Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) J. P. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-6854-1006/2025, kuria tenkintas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės prašymas dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti J. P. pratęsimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo J. P. 2025 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu iš dalies sutiko su gydymu. Pritarė, kad jai yra reikalingas gydymas, tačiau pažymėjo, kad jai yra duodami netinkami vaistai. Teigė, kad ją reikia gydyti, ji prieš papuldama į ligoninę nemiegojo penkias paras, jai nepavyko prisiskambinti nei į ligoninę, nei į policiją, todėl ji specialiai padarė avariją, kad atvažiuotų gydytojai jos paimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apelianto prašymas (skundo dalykas).

10. Nors apeliantė savo atskirajame skunde nesuformulavo skundo dalyko, iš skundo turinio nustatyta, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi, kuria tenkintas psichiatrijos ligoninės prašymas dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantę išdavimo.

11. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paciento psichikos būklės įvertinimą atlieka ir gydymo poreikį nustato gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros ir (ar) kitais specialistais. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad Psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo (3 dalis).

12. Bylos duomenimis, gydytojų konsultacinė komisija 2025 m. sausio 21 d. išvadoje konstatavo, kad pacientės (duomenys neskelbtini), pacientė ambulatoriškai gydosi nereguliariai, todėl yra reali grėsmė, kad pacientė savo veiksmais ar neveikimu yra socialiai pavojinga ir gali padaryti esminės žalos arba aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Pažymėtina, kad 2025 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu apeliantė iš dalies sutiko su gydymu, pritardama specialistų išvadoms, kad jai yra reikalingas gydymas.

13. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantė hospitalizacijos dieną, vairuodama automobilį, tyčia sukėlė eismo įvykį. Teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino šias aplinkybes, teigdama, jog specialiai padarė avariją tam, kad atvažiuotų gydytojai jos paimti.

14. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad apeliantės gydymas reikalingas ne tik jos pačios, bet ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei užtikrinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą.

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išnykus priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo aplinkybėms ir gydytojui psichiatrui arba gydytojui vaikų ir paauglių psichiatrui rekomendavus, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo nutraukti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą anksčiau, negu baigiasi terminas, kuriam teismas pratęsė priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą (12 str. 6 d.). Taigi, apeliantės psichinės sveikatos būsenai realiai pagerėjus, išnyktų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo aplinkybės.

16. Be to, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas turi teisę į papildomą psichikos sveikatos būklės įvertinimą, kuris organizuojamas psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento ar jo atstovo prašymu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (13 str. 5 d.).

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Suinteresuoto asmens J. P. atskirąjį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.