Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-03-29 nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas išnykęs, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 9 MGL dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Z. 2014 m. liepos 12 d., apie 21.10 val., viešojoje vietoje, važiuodamas viešuoju transportu, t. y. 2 G maršruto autobusu, autobusui sustojus visuomeninio transporto sustojime „Mada“, esančiame ties Viršuliškių g. 40, Vilniuje, pastatu, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui A. K., atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, paprašius pateikti patikrinimui dokumentą, patvirtinantį, kad jis apmokėjo važiavimo paslaugą, dokumento nepateikė, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, dešine ranka užsimojo ketindamas suduoti A. K. į galvos sritį, tačiau pastarajam uždengus galvą rankomis, sudavė A. K. rankos alkūne į abiejų rankų riešų sritį, taip sukeldamas A. K. fizinį skausmą, ir A. K. nuo suduoto smūgio iškritus iš autobuso į lauką, jis siekė pasišalinti, tačiau A. K. sugriebus už drabužių, G. Z. norėjo suduoti A. K. į galvos sritį, tačiau pastarajam išvengus smūgio, ranka užkabino A. K. ant kaklo kabėjusią važiavimo visuomeninių transportų tikrinimo įrangą-mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 2“, dėl ko šiai įrangai nukritus ant žemės sudužo jos ekranas, 600 Lt (kas 6iuo metu atitinka 173,77 eurus) vertės, ir tokiais savo veiksmais G. Z. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (A. K.) bei įžūliais ir vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. Z. savo kaltę pripažino iš dalies. 2014-07-12, apie 21.10 val., važiavo visuomeniniu autobusu 2 G maršrutu. Autobusui sustojus sustojime „Mada“ Viršuliškių gatvėje, į autobusą įlipo kontrolieriai ir pradėjo tikrinti keleivius. Priėjęs kontrolierius paprašė pateikti bilietėlį. Kontrolierius buvo su liemene, turėjo darbo pažymėjimą. Jis bilietėlio neturėjo, todėl bandė išlipti (per vidurines duris, prie kurių ir stovėjo), stumdamas kontrolierių. Pastarasis (kontrolierius) suėmė jį už rankos ir tada prasidėjo susistumdymas. Neigia sudavęs kontrolieriui per rankas bei galvos sritį, nebent stumdamas galėjo kažkiek kliudyti, tačiau tikrai jokių smūgių tyčia nesudavė. Taip pat nematė, kad kontrolierius būtų iškritęs iš autobuso, juo labiau, dėl jo veiksmų. Išlipus iš autobuso tarp jo ir kontrolieriaus įvyko susistumdymas. Paskui prie jo pribėgo daugiau kontrolierių, kurie suvirto ant jo, pradėjo laužti rankas ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Kaip sudužo telefonas, nematė. Pripažįsta, kad buvo viešoje vietoje girtas, galėjo keiktis ir sudaužyti telefoną. Įvykio metu buvo išgėręs, nelabai gerai atsimena visas aplinkybes (alkoholį vartojo visą dieną). Spėja, jog nukentėjusiajam kaltinime nurodytų smūgių nesudavė. Kaip reagavo aplink buvę žmonės, negali pasakyti, tačiau mano, kad jie konfliktą matė. Sutinka atlyginti turtinę žalą, ir dalį neturtinės, mokėdamas ją dalimis. Buvo neblaivus, kas ir turėjo įtakos jo veiksmams, norėjo išvengti baudos mokėjimo (t. 1, b. l. 153-157).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis G. Z. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2014-07-12, apie 21.10 val., važiavo visuomeniniu autobusu 2G maršrutu, neatžymėjęs pravažiavimo bilieto. Autobusui sustojus sustojime „Mada“ Viršuliškių gatvėje, į autobusą įlipo kontrolieriai ir pradėjo tikrinti keleivius. Autobuse buvo apie 20 keleivių. Jis stovėjo prie vidurinių autobuso durų. Pamatęs kontrolierių, kuris įlipo pro vidurines autobuso duris, išsigandęs, kad jam teks sumokėti baudą, norėjo išlipti iš autobuso, tačiau kontrolierius paprašė, kad jis pateiktų pravažiavimo bilietą. Jis norėjo išlipti iš autobuso, pastarasis neleido. Jis, norėdamas kontrolierių pastumti ir taip išlipti iš autobuso, užsimojo ranka, kontrolierius užsidengė veidą rankomis ir jis, norėdamas jį pastumti, rankos alkūne pataikė į rankų riešus ir išstūmė jį iš autobuso. Kontrolierius nukrito ant žemės, o jis pradėjo eiti nuo autobuso, kontrolierius sugriebė jam už striukės ir jis, norėdamas išsilaisvinti, ranka užkabino ant kaklo kabėjusį mobiliojo ryšio telefoną, kuris nukrito ant žemės. Nematė, ar sudužo jo ekranas (tą pamatė vėliau, kai buvo nuvežtas į policiją ir ten jam kontrolierius parodė sudužusį telefono ekraną). Tada priėjo dar vienas kontrolierius ir jie jį sulaikė, nuvedė į kontrolierių tarnybinį autobusiuką bei nuvežė į policiją. Visą tą įvykį matė autobuse važiavę žmonės bei sustojime stovėję žmonės. Jis jų nepažįsta ir apibūdinti negali. Įvykio metu buvo neblaivus, su draugu buvo išgėręs litrą degtinės, buvo vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jo apsvaigimas neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, pažada, kad tai nepasikartos. Padarytą turtinę žalą galėtų atlyginti dalimis, mokėdamas po 60 eurų kas mėnesį (t. 1, b. l. 66).

Byloje esantis 2013-12-05 mobiliojo telefono ir jo įrangos priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad A. K. darbovietė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbo funkcijoms atlikti perdavė naudotis mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note II“. Kartu pridėti telefono kainą patvirtinantys dokumentai (t. 1, b. l. 54-56).

Alkotesterio kvito duomenimis, G. Z. 2014-07-12, apie 21.40 val., nustatytas 2,44 promilių girtumas (t. 1, b. l. 40).

Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 173,77 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 145-147).

Nagrinėjama baudžiamoji byla teismui buvo perduota G. Z. kaltinant vienos nusikalstamos veikos padarymu, t. y. dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. pareiškė teismui prašymą pakeisti kaltinimą ir kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti ne tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 286 straipsnį (t. 1, b. l. 148-149).

Tuo pačiu teismas pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Teismo vertinimu, kaltinamasis G. Z. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. pastarasis nedetalizavo, kaip tiksliai jo veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, tačiau vartodamas necenzūrinius žodžius šalia esantiems aplinkiniams, suduodamas smūgius kontrolieriui, nutraukdamas tikrinimo įrangą, neginčytinai bendrais bruožais numatė, jog visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011).

Nagrinėjamoje byloje pasitvirtino kaltinimas, jog G. Z. padarė BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Apklausiamas kaltinamasis neneigė, jog jis pilnai suprato, kad į autobusą įlipęs nukentėjusysis yra kontrolierius, tuo pačiu pastarasis neslėpė ketinimo išvengti patikros, kuo skubiau pasišalinant, kadangi pravažiavimo bilieto G. Z. neturėjo. Nors tolesni kaltinamojo parodymai dėl A. K. atžvilgiu atliktų veiksmų ir nėra nuoseklūs, tačiau byloje surinktais ir teismo tiesiogiai ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad G. Z. sąmoningais tyčiniais veiksmais, A. K. pradėjus tiesioginį patikrinimą ir paprašius pateikti pravažiavimą patvirtinantį dokumentą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nustatyta, jog kaltinamasis sudavė kontrolieriui į galvos sritį, dėl ko pastarasis iškrito iš autobuso, lauke norėjo dar kartą suduoti smūgį, tačiau nukentėjusysis šio smūgio išvengė, po ko ranka užkabino A. K. ant kaklo kabėjusią tikrinimo įrangą-mobiliojo ryšio telefonas, po ko šis nutrūko, nukrito ant žemės ir sudužo jo ekranas. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, sutrukdyta atlikti pastarajam viešojo transporto keleivių patikrinimo funkcijas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jo veika baigta. Tuo pačiu pažymėtina, jog iš byloje esančių SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolės skyriaus Viešojo transporto keleivių kontrolės kontrolieriaus pareiginių nuostatų (t. 1, b. l. 170-176) matyti, jog viešojo transporto kontrolierius yra asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, kuris, be kita ko, yra įgaliotas kontroliuoti viešuoju transportu besinaudojančius keleivius, t. y. laikytinas viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu.

Teismas pažymi, kad G. Z. administracine tvarka buvo nubaustas už tapačią veiką kaip ir tą, kuri nagrinėjama šioje baudžiamojoje byloje ir dėl kurios teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo kaltė pilnai pasitvirtino. Ši aplinkybė visgi nelaikytina kliūtimi jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tą patį įvykį, kadangi teismų praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, jog tokia situacija nepažeidžia non bis in idem principo (dvigubo nubaudimo draudimo), nes apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo atveju paskirta administracinė nuobauda gali būti panaikinta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 skirsnyje nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008). Ankstesnės pastangos panaikinti administracinę nuobaudą, kol nepabaigtas baudžiamasis procesas, laikytinos abejotinomis, kadangi administracinių teismų praktikoje ikiteisminio tyrimo pradėjimas nelaikomas pagrindu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Administracinės nuobaudos teisėtumo klausimas, kaip minėta, gali būti sprendžiamas ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl atitinkamos nusikalstamos veikos (LVAT teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis byloje Nr. N18-1663/07).

Kaltinamojo G. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo G. Z. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas G. Z. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad G. Z. įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine (vienu atveju neapibrėžta, kitu – apibrėžta), tyčia, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. G. Z. anksčiau baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 84-88), teistas (t. 1, b. l. 77, 79-83), tačiau teistumas šiuo metu išnykęs, dirbantis (t. 1, b. l. 178-179), VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 72), į Vilniaus Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 71), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2013-04-13 iki 2013-04-17. Diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas. Psichikos ir dėmesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (t. 1, b. l. 73). Specialisto išvadoje Nr. 91TPK-Pl-123/2015 konstatuota nesant duomenų apie G. Z. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą arba silpnaprotystę, kokią nors laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos metu, todėl vien dėl priklausos nuo svaigalų ir psichopatijos skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 76). Šie duomenys patvirtina, kad G. Z. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pakaltinamas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už galimo skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Kartu su nurodyta bausmės rūšimi kaltinamajam skirtini įpareigojimai – per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą bei toliau dirbti arba registruotis darbo biržoje (BK 48 straipsnis). Pagal BK 286 straipsnį kaltinamajam skirtina bauda. Nors straipsnio sankcija numato ir švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dirba, laikytina esant netikslinga paskirti pastarajam šią bausmės rūšį.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 43, 145-147).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis G. Z. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. K. turtinę ir neturtinę žalą, todėl, atsižvelgiant į nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, turi šią žalą atlyginti. Teismas pilnai tenkina nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (173,77 Eur). Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis nutraukė nuo A. K. kaklo kabėjusią bilietų tikrinimo įrangą-mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy Note 2“, kuris nukrito ant žemės, sudužo jo ekranas, ko iš esmės neneigia ir pats kaltinamasis, pilnai sutikdamas atlyginti turtinę žalą. Turtinės žalos dydis yra pagrįstas dokumentais (t. 1, b. l. 56), remonto atlyginimo išlaidos buvo išskaičiuotos iš A. K. darbo užmokesčio, todėl kaltinamojo privalo būti atlygintos.

Tuo tarpu civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamoje byloje A. K. dėl nusikalstamų veikų buvo sukeltas fizinis skausmas, sveikatos sutrikdymas nenustatytas, jokie liekamieji reiškiniai nekonstatuoti. Nekyla abejonių, jog kilusi situacija sukėlė neigiamas emocijas, pergyvenimą, tačiau pagrindo išvadai, jog nukentėjusysis patyrė esminius sukrėtimus, didelius dvasinius išgyvenimas, nėra. A. K., kurio darbas yra susijęs su viešoje transporto keleivių kontrolės patikrinimu, su panašiomis situacijomis, kurių metu kyla konfliktai su keleiviais, tame tarpe ir neblaiviais, neabejotinai tenka susidurti, ką patvirtino ir apklausti kontrolieriai (galiausiai ir pats A. K. nurodė, jog keleiviai neretai pasipriešina, dėl ko juos tenka vežti į policijos įstaigas). Kaltinamojo veiksmai nėra pateisinami, už jų padarymą G. Z. atsakys baudžiamosios atsakomybės ribose, tačiau jie nukentėjusiojo gyvenimo kokybei, sveikatai esminio poveikio nepadarė. Nenustatyta, jog dėl kilusio konflikto A. K. būtų kreipęsis psichologinės ar kitokio pobūdžio pagalbos, pastarasis toliau nekliudomai tęsė tarnybą, nereikalavo bent minimalios pertraukos tarnyboje.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajam G. Z. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 138,96 Eur (t. 2, b. l. 19). G. Z. gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajam G. Z. gynėjas užtikrintas vienu iš BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, numatančių, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

G. Z. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 67, 68), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, įpareigoti per šį laikotarpį toliau tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje bei per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

G. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir G. Z. paskirti galutinę subendrinti bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, įpareigoti G. Z. per šį laikotarpį toliau tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje bei per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti iš G. Z. 173,77 eurus (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus septyniasdešimt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. Z. nukentėjusiajam A. K. 200 eurus (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Išaiškinti G. Z., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti G. Z., kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą, nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumoka jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu jis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.