Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, rusas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, teistas:

1) 2012-10-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d. - laisvės apribojimas 6 mėn.;

2) 2012-12-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.. 63 str. 4 d., 9 d. - laisvės apribojimas 1 m. 2 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

3) 2012-12-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. (2 epizodai) - laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

4) 2013-11-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. (4 epizodai), 145 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d. – terminuotas laisvės atėmimas 10 mėn.;

5) 2015-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 1 d., 64¹ str. - viešieji darbai 8 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 24 val. per mėnesį visuomenės labui;

6) 2015-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 63 str. 4 d., 64¹ str. - 90 parų areštas;

7) 2016-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. – terminuotas laisvės atėmimas 3 mėn.,

kaltinamas pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,21 ‰ neblaivumas), grasino nužudyti savo sutuoktinę R. L., t.y. sakydamas, kad ją užmuš ir niekas jos nesuras, po ko nukentėjusiajai užsidarius kambaryje, daužydamas duris bandė įsiveržti į kambarį, dėl ko R. L. buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimus gali įvykdyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. L. sakė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltės nepripažįsta. Jis sakė, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. atėjo panašiu laiku kaip nurodyta į butą adresu (duomenys neskelbtini), nes norėjo nusiprausti ir persirengti. Su savimi turėjo tik žibintuvėlį ir cigaretes. Peilio, virvės, atsuktuvo ar kažko panašaus su savimi neturėjo. Tą patį vakarą ketino išeiti, neketino ten nakvoti. Skambino žmonai telefonu, sakė, kad ateis persirengti ir nusiprausti, paprašė žmonos, kad įsileistų namo nusiprausti ir persirengti, nes neturėjo raktų, kuriuos policija buvo atėmusi. Kai atėjo į namus su žmona konflikto nebuvo. Pokalbio su žmona beveik nebuvo, kol nusiprausė, persirengė, nuėjo parūkyti, ir tada atvažiavo policija. Tikriausiai žmona specialiai mane įsileido ir paskambino policijai, kad mane suimtų. Kai B. L atėjo dukros nebuvo, ji atėjo vėliau, kai jau B. L. buvo nusiprausęs.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. L sakė, kad durų kojomis nespardė. Vartojo necenzūrinius žodžius žmonos atžvilgiu, ką konkrečiai sakė negali pasakyti. Sakė žmonai „Kodėl rašai ant manęs skundus, pati žinai, kad nesu kaltas, negrasinau tau“. Ji puikiai žino, kad jai negrasino, ji apgaudinėja teismą, prokurorą, ji visada meluoja. Dabar ji jau pasakoja, kad B. L. nori ją nužudyti. Niekada nėra grasinęs žmonai. Yra mušęs žmoną, bet tai buvo seniai, už tai neteistas. Žmona sakė „Nusiprausi, persirengsi ir išeik“. Jis sakė, kad tikrai išeis. Tada žodis po žodžio ir taip išėjo, kad pavartojo necenzūrinius žodžius, viskas išėjo spontaniškai. Pats skirtis nebandė, žmona minėjo, kad ji kreipsis dėl skyrybų arba jau kreipėsi. Nežino kam ji kviečia policiją, jai nieko nedarė, kartu gyveno 30 metų. Tai, kad pažeidė teismo nustatytus įpareigojimus pripažįsta, tačiau žmonai negrasino, ji vaikų motina, kaip galėtų ją nužudyti. Nesupranta, kodėl žmona taip elgiasi, jeigu nenori kartu su B. L gyventi gali tiesiog išsiskirti.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. L. sakė, kad B. skambino domofonu, sakė jam reikia persirengti ir nusiskusti. Kaltinamasis atėjo į namus be jokio skambučio, buvo išgėręs ir jau pradėjo vartoti keiksmažodžius. Tą dieną jį įleido, galvojo, kad žmogus blaivus, gražiuoju, sakė, kad jam reikia nusiskusti, nusiprausti. Bute jis buvo apie vieną valandą. Dukters tuo metu nebuvo. Kai kalbėjo per domofoną nesuprato, kad jis neblaivus, pamatė jau tada, kai jis įėjo. Jis nachališkai įėjo į butą, po to nusiskuto, R. L. buvo kitame kambaryje, pasakė „tu nelįsk čia, negali čia būti“, jis atsakė, kad čia jo butas, jis čia bus, niekur neišeis, jis stojosi nuo lovos, tada R. L nuėjo į kitą kambarį, užsidarė duris, B. L norėjo jas atidaryti. Kai buvo užsidariusi kambaryje B. spardė duris, nes R. L laikė duris. Tada paskambino D., klausė ką daryti, ji pasakė, kad ateis. Kai dukra atėjo buvo užsidariusi tame kambaryje. Kaltinamasis grasinsimus sakė, kai D. dar nebuvo. Kai duktė atėjo jis grasinimų nesakė, jis visą laiką darydavo taip, kad dukra negirdėtų. Prieš tai kaltinamasis sakė „Aš vis tiek tave užmušiu, padarysiu taip, kad tavęs niekas neras, atsėdėsiu, bet vis tiek padarysiu, ką sugalvojau“, todėl užsidarė tame kambaryje. Kai buvo kambaryje ir atėjo dukra jis necenzūriniais žodžiais vadino ir R. L, ir D.. Tada iškvietė policiją, nes jis nenorėjo išeiti. B. buvo sutikęs dukrą lauke ir pasakė „Jums tai vis tiek blogai baigsis“. Atėjus namo D. R. L. tai papasakojo. 2016 m. rugpjūčio 19 d. ruošėsi važiuoti pas D. į ligoninę, B. įsibrovė į butą, tada jau buvo apsirengusi, koridoriuje jis sakė „Dabar nieko nebus, aš tave taip primušiu, kad neatsikelsi“, R. L. spėjo išbėgti pro duris, iš lauko pusės jau uždarinėjo duris, tada jis griebė R. L. už rankos norėjo ištraukti raktą, R. L. pradėjo rėkti laiptinėje ir jis pabėgo.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. L. sakė, kad B. yra labai agresyvus, kai būną išgėręs turbūt nesuvokia ką daro, ne kartą buvo praskėlęs galvą, kreipėsi pas medikus, gulėjo ligoninėje, todėl mano, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus. Nematė ar B. tą dieną buvo kažką su savimi atsinešęs, jokio įrankio jis nedemonstravo. R. L. sakė pareigūnams, kad durys buvo apspardytos, pareigūnai apžiūrėjo, bet apibrozdinimų nebuvo, galbūt jis tik tris kartus spyrė į duris. Mano, kad B. L. bet kuo galėjo ją nužudyti. Iš to, kaip jis mušdavo suprato, kad jis gali nužudyti. Mano, kad ateityje B. savo veiksmus kartos, kol su D. neišeis iš buto jis jų ramybėje nepaliks. Pirmą kartą dėl vyro veiksmų kreipėsi 2012 m. Anksčiau, t.y. iki 2012 m. jis mušdavo, po to jis galėdavo trenkti, bet mušė ne taip, kad matytųsi mėlynės. Vaikų nemušdavo, tik žodžiais. Žinojo, kad B. draudžiama lankytis. Galvojo, kad jis tik persirengs ir išeis. Jis R. L. visur persekiodavo, ateidavo į darbą, tai gali patvirtinti darbuotojai, ateidavo iš pačio ryto, dar vakare ateidavo, reikalaudavo raktų. Tą dieną padarė klaidą, kad įleido jį į namus. Kad grasinimai realūs suprato iš to kiek jis anksčiau mušdavo, jis tiek kartų sakydavo, kad išveš į mišką, kaip gali žinoti, ką jis gali padaryti iš tikrųjų. Jeigu R. L. neduoda cigarečių jis ateina ir trenkia su kumščiu per stalą, kad duotų, net vaikai tai matė. Dėl dukros nemeluoja, prie jų laiptinės B. L. sutiko D. kartu su mergaite, D. R. L. paskambino ir pasakė „Mama, jis priėjo prie manęs“.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyr. patrulis. Kaltinamasis nėra giminaitis ar šeimos narys. Atvažiavo, duris atrodo, atidarė pati pranešėja. Nukentėjusioji paaiškino, kad vyras, kuris teismo nuosprendžiu neturi teisės lankytis šiame bute, įsibrovė į jos namus. Nukentėjusioji sakė, kad vyras, kuris daug kartų yra smurtavęs ir jam uždrausta ten lankytis atėjo į namus, nukentėjusiajai grįžus iš darbo ji rado vyrą. Vyras aiškino, kad atėjo lankyti dukros. Pats vyras jei gerai pamena, tuo metu gulėjo lovoje, kitame kambaryje buvo vaikas. Kaltinamasis L. buvo neblaivus, prie lovos ant grindų mėtėsi plastmasinis alaus butelis, tas didesnis, vienas butelis, atrodo buvo tuščias, buvo pakankamai agresyvus. Agresyvumas pasireiškė rėkavimu, pakeltu, nepagarbiu tonu. Kaltinamojo išvaizda atitiko tokį girtumą, akivaizdžiai matėsi, kad jis išgėręs. Pamatęs policijos pareigūnus jis buvo nepatenkintas, nesuprato už ką nori jį išvežti, nes jo nuomone, jis nieko nepažeidė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. parodė, kad sunku pasakyti ar kaltinamasis galėjo nužudyti arba stipriai sužaloti pranešėją, paties žmogaus nepažįsta. Kaltinamasis normaliai nestovėjo ant kojų, šiek tiek svirduliavo, tačiau pats nuėjo. Mano, kad suduoti, smogti galėjo, tačiau neužmušti. Mano, kad kaltinamasis visiškai suvokė situaciją. Apie tai, ar nukentėjusioji pasakojo kažką kaip vyras elgėsi, bijo sumeluoti, nėra tikras, tiksliau negali pasakyti. Tarnybinis pranešimas parašytas praėjus maždaug 20-30 min. kol nuvežė kaltinamąjį. Tarnybiniame pranešime parašyta iš pranešėjos žodžių. Kaltinamasis kažką rėkė, bet dabar tiksliai nepasakys. Su savimi kaltinamasis jokių daiktų neturėjo. Jeigu neklysta, jis moteriai sakė, kad „Po visko tave susirasiu ir taip padarysiu, kad niekas neatpažintų“.

Teismo posėdžio metui buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti nepilnametės liudytojos D. L. parodymai, kurių metu ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su mama ir tėčiu. Su mama sutaria gerai, o su tėčiu būna nesutarimų, nes šis geria. 2016-08-04 vakare buvo su draugėmis, namo grįžo apie 21.00 val. Namuose buvo girtas tėtis, kuris šnekėjo visokias nesąmones. Jos su mama palaukė, galvojo, kad tėvas apsiramins, bet vis dėl to teko kviesti policiją. Tėtis mamos atžvilgiu kalbėjo negražius žodžius, įvairiai mamą vadino. Smurto tėtis jų atžvilgiu nenaudojo. Ji tėtį mėgino nuraminti, bet nepavyko. Pačių grasinimų mamos atžvilgiu ji negirdėjo, tik keiksmažodžius. Mama jai pasakė, kad grįžusi namo, namuose rado tėtį. Ar tėtis grasino mamai, ji nežino, grasinimų pati negirdėjo. Atvykus policijos pareigūnams ji išėjo į kitą kambarį, bet girdėjo, kaip tėtis policijos pareigūnams aiškino, kad nieko nedarė. Ji yra girdėjusi, kaip anksčiau tėtis mamai grasindavo. Tėtis grasina, kai būna girtas, tad tikėtina, kad galėjo grasinti mamai. Tėtis mamai grasindamas sakydavo, kad šią užmuš, nužudys, kad išėjusi į lauką pastaroji nebegrįš (b. l. 27).

Iš 2016-08-05 pareiškimo kurį parašė R. L., matyti, kad 2016-08-04, apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis B. L. grasino nužudyti. Grasinimai atrodė realūs, nes smurtas prieš R. L. buvo naudotas anksčiau ir yra skirta kardomoji priemonė dėl jo veiksmų (b. l. 4-5).

Iš R. L. pareiškimo parašyto 2016-08-04 matyti, kad ji praneša, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. apie 21.30 val. grįžusi iš darbo į namus rado savo vyrą B. L gulinti lovoje, ji paklausė, ką jis čia daro ir B. L. atsakė, kad tai jo butas ir jis niekur neišeis. Taip pat jis ją pradėjo įžeidinėti (prostitute, kurva, pideraska, ir grasino jai, jeigu ji iškvies policiją tai jis R. L. lauke kur nors taip patvarkys, kad jos net mama neatpažins, užmuš ir niekas nieko nesužinos, kad tai padarė B. L. Tuo metu keiksmažodžius girdėjo nepilnametė dukra D. L., gim. (duomenys neskelbtini). R. L. vyras neturi teisės būti bute, nes teismas apribojo (b. l. 9).

Iš 2016-08-05 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimo Nr. 10-S-166361(10.34.10-57) apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad 2016-08-04 apie 21.20 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,21 proc. girtumo laipsnis), grasino nužudyti sutuoktinę R. L. t.y. sakydamas, kad ją užmuš ir niekas jos nesuras, dėl ko buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimus gali įvykdyti, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (b. l. 11).

Teismo posėdyje buvo ištirtas 2016-08-05 Apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio patrulio A. A. 2016-08-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-08-04, apie 22.30 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos vyras elgiasi agresyviai, triukšmauja. Atvykus minėtu adresu jus pasitiko pranešėja R. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad jai grįžus iš darbo į namus lovoje rado gulintį savo neblaivų vyrą B. L, gim. (duomenys neskelbtini) m. R. L. paklausius ką jis čia daro jis jai pasakė, kad čia jo namai, kad daro ką nori, kad ji dingtų iš šitų namų, nes jis čia gyvena. Taip pat B. L. pranešėją R. L. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais bei grasino, kad jis ją sumuš taip, kad niekas daugiau jos neatpažins. Namuose tuo metu buvo mažametis vaikas D. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., vaikas viską girdėjo (b. l. 10).

Iš Garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas kompaktinis diskas su 2016-08-04 skambučio garso įrašu (b. l. 21).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad B. L 2016-08-05 00:18:24 val. buvo nustatytas 3,21 ‰ girtumas (b. l. 52).

Kaltinamojo B. L. padarytos veikos kvalifikavo motyvai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios bylos atveju, BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – veika, pasireiškia grasinimu nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, jog grasina nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir nori taip elgtis.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis B. L 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo sutuoktinę R. L., dėl ko R. L. buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimus gali įvykdyti.

Apklausiamas teisme kaltinamasis B. L savo kaltę dėl šios veikos neigė ir parodė, kad kai atėjo į namus – su žmona konflikto nebuvo. Su sutuoktine beveik nesikalbėjo; nusiprausė, persirengė, nuėjo parūkyti ir tada jau atvažiavo policija. Jis pripažino, kad vartojo necenzūrinius žodžius žmonos atžvilgiu, tačiau ką konkrečiai sakė – neprisimena, viskas išėjo spontaniškai. Jis parodė, kad durų kojomis nespardė. Taip pat kaltinamasis parodė, kad niekada nėra grasinęs žmonai, buvo ją mušęs, bet tai buvo seniai, už tai neteistas. Tai, kad pažeidė teismo nustatytus įpareigojimus – pripažįsta. Jis kelia versiją, kad žmona specialiai jį įsileido į butą ir paskambino policijai, kad jį, B. L, suimtų.

Kaltinamojo grasinimo nužudyti aplinkybes patvirtina nukentėjusioji R. L., kuri parodė, kad B. L jai sakė: „aš vis tiek tave užmušiu, padarysiu taip, kad tavęs niekas neras, atsėdėsiu, bet vis tiek padarysiu, ką sugalvojau“, todėl ji, R. L., užsidarė kambaryje. Faktą, kad B. L grasino R. L., patvirtino ir liudytojas A. A., kuris parodė, kad jis R. L. sakė, jog „po visko tave susirasiu ir taip padarysiu, kad niekas neatpažintų“. Taip pat šį faktą patvirtina ir liudytoja D. L., kuri parodė, kad tėtis grasina mamai, kai būna girtas. Tikėtina, kad tą vakarą jis galėjo grasinti mamai. Tėtis mamai grasindamas sakydavo, kad šią užmuš, nužudys, kad, išėjusi į lauką, pastaroji nebegrįš.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, nelieka abejonių, jog B. L grasino nužudyti R. L..

Faktą, kad R. L. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, įrodo R. L. parodymai. Ji parodė, kad B. L. yra labai agresyvus, kai būna išgėręs; ne kartą buvo jai praskėlęs galvą, ji kreipėsi į medikus, gulėjo ligoninėje, todėl mano, kad savo grasinimus jis gali įvykdyti. Faktą, jog sutuoktinę yra mušęs, pripažino ir pats B. L.. Taip pat faktą, kad R. L. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, įrodo B. L teistumai. B. L yra septynis kartus teistas, iš jų – keturis kartus už BK 140 straipsnio 1 dalį, vieną kartą už BK 140 straipsnio 2 dalį, ir tris kartus už 145 straipsnio 1 dalį. Jo aršų būdą įrodo ir administracinių teisės pažeidimų registro duomenys, pagal kuriuos jis buvo du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už ATPK 174 straipsnio pažeidimus ir du kartus baustas už ATPK 187 straipsnio pažeidimus bei daug kartų baustas už kitus administracinius teisės pažeidimus.

Įvertinus aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, nelieka abejonių, kad nužudyti R. L. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog B. L grasinimas gali būti įvykdytas.

B. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, ir tai įrodo asmens blaivumo testas, kuris patirtina, kad B. L 2016-08-05 00:18:24 val. nustatytas 3,21 ‰ girtumas (b. l. 52).

Nors teisiamojo posėdžio metu B. L kėlė versiją, kad jį žmona specialiai įsileido į butą ir paskambino policijai, kad jį suimtų, tačiau teismas visiškai įsitikinęs, jog R. L. taip elgtis nenorėjo ir tikslo neturėjo. B. L. ir R. L. nurodo, kad kaltinamasis į butą atėjo apie 21 val., tuo tarpu iš Policijos registruojamų įvykių registro ir iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad R. L. skubios pagalbos numeriu – 112 skambino tik 22.06 val. Teismo nuomone, jeigu R. L. būtų norėjusi, kad B. L būtų suimtas, ji skubios pagalbos numeriu būtų paskambinusi vos tik kaltinamajam atėjus į butą, t. y. apie 21 val.

Teismas pastebi, kad B. L žinojo, jog jam nustatyta priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo R. L., ir, kad jis neturi teisės ateiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau jis, nepaisydamas nustatyto įpareigojimo, atėjo į butą ir pradėjo grasinti R. L..

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, nelieka abejonių, jog B. L 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,21 % neblaivumas), grasino nužudyti savo sutuoktinę R. L., sakydamas, kad ją užmuš ir niekas jos nesuras, dėl ko R. L. buvo realus pagrindas manyti, kad jis grasinimus gali įvykdyti, todėl kaltinamojo padaryta veika kvalifikuotina kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl B. L. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas, nustatydamas kaltinamajam B. L. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį. B. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. B. L atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – B. L. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį B. L.: anksčiau teistas septynis kartus, 2016-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Šis faktas įrodo, kad B. L. nepadarė tinkamų išvadų, skirtos bausmės nepasiekė BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad B. L. nevykdo jam nustatyto įpareigojimo – gyventi skyrium nuo R. L.. Jis yra baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja, nedirba. Kadangi B. L. ir anksčiau buvo teistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, Teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskyrus jam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytam artimam vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę, ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Paskirta bausmė subendrinama su 2016-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamasis B. L. buvo laikinai sulaikytas 2016-08-04, 23.00 val. 2016-08-05. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-08-04. 2016-08-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąją priemonę – namų areštą 1 mėnesiui.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos nagrinėjimui nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 ir 303 straipsniais,

nusprendžia:

B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2016-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-08-04 iki 2016-08-23 ir šia dalimi sumažinti jam paskirtos bausmės laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.