Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-669-856/2017 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams antstolei I. G. ir E. K. dėl 2017 m. vasario 24 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio trūkumams pašalinti, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau pažymėtina, jog ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK 80 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Nagrinėjamu atveju keliamas CPK 84 straipsnio taikymo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2012). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 str., 178 str.).Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, visada yra vertinama aktuali asmens turtinė padėtis, kuri yra susiklosčiusi sprendžiamo klausimo metu. Be to, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas siejamas ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet ir su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl turi būti vertinama ne tik apelianto turtinė padėtis atskirai, bet visas jo šeimos turimas turtas bei pajamos. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pastebėtina, kad klausimas dėl galimybės atidėti žyminio mokesčio mokėjimą jau kartą buvo nagrinėtas sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ir Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartyje ieškovui jau buvo detaliai išaiškinęs, kokių rašytinių įrodymų visetas gali pagrįsti sunkią byloje dalyvaujančio asmens turtinę padėtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas šiuos teismo nurodymus ignoruoja ir nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jo finansinė padėtis iš tikrųjų yra bloga, vėl teikė teismui nemotyvuotą ir tinkamai nepagrįstą prašymą dėl žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, atidėjimo iki bylos išnagrinėjimo. Be to, nepateikė net preliminarių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad, išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, neva sunki jo turtinė padėtis pagerės, ir tuo atveju, jei bus priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas, jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, kas taip pat sudaro pagrindą prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo vertinti kaip nepagrįstą. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į faktą, kad ieškovas nepašalino Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartyje nurodytų trūkumų ir vis dėlto sumokėjo visą už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumą, darytina išvada, ieškovas sąmoningai nepateikia pakankamai įrodymų jo tikrajai turtinei padėčiai nustatyti.Apelianto turtinės padėties komplikuotumas ir jo finansinis nepajėgumas sumokėti žyminį mokestį objektyviai nėra nustatytas. Tokiu atveju įrodymų nepakankamumo neigiami padariniai (t. y. rizika neįrodyti blogos savo turtinės padėties) tenka pačiai prašančiai atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo šaliai (apeliantui).Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad skundžiama nutartimi buvo užkirsta apelianto teisė į teisminę gynybą. Minėta, kad teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas apelianto prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, negali būti vertinama kaip savaime užkertanti kelią įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.Nors apeliantas ir nekvestionuoja kito pirmosios instancijos teismo nustatyto apeliacinio skundo trūkumo – pateikti duomenis, kad ieškovas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir gali pats surašyti apeliacinį skundą, tačiau papildomai atkreiptinas apelianto dėmesys į nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitusį teisinį reglamentavimą. CPK 306 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovo apeliacinio skundo pasirašymas laikytinas apeliacinio skundo trūkumu, dėl ko nustatė apeliantui terminą ir šiam trūkumui pašalinti, t. y. įpareigojo apeliantą pateikti įrodymus, kad apeliacinį skundą surašė tinkamas subjektas (CPK 316 str. 1 d.).

Dėl bylos procesinės baigties

Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis paliktina nepakeistas.Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 str.), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui R. L. terminą iki 2017 m. gruodžio 21 d. sumokėti 1 293 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminį mokestį ir pateikti Šiaulių apygardos teismu įrodymus, kad apeliacinį skundą surašė tinkamas subjektas. Priešingu atveju, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.