Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Arildai Buzelienei, atsakovei (duomenys neskelbtini), atsakovės atstovui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. balandžio 26 d. teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovei (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė prašė nagrinėti ieškovės (pardavėjos) UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (vartotojos) (duomenys neskelbtini) ginčą iš esmės, pripažinti nepagrįstu vartotojos (duomenys neskelbtini) reikalavimą ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) kompensuoti 1249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti.

Ieškinyje nurodė, jog nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos (toliau – komisija) 2023 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 10G-728 Dėl (duomenys neskelbtini) prašymo“ (toliau – nutarimas), kuriuo komisija nutarė patenkinti vartotojos (duomenys neskelbtini) reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimą kompensuoti 1249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti. Nurodė, kad atsakovė pagal 2021 m. sausio 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2021010701 už 3 349 Eur iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo šilumos siurblį oras – vanduo „Split“, sistema 6kW, kartu su išsiplėtimo indu, instaliacinėmis medžiagomis, vandens šildytuvu ir montavimo darbais. Šilumos siurblys, taip pat vandens šildytuvas, modelis 260L(SX-38), buvo sumontuoti atsakovės namuose (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Vartotojai – atsakovei parduotas 600 Eur vertės vandens šildytuvas pradėjo neveikti ir 2022 m. balandžio 24 d. buvo pakeistas nauju šildytuvu. Naujai pakeistas šildytuvas taip pat pradėjo tinkamai neveikti, kaip nustatė ieškovė esant nepakankamam vandens srautui, dėl nešvaraus vandens sumažėjus vandens pralaidumui vandens tiekimo sistemoje. Ieškovė pasiūlė problemos sprendimo būdus – sumontuoti papildomą cirkuliacinį siurblį arba pakeisti šilumos siurblio srauto daviklį. Atsakovė su ieškovės pasiūlymais nesutiko. Atsakovė, nesutikusi su ieškovės siūlymais, kreipėsi į vartojimo ginčą nagrinėjančią instituciją – Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pareikšdama reikalavimą, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) , kaip vandens šildytuvo pardavėja, kompensuotų jai 1 249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nagrinėdama atsakovės prašymą, sutiko su ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) siūlymu paimti iš atsakovės vandens šildytuvą ir ištirti jo tinkamo neveikimo ar gedimo priežastis. Ieškovė buvo ir dabar yra įsitikinusi, kad atsakovei parduoto vandens šildytuvo talpa prakiuro ne dėl ieškovės kaltės. Ši talpa, kaip deklaruoja gamintojas SPRSUN, kuris yra vertinamas kaip patikimas ir gerai žinomas visoje Europoje, pagaminta iš SUS304 markės nerūdijančio plieno ir yra atspari įvairioms korozijoms. Ieškovė norėjo nuvežti vandens šildytuvą, kad būtų ištirta, ar plieno, iš kurio pagaminta šio šildytuvo talpa, markė yra tikrai, kaip gamintojas deklaruoja – SUS304, bet pirkėja jo nedavė. Patarus Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, ieškovė 2023 m. kovo 8 d. net parengė susitarimo su atsakove projektą, siūlė atsakovei grąžinti už vandens šildytuvą sumokėtus pinigus ir paimti iš atsakovės vandens šildytuvą, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Komisija 2023 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 10G-728 „Dėl (duomenys neskelbtini) prašymo“ patenkino atsakovės prašymą, t. y. pripažino pagrįstu vartotojos reikalavimą. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) vertina, kad ikiteisminį vartojimo ginčą nagrinėjusios institucijos 2023 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 10G-728 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl kreipiasi, kaip tai numato Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, į teismą dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo. Prašo pripažinti nepagrįstu vartotojos (duomenys neskelbtini) reikalavimą kompensuoti jai 1249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti, kadangi atsakovė, kaip vartotoja, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, net neįrodinėjo, kad jai padaryta turtinė žala, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ginčą sprendė neobjektyviai ir tendencingai, suabsoliutindama vartotojo teisių gynimą, neatsižvelgdama į vartotojų teisių reglamentavimą teisės aktuose, reikšmingas aplinkybes nepagrįstai aiškindama tik vartotojos (pirkėjos) naudai, nesilaikydama abiejų ginčo šalių interesų proporcingo užtikrinimo principo, tinkamai nemotyvavo savo priimto nutarimo. Nurodė, jog atsakovė pirkusi iš ieškovės vandens šildytuvą, kuriuo pagal jo paskirtį, kaip ji teigia, negali naudotis, ieškovės vertinimu – dėl defektų, atsiradusių dėl tiekiamo nešvaraus vandens, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vertinimu – dėl gamyklinio broko, šiais įstatymo numatytais vartotojo teisių gynimo būdais nesinaudojo. Vartojimo ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjančioje institucijoje atsakovė pareiškė reikalavimą kompensuoti jai 1249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti, ir komisija pripažino, kad toks vartotojos reikalavimas yra pagrįstas. Tačiau tokio vartotojo teisių gynimo būdo, kada vartotojui, nusipirkusiam netinkamos kokybės daiktą, sudaroma galimybė pardavėjo sąskaita, bet pirkėjo nuožiūra įsigyti kitą tokios pačios paskirties daiktą, įstatymai nenumato. Be to, toks vartotojo teisių gynimo būdas yra ne tik, kad neteisėtas, bet ir neprotingas, sudarantis sąlygas vartotojui piktnaudžiauti ir nepagrįstai praturtėti, šiuo konkrečiu atveju - atsakovei ieškovės sąskaita įsigyti antrą vandens šildytuvą.

Pažymėjo, kad nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) , remdamasi specialistų ilgamete patirtimi, paaiškino, kad atsakovės įgytas vandens šildytuvas genda ir tinkamai neatlieka savo funkcijų dėl to, kad atsakovės namų valdoje naudojamas nepakankamai švarus šulinio vanduo, tačiau tai įrodyti įmanoma tik atliekant sudėtingus ir brangiai kainuojančius tyrimus, kurių atlikimą inicijuoti ekonomiškai neapsimoka. Komisija 2023 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 10G-728 „Dėl (duomenys neskelbtini) prašymo“ nurodė, kad ji, vertindama gaminį, konstatavo, jog vandens šildytuvas yra netinkamos kokybės, nustatyto defekto priežastis – gamyklinis defektas. Tačiau ji net nenurodė, pagal kokius konkrečius požymius padarė tokią išvadą (dėl gamyklinio defekto), kuri, ieškovės vertinimu, yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Be to, atliekamo tyrimo metu Vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai pripažino, kad tikslinga vandens šildytuvą paimti iš atsakovės ir ištirti, tačiau tai nebuvo padaryta, su tuo nesutikus atsakovei. Suprasdama, kad per brangu yra įrodinėti tikrąsias atsakovei parduoto vandens šildytuvo gedimo priežastis, iki atsakovei kreipiantis į vartotojų teises ginančią instituciją ir jau nagrinėjant ginčą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, ieškovė siūlė atsakovei įrengti papildomas priemones, kurios užtikrintų vandens šildytuvo funkcionavimą, pakeisti vandens šildytuvą, netgi atsisakyti pirkimo sutarties ir grąžinti atsakovei už vandens šildytuvą sumokėtus pinigus, susigrąžinant iš atsakovės netinkamą jai vandens šildytuvą, tačiau atsakovė šiais ieškovės pasiūlytais ir įstatymo numatytais vartotojo teisių gynimo būdais nepasinaudojo, su visais ieškovės siūlymais, kurie gana išsamiai aprašyti ir komisijos 2023 m. kovo 30 d. nutarime, nesutiko. Ieškovė taip pat yra įsitikinusi, kad atsakovės įgytas vandens šildytuvas gali būti be didelių išlaidų suremontuotas ar tik tinkamai sureguliuotas vandens į šildytuvą tiekimas, jis tinkamas tolimesniam naudojimui, turi nemažą vertę. Tai, kad atsakovė nenori grąžinti nusipirkto vandens šildytuvo ieškovei ir atgauti iš ieškovės už vandens šildytuvą sumokėtų pinigų, leidžia ieškovei manyti, kad ji ir toliau juo naudojasi pagal paskirtį.

Nurodė, kad komisija nutarime pagrįstai nurodė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtintą nuostatą, pagal kurią vartotojas turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė taip pat pripažįsta, kad komisijai, kaip vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai, suteikta teisė spręsti dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjusi pagal atsakovės prašymą vartojimo ginčą, spręsdama dėl žalos atlyginimo, komisija, taikydama civilinio kodekso nuostatas, jas privalėjo ne tik išvardinti, bet ir priimame nutarime konkrečiai nurodyti, kad nustatyta būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), taip pat įvardinti, kas (kokie įrodymai) tai patvirtina. Šių aplinkybių, patvirtinančių, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, komisija 2023 m. kovo 30 d. nutarime nenurodė, todėl negalima pripažinti, kad ji, nuspręsdama dėl žalos atlyginimo, tinkamai taikė civilinio kodekso nuostatas. Atsakovė neįrodinėjo, kad buvo sužalotas jos turtas, ar ji neteko turto ar turėjo išlaidų dėl turto, dėl ko jai turėtų būti atlyginta patirta žala. Kadangi atsakovė neįrodinėjo, jog jai padaryta turtinė žala ir neprašė atlyginti jos patirtą žalą, vartojimo ginčą sprendusi institucija neturėjo teisės pati nuspręsti, kad atsakovė prašo žalos atlyginimo. Kadangi atsakovė vartojimo ginčą sprendžiančios institucijos prašė tik pripažinti teisę į kompensaciją, ši institucija privalėjo įvertinti, ar toks vartotojos pasirinktas jos teisių gynimo būdas yra galimas ir teisiškai pagrįstas. Faktiškai yra akivaizdu, kad atsakovė prašė ginti jos, kaip vartotojos, teises teisės aktų nenustatyta tvarka, nes įstatymai nenumato, kad įsigijus netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas turi teisę pardavėjo sąskaita įgyti antrą tinkamos kokybės tokį daiktą. Komisija nusprendė, kad ieškovė (pardavėjas) turi kompensuoti sumą, išleistą naujam vandens šildytuvui įsigyti, nieko nenuspręsdama dėl atsakovei parduoto vandens šildytuvo, kuriuo ji nepatenkinta, likimo. Toks Vartotojų teisių apsaugos tarnybos ginčo išsprendimo būdas nėra nustatytas vartotojų teises ginančiuose įstatymuose, o be to, pažeidžia ieškovės interesus, yra neproporcingas. Ieškovės nuomone, jei atsakovė nesutinka su ieškovės (pardavėjo) pasiūlymais užtikrinti vandens šildytuvo normalų veikimą sumontuojant papildomą cirkuliacinį siurblį ar pakeičiant vandens šildytuvo srauto daviklį, ji gali reikalauti grąžinti už vandens šildytuvą sumokėtą kainą ir atsisakyti pirkimo-pardavimo. Ieškovė sutiko ir netgi pati siūlė atsakovei pasinaudoti vienu iš šių jos teisių gynimo būdų, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, nors būtent atsakovei atsisakius sutarties, ji, pasinaudodama ieškovės jai grąžintais pinigais, turėtų galimybę įsigyti kitą vandens šildytuvą. Ieškovei, kuri konkrečiu atveju nėra vartotoja, nesuteikta teisė parinkti, kokiu būdu galėtų būti apgintos vartotojos teisės. Todėl matydama, kad atsakovė, kaip vartotoja, nesinaudoja įstatymo nustatytomis vartotojo teisių gynimo priemonėmis, o reiškia neteisėtus ir nepagrįstus reikalavimus, kuriuos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažįsta pagrįstais, yra priversta kreiptis į teismą ir prašyti išnagrinėti vartojimo ginčą iš esmės. Kadangi ieškovė sutiko su visais galimais CK 334 straipsnyje ir CK 6.363 straipsnyje nurodytais atsakovės, kaip vartotojos, teisių gynimo būdais dar iki vartojimo ginčo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje išnagrinėjimo, bet atsakovė jais nesinaudojo, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2023 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 10G-728 nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė privalo kompensuoti atsakovei 1249,95 Eur sumą naujam (antram) vandens šildytuvui įsigyti, ieškovė prašo teismo, sprendžiant šį vartojimo ginčą, pripažinti nepagrįstu vartotojos (duomenys neskelbtini) reikalavimą ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) kompensuoti 1249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti. Ieškovė prašo teismą nuspręsti būtent taip, kadangi su įstatymų nustatytais vartotojos teisių gynimo būdais ieškovė sutinka ir be teismo sprendimo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pagal 2021 m. liepos 1 d. išrašytą UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą įsigytas šilumos siurblys oras-vanduo Split sistema 6kw, vandens šildytuvas neveikė. Neradus kompromiso su pardavėju dėl ginčo sprendimo derybų būdu, buvo kreiptasi į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą. Valstybinė vartotojų teisių tarnyba, atlikusi apžiūrą nustatė, kad nėra vandens šildytuvo naudojimo, montavimo instrukcijų ir saugos informacijos valstybine kalba; vandens šildytuvas sumontuotas garantinio aptarnavimo metu, keičiant sugedusį tokio pat modelio (modelis - 260L(SX-38)) vandens šildytuvą; vandens šildytuvas sumontuotas sugedusio vandens šildytuvo vietoje; išorinių mechaninio pobūdžio defektų ar kitų netinkamo vandens šildytuvo naudojimo požymių nenustatyta; vandens šildytuvo elektrinis vandens šildymo elementas, skirtas dezinfekciniam vandens kaitinimui, veikia, vandenį šildo, bet yra pajungtas netinkamai – neprijungtas apsauginis įžeminimas; sistema oras-vanduo namo patalpų šildymo režimu veikia tinkamai;

įjungus sistemą oras-vanduo veikti karšto vandens paruošimo režimu, sistema oras-vanduo po 2 sekundžių išsijungia, vandens šildytuve vanduo nešildomas, sistemos oras-vanduo valdymo pulte rodomas klaidos kodas „PC“; sistemos oras-vanduo naudojimo instrukcijoje klaidos kodo „PC“ paaiškinimas – „Water flow switch off protection“, naudojimo instrukcijos valstybine kalba nėra. Užfiksuotų aplinkybių pagrindu surašyta 2023 m. kovo 28 d. gaminio vertinimo išvada Nr. 2GVI-276, kurioje konstatuota, jog vandens šildytuvas yra netinkamos kokybės. Nustatyto defekto priežastis – gamyklinis defektas. Pažymėjo, kad tarnybos inicijuoto vandens šildytuvo kokybės įvertinimo metu aplinkybių, leidžiančių teigti, kad vandens šildytuvas neveikia dėl nuo vartotojos priklausančių aplinkybių (netinkamo vandens šildytuvo eksploatavimo ar kt.) nenustatyta. Vartotoja, siekdama nuginčyti pardavėjo pateiktą poziciją dėl galimai netinkamo vandens, pateikė UAB „Mažeikių vandenys“ atliktą vandens tyrimų protokolą Nr. 137, iš kurio nustatyta, kad cheminiai bei mikrobiologiniai tyrimai neužfiksavo vandenyje esančių neleidžiamo kiekio medžiagų. Komisija, įvertinusi atsakovės pateiktus įrodymus dėl prašomų atlyginti nuostolių – 2022 m. lapkričio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą greitaeigiui vandens šildytuvui DRAŽICE (duomenys neskelbtini) NTR/HP (10 bar) (tinkamas šilumos siurbliui) bei tenui su flanšu TPK 150-8/2,2kW,220V įsigyti, konstatavo, kad nustačius vandens šildytuvo netinkamos kokybės egzistavimo faktą, atsakovė įgijo teisę į nuostolių atlyginimą. Nurodė, jog komisija pagrįstai patenkino jos reikalavimą kompensuoti 1 249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti. Nurodė, jog pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė kratėsi atsakomybės, išsisukinėjo, ieškojo kaltų ir nenorėjo pripažinti, kad už parduotą brokuotą vandens šildytuvą yra atsakingas pardavėjas. Nurodė, kad nenori praturtėti ar įsigyti antro vandens šildytuvo, tik nori turėti veikiantį vandens šildytuvą, kad galėtų patenkinti elementarius higienos poreikius.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad tarnyba, gavusi vartotojos (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 16 d. prašymą ir 2023 m. sausio 4 d. papildomą informaciją dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų, galimai pažeidžiančių vartotojos teises ir teisėtus interesus, 2023 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-728 „Del (duomenys neskelbtini) prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir UAB (duomenys neskelbtini) kilusį ginčą. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, 2023 m. kovo 14 d. atlikto vandens šildytuvo vertinimo rezultatus (2023 m. kovo 28 d. Gaminio vertinimo išvada Nr. 2GVI-276), esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y. vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsniu, nutarė patenkinti vartotojos (duomenys neskelbtini) prašyme keliamą reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimą kompensuoti 1 249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti. Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas tarnybos sprendimas, yra išdėstyti nutarime, kuris kartu su ieškiniu pateiktas teismui. Nurodė, jog tarnyba palaiko nutarime išdėstytą poziciją ir prašo bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Arilda Buzelienė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog nei pirmasis, nei naujasis šildytuvas ieškovei grąžinti nėra. Pažymėjo, jog atsakovė, gindama savo pažeistas teises pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi įstatyme yra reglamentuoti keturi vartotojų pažeistų teisių gynimo būdai, tačiau vartotoja nė vieno iš šių teisių gynimo būdų nepasirinko. Atsakovei ne kartą buvo siūlyta pakeisti vieną šildytuvą kitu, tačiau atsakovė 2023 m. kovo 5 d. su pardavėjo pasiūlymais nesutiko. 2023 m. kovo 8 d. atsakovei buvo pasiūlyta grąžinti pinigus, tačiau su šiuo pasiūlymu atsakovė taip pat nesutiko. Atsakovė po Vartotojų teisių tarnybos nutarimo atsisakė kalbėtis su ieškove.

Teismo posėdžio metu atsakovė (duomenys neskelbtini) nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Papildomai pažymėjo, jog iki šiol pusantrų metų neturi šilto ir karšto vandens. Ne vieną karta buvo bandyta susisiekti su ieškove. Vienintelį kartą buvo atvažiavęs ieškovės atstovas, kuris patikino, jog su šildymo katilu viskas yra gerai, tačiau jis šildymo katilo nepajungė ir vėliau jis dingo pusei metų. Kai sugedo pirmasis šildytuvas, ieškovė komunikavo su atsakove, rodė, kaip jis turi veikti. Pažymėjo, jog nuo 2022 m. gegužės mėnesio pradžios, nors ir buvo sumontuotas naujas vandens šildytuvas, ji juo nesinaudojo, kadangi jame nėra karšto vandens. Pagal komercinį pasiūlymą naujo vandens šildytuvo neįsigijo, kadangi jo suma labai didelė. Nagrinėjant ginčą vartotojų ginčų komisijoje, ieškovė buvo siūliusi jai grąžinti pinigus už vandens šildytuvą, tačiau ji nesutiko. Nurodė, kad nori, jog būtų tenkintas vartotojų teisių nutarimas. Ieškovė, atvykusi pas ją, parodė, kaip taisyti vandens šildytuvą, tačiau kadangi ji su vyru nieko nesuprato, šildytuvo pagal rekomendacijas netvarkė.

Teismo posėdžio metu atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Algimantas Ruginis nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, jog kadangi ieškovė yra pardavėja, vykdanti komercinę veiklą, jai yra keliami aukštesni atidumo reikalavimai. Dėl neveikiančio vandens šildytuvo atsakovės šeima patyrė nemažai nepatogumų. Ieškovė nuo pat vandens šildytuvo pradžios pažeidė vartotojos teises, kadangi parduodama šį daiktą ieškovė žinojo, jog jis nėra tinkamos kokybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) užsakymą pardavė atsakovei šilumos siurblį Oras – Vanduo, Split sistema 6kW, 25 l išsiplėtimo indą, instaliacines medžiagas, 260 l vandens šildytuvą (600 Eur vertės) ir atliko montavimo darbus bei 2021 m. sausio 7 d. išrašė sąskaitą faktūrą 3349 Eur sumai. Ieškovės parduotas vandens šildytuvas 2022 m. balandžio 15 d. sugedo, todėl 2022 m. balandžio 24 d. jis buvo pakeistas į naują šildytuvą, tačiau naujas vandens šildytuvas taip pat neveikė. Ieškovės atstovai keletą kartų vyko pas atsakovę, tačiau pajungti vandens šildytuvo, kad jis tinkamai veiktų nepavyko. 2022 m. lapkričio 14 d. atsakovė gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pasiūlymą greitaeigiui vandens šildytuvui DRAŽICE (duomenys neskelbtini) NTR/HP (10 bar) (tinkamas šilumos siurbliui) bei tenui su flanšu TPK 150-8/2,2kW,220V įsigyti ir 2022 m. lapkričio 16 d. kreipėsi su pretenzija į ieškovę. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 17 d. ieškovės atstovas parašė atsakovei, kad boileris, kurį pakeitė nauju nėra brokuotas, reikia tik sumontuoti papildomą cirkuliacinį siurblį ir mokėti 1200 Eur atsakovei nėra prasmės. 2022 m. lapkričio 29 d. ieškovės atstovas el. laiške atsakovei nurodė, kad naujas šildytuvas yra pajungtas, tačiau katilui iš boilerio neužtenka vandens srauto, nes nuo nešvaraus vandens sumažėjo pralaidumas. Taip pat nurodė, jog yra nupirkę atsakovei cirkuliacinį siurblį, kurį reikia sumontuoti ir viskas tikrai veiks. Taip pat nurodė, kad ieškovės darbuotojai atsisako vykti pas atsakovę, nes buvo apkalbėti, o kitų santechnikų, kurie skubiai sutiktų nuvykti į Mažeikius, nepavyko rasti. 2022 m. gruodžio 16 d. atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nurodydama, kad pardavėjas jau aštuonis mėnesius netaiso prekės, todėl buvo gautas kitos įmonės pasiūlymas pakeisti vandens šildytuvą nauju, todėl prašė įpareigoti pardavėją kompensuoti 1249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 10G-728 „Dėl (duomenys neskelbtini) prašymo“, tenkintas (duomenys neskelbtini) prašymas, jos reikalavimas pripažintas pagrįstu ir ieškovė įpareigota kompensuoti atsakovei 1249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti. Ieškovė, nesutikdama su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 10G-728 „Dėl (duomenys neskelbtini) prašymo“, 2023 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nagrinėti vartojimo ginčą iš esmės.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt.

Vadovaujantis CK 6.350 straipsnio 1 dalimi pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tarp šalių yra susiklostę vartojimo pirkimo – pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios normos, taip pat kitos prievolinius teisinius santykius nustatančios taisyklės.

CK 6.363 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) reglamentuoja daiktų kokybės reikalavimus, sudarant vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, ir pirkėjo teises, kai jam parduodamas netinkamos kokybės daiktas. Pagal šio straipsnio 7 dalį pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. balandžio 15 d. sugedus atsakovės iš ieškovės įsigytam vandens šildytuvui, ieškovė 2022 m. balandžio 24 d. savo sąskaita atsakovės gyvenamojoje vietoje sumontavo naują vandens šildytuvą, tačiau naujai sumontuotas vandens šildytuvas taip pat neveikė. Šalims nepavykus bendradarbiaujant išspręsti kilusio ginčo dėl neveikiančio vandens šildytuvo, atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri nagrinėdama atsakovės skundą, apžiūrėjo atsakovės gyvenamojoje vietoje ieškovės sumontuotą vandens šildytuvą ir nustatė, kad: nėra vandens šildytuvo naudojimo, montavimo instrukcijų ir saugos informacijos valstybine kalba; vandens šildytuvas sumontuotas garantinio aptarnavimo metu, keičiant sugedusį tokio pat modelio (modelis - 260L(SX-38)) vandens šildytuvą; vandens šildytuvas sumontuotas sugedusio vandens šildytuvo vietoje;

išorinių mechaninio pobūdžio defektų ar kitų netinkamo vandens šildytuvo naudojimo požymių nenustatyta; vandens šildytuvo elektrinis vandens šildymo elementas, skirtas dezinfekciniam vandens kaitinimui, veikia, vandenį šildo, bet yra pajungtas netinkamai - neprijungtas apsauginis įžeminimas; sistema oras-vanduo namo patalpų šildymo režimu veikia tinkamai; įjungus sistemą oras-vanduo veikti karšto vandens paruošimo režimu, sistema oras-vanduo po 2 sekundžių išsijungia, vandens šildytuve vanduo nešildomas, sistemos oras-vanduo valdymo pulte rodomas klaidos kodas „PC“; sistemos oras-vanduo naudojimo instrukcijoje klaidos kodo „PC“ paaiškinimas - „Water flow switch off protection“, naudojimo instrukcijos valstybine kalba nėra. Užfiksuotų aplinkybių pagrindu surašyta 2023 m. kovo 28 d. Gaminio vertinimo išvada Nr. 2GVI-276, kurioje konstatuota, jog vandens šildytuvas yra netinkamos kokybės, nustatyto defekto priežastis - gamyklinis defektas. Nors nagrinėjant šalių ginčą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ieškovė teigė, kad vandens šildytuvas neveikia dėl atsakovės gyvenamojoje vietoje esančio netinkamos kokybės vandens, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog ieškovė iki šiol mano, kad vandens šildytuvas neveikia būtent dėl šių priežasčių, tačiau įvertinusi galimas išlaidas įrodinėjant dėl kokių priežasčių vandens šildytuvas tinkamai neveikia, neginčija nustatytų aplinkybių, kad atsakovei parduotas vandens šildytuvas yra netinkamos kokybės daiktas ir sutinka su bet kuriuo civiliniame kodekse numatytu pirkėjo teisių gynimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neginčija, jog atsakovei parduotas vandens šildytuvas yra netinkamos kokybės daiktas, teismas konstatuoja, jog ši aplinkybė nustatyta ir plačiau dėl jos nepasisako (CPK 187 straipsnis).

Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, kad atsakovei buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, darytina išvada, kad atsakovė kaip vartotoja įgijo teisę įgyvendinti teisės aktuose numatytus jos teisių gynimo būdus reiškiant ieškovei - pardavėjai atitinkamus reikalavimus. Pažymėtina, jog pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz. reikalauti atlyginti nuostolius.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, kreipdamasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nereiškė reikalavimo nei dėl vieno CK 6.363 straipsnio 7 dalyje numatyto vartotojo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdo taikymo, tačiau prašė priteisti iš ieškovės 1249,95 Eur kompensaciją pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti. Komisija, išnagrinėjusi atsakovės prašymą nustatė, kad atsakovė, nustačiusi daikto trūkumus, kreipėsi į pardavėją, prašydama nustatytus trūkumus ištaisyti, taigi, pirmiausia siekė apginti savo pažeistas teises įstatymuose įtvirtinta tvarka, tačiau pardavėjui to nepadarius, vartotoja įgijo teisę kreiptis į kitą įmonę dėl nuostolių, kuriuos vartotoja patirs, siekdama įsigyti tinkamos kokybės šildytuvą, įvertinimo, ir padarė išvadą, kad atsakovės reikalavimas kompensuoti 1 249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti pagrįstas.

Iš atsakovės reikalavimo, pareikšto Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, ir jos paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad atsakovė pasirinko savo teises ginti ne specialiaisiais, o bendraisiais teisių gynimo būdais, t. y. reikalauti atlyginti nuostolius. Būtent dėl tokio atsakovės pasirinkto savo teisių gynimo būdo ieškovė ir kreipėsi į teismą, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės, todėl teismas toliau pasisako būtent dėl to, ar atsakovės reikalavimas kompensuoti jai 1249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti yra pagrįstas ar ne.

CK 6.249 straipsnyje yra apibrėžta žalos sąvoka, kuri apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiame straipsnyje taip pat nurodytas žalos ir nuostolių santykis, apibrėžiant, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Be to, nors CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (lot. tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinta, kad pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis, būtinybę vadovautis protingumo kriterijumi savo praktikoje yra pabrėžęs kasacinis teismas, nurodydamas, kad protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto. Procesinė pareiga įrodyti, kad pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančią sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).

Šiuo atveju atsakovė pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą, t. y. reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies priteisti nuostolius pagal pakeičiančią sutartį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti, tačiau teismo vertinimu šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų šio instituto taikymui. Kaip jau minėta aukščiau, pirmoji būtina sąlyga šiam institutui taikyti yra tai, kad pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies. Atsakovė, reikalaudama atlyginti nuostolius pagal pakeičiančią sutartį, nei nagrinėjant ginčą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, nei nagrinėjant bylą teisme reikalavimo taikyti CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytą savo teisių gynimo būdą, t. y. nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, nereiškė, nors ieškovė su tokiu reikalavimu sutiko, todėl darytina išvada, kad atsakovė sutarties nenutraukė. Pažymėtina, jog teisė nutraukti sutartį šiuo atveju priklauso būtent atsakovei kaip vartotojai, todėl ieškovė net ir sutikdama su tuo, kad sutartis būtų nutraukta, pati sutarties nutraukti negali. Be to, atsakovė, prašydama priteisti nuostolius pagal pakeičiančią sutartį, reiškė reikalavimą priteisti ne kainų skirtumą, o visą daikto kainą pagal pakeičiančią sutartį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, gavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą 2022 m. lapkričio 14 d., naujo vandens šildytuvo pagal šį pasiūlymą iki šiol neįsigijo, ką patvirtino pati atsakovė teismo posėdžio metu, todėl kyla abejonių ir dėl to ar susitarimas su trečiuoju asmeniu sudaryti pakeičiančią sutartį vis dar galioja. Be to, atsakovė šiuo atveju neįrodinėjo ir to, kad pakeičianti sutartis yra sudaryta protingomis sąlygomis, nors pareiga tai įrodyti priklauso būtent atsakovei.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovės reikalavimas priteisti 1249,95 Eur visą daikto kainą, o ne kainų skirtumą pagal pakeičiančią sutartį, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, nenutraukus vartojimo pirkimo pardavimo sutarties su ieškove UAB (duomenys neskelbtini) yra teisiškai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys, kuriuo ieškovė prašo pripažinti nepagrįstu vartotojos (duomenys neskelbtini) reikalavimą ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) kompensuoti 1249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš kitos šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 28 Eur dydžio žyminį mokestį bei 1 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės patirtos išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atstovavimo išlaidos detalizuotos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl nors atsakovė pagal 2023 m. liepos 4 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-06210 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą, ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1328 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) reikalavimas ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) kompensuoti 1249,95 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą pardavimo pasiūlymą naujam vandens šildytuvui ir tenui su flanšu įsigyti yra nepagrįstas.

Priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 1328 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.