar galės padengti atsakovui nuostolius, atsiradusius dėl jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenys buvo tvarkomi, konsultuojant klientus dėl prašymo užtikrinti nuostolių atlyginimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikimo, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad toks prašymas teismui buvo teikiamas. Pažymėtina, kad pagal minėtas CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtent teismas turi teisę pareikalauti įrodymų iš prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavusio asmens atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Kaip matyti iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, dokumentai, kuriuose buvo trečiojo suinteresuoto asmens V. D. asmens duomenys, buvo perduoti tretiesiems asmenims – advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikti su atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens V. D. ieškinį, kuriame joks CPK 146 straipsnio 1 dalyje numatytas procesinis prašymas reiškiamas nebuvo.
Taigi, remiantis byloje esančiais pareiškėjo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad informacija apie trečiajam suinteresuotam asmeniui V. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo renkama, kaip apie procesinius reikalavimus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje bankroto byloje pateikusį asmenį, nepagrindus nei vieno ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Inspekcija Sprendime pagrįstai konstatavo, jog E. B. savo veiksmais pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir pripažino trečiojo suinteresuoto asmens V. D. skundą pagrįstą.
Inspekcija, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.