Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako,

dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, gynėjai advokatei Annai Grinevič, nuteistajam B. L., vertėjai Ingridai Petrulienei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-17 nuosprendžio, kuriuo B. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir B. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 mėnesių. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-08-04 iki 2016-08-23.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-07 nutartimi (nutartyje neteisingai nurodyti 2015 m.), tenkinus Alytaus pataisos namų teikimą, į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-17 nuosprendžiu B. L. paskirtą galutinę subendrintą 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityta: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nuosprendyje nurodytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-05-17 iki 2016-05-19, 1 laikinojo sulaikymo (suėmimo) parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis. Nutartis įsiteisėjusi.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

B. L. pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d. už tai, kad 2016-08-04, apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,21 prom. neblaivumas), grasino nužudyti savo sutuoktinę R. L., t.y. sakydamas, kad ją užmuš ir niekas jos nesuras, po ko nukentėjusiajai užsidarius kambaryje, daužydamas duris bandė įsiveržti į kambarį, dėl ko R. L. buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimus gali įvykdyti.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai B. L. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

Nors nuteistasis B. L. apeliaciniame skunde teigia, kad jis savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pripažįsta iš dalies, tačiau iš skundo argumentų matyti, kad jis savo kaltę neigia visiškai, tvirtindamas, kad jį nukentėjusioji R. L. apkalbėjo, teismui davė melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, B. L. savo kaltę neigė viso proceso metu, tvirtino, kad žmonai niekada nėra grasinęs, ir kad ji meluoja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog nuteistasis B. L. nepagrįstai savaip interpretuoja faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiosios R. L. parodymus, o savo nekaltumą iš esmės grindžia tik savo paties parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiosios R. L. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir atitinka kitus byloje esančius objektyvius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes. Kaip matyti iš 2016-08-04 pareiškimo bei 2016-08-05 protokolo - pareiškimo turinio, R. L. šiuose dokumentuose aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog B. L. grasino ją nužudyti (užmušti) (b.l. 4-5, 9 1 t.). Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, ji taip pat nurodė analogiškas aplinkybes apie B. L. grasinimą ją užmušti, patikslindama, kad grasinimas jai pasirodė realus, nes anksčiau B. L. prieš ją smurtaudavo (b.l. 16). Iš teisme duotų nukentėjusiosios R. L. parodymų matyti, kad ji konkrečiai nurodė, jog grasinimas jai buvo išreikštas žodžiais: „aš vis tiek tave užmušiu, padarysiu taip, kad tavęs niekas neras, atsėdėsiu, bet vis tiek padarysiu, ką sugalvojau“, mano, kad B. L. gali įvykdyti savo grasinimus, kadangi anksčiau ją ne kartą buvo sužalojęs (praskėlęs galvą, dėl ko ji buvo gydoma ligoninėje) (b.l. 146 1 t.). Be to, nukentėjusioji R. L. parodė, jog jai užsidarius kambaryje B. L. spardė duris, pareigūnams ji sakė, kad durys buvo apspardytos, tačiau pastarieji apžiūros metu apibraižymų neužfiksavo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, jog į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai durų laužimo žymių nerado, tačiau teisėjų kolegija šių aplinkybių sprendžiant B. L. kaltės klausimą nelaiko esminėmis ir daro išvadą, kad nukentėjusiosios R. L. viso proceso metu duoti parodymai apie B. L. grasinimo nužudyti aplinkybes, o tuo pačiu ir buvusį pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, o taip pat ir teisme liudytoju apklausto policijos pareigūno A. A. parodymai, kad B. L. pareigūnų akivaizdoje R. L. sakė, jog „po visko tave susirasiu ir taip padarysiu, kad niekas neatpažintų“ (b.l. 148 1 t.), laikytini pakankamais B. L. kaltei padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagrįsti, juolab, kad juos papildo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį B. L. grindė ne tik nukentėjusiosios R. L., bet ir liudytojų parodymais, kurie sutampa tarpusavyje ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad laikyti nukentėjusiosios R. L. parodymus melagingais nebuvo ir nėra jokio pagrindo, kadangi, kaip minėta, jie atitinka kitus byloje esančius objektyvius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes, o be to, pastaroji teisme buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b.l. 145 1 t.). Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistojo B. L., nukentėjusiosios R. L., liudytojų A. A., D. L. parodymus, bet ir duomenis apie ankstesnius B. L. teistumus, baustumus administracine tvarka, o taip pat aplinkybes, kad B. L., nepaisydamas teismo nustatytų įpareigojimų nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. L. ir dukra D. L., atėjo į butą minėtu adresu ir pradėjo grasinti R. L..

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad B. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

Skiriant bausmę nuteistajam B. L., atsižvelgta į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)). Be šių aplinkybių įvertinta ir B. L. neigiamai charakterizuojančius duomenis, kad jis anksčiau 7 kartus teistas, paskutinį kartą teistas taip pat pagal BK 145 str. 1 d., kas patvirtina, jog tinkamų išvadų nedaro, anksčiau pagal BK 145 str. 1 d. paskirtos švelnesnės su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nepasiekė BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, B. L. baustas ir administracine tvarka, nevykdė jam paskirto teismo įpareigojimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai ir pagrįstai B. L. už jo padarytą nusikaltimą skyrė griežčiausią su laisvės atėmimu susijusią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatydamas artimą vidurkiui.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 str. 9 d. pagrindu, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-08-04 iki 2016-08-23. Į subendrintos bausmės laiką nebuvo įskaita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis, taip pat šiame nuosprendyje nurodytas B. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-05-17 iki 2016-05-19. Šis klausimas, Alytaus pataisos namų administracijai su teikimu pasikreipus į Vilniaus miestą apylinkės teismą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-07 nutartimi išspręstas. Kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo nuosprendžiu pasirinktas bausmių bendrinimo pagrindas (BK 63 str. 9 d.) yra neteisingas, nes pagal BK 63 str. 9 d. skiriama bausmė bendrinama tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo gi atveju ankstesnis nuosprendis B. L. atžvilgiu buvo priimtas 2016 05 19 d. Veikia dėl kurios B. L. buvo pripažintas kaltu 2016 11 17 nuosprendžiu įvykdyta 2016 08 04, t.y. po ankstesnio nuosprendžio priėmimo, todėl bendrinant bausmes pagal 2016 11 17 ir 2016 05 19 nuosprendžius B. L. turėjo būti taikytos ne BK 63 str. 9 d., o BK 64 str.1 d. 3 d. nuostatos numatančios, kad bausmių bendrinimą jei nuteistasis, padaro naują nusikalstamą veiką, neatlikęs paskirtos bausmės ar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Skundo nuteistojo padėtį sunkinančias pagrindais byloje – nėra, todėl kolegija negali sunkinti nuteistojo teisinės padėties pakeisdama bausmių bendrinimo būdą, ar netinkamą bausmių bendrinimą ištaisyti panaikindama bausmių subendrinimą (nes nagrinėjant bylą apeliacijoje jis jau yra atlikęs 2016 05 19 nuosprendžiu paskirtą bausmę), nes pakeitus bendrinimo būdą, ar jį panaikinus pasunkėtų nuteistojo teisinė padėtis (realiai atliktinos bausmės dydis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis BPK 322 str. 1 d. apeliacinės instancijos teisme, nepriklausomai nuo nuteistojo/išteisintojo valios, privalo dalyvauti gynėjas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo negalimas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo B. L. apeliacinį skundą atmesti.