Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. ir trečiojo asmens N. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams V. Š. ir L. M. dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notaras A. G., N. Š., Valstybė įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) 2007 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 5275, ir 2009 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4157 pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; 2) taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovo nuosavybėn žemės sklypą, esantį Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. 4 Duomenys neskelbtini; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įrašą apie žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, įregistravimą Registrų centre atsakovės L. M. vardu; priteisti ieškovui iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2SD-6944 įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. 2007m. birželio 6 d. jis įregistravo ūkininko ūkį - identifikavimo kodas Nr. Duomenys neskelbtini (pažymėjimas ŪP Nr. Duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype ketino statytis ūkininko sodybą. 2008m. liepos 24 d. jam buvo išduotas statybos leidimas Nr. Duomenys neskelbtini ūkininko sodybos (gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato) statybai. Tuo metu ieškovas gyveno su sugyventine N. Š., kuri paprašė, kad vieną žemės sklypą ieškovas padovanotų atsakovui - jos sūnui V. Š., nes jis ketina imti paskolą, kurios grąžinimo užtikrinimui reikia įkeisti nekilnojamąjį turtą. Jam sutikus padovanoti žemės sklypą, ant kurio neplanavo statyti statinių, N. Š. su savo sūnumi V. Š. dėl dovanojimo sutarties sudarymo susitarė su Jurbarko notaru A. G. ir pateikė jam visą informaciją dėl sudarytinos dovanojimo sutarties bei nurodė, kuris žemės sklypas bus dovanojamas. 2007 m. rugsėjo 12 d. buvo patvirtinta Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. Duomenys neskelbtini.(toliau - dovanojimo sutartis). Po dovanojimo sutarties sudarymo toliau tame žemės sklype ieškovas vykdė ūkininko sodybos statybos darbus. 2007 m. rugsėjo mėnesį šiame žemės sklype buvo parinkta jo, kaip ūkininko ūkio, sodybos vieta. Apie tai, kad žemės sklypas, kuriame statoma sodyba, priklauso ne jam, o atsakovui V. Š., atsitiktinai sužinojo tik 2014 metu sausio mėnesį. Tuo metu paaiškėjo, kad dovanojimo sutartis buvo apiforminta ne tam žemės sklypui, kurį jis ketino dovanoti atsakovui V. Š., o kitam žemės sklypui, t. y. būtent tam, kuriame ieškovas statėsi ūkininko sodybą. Dovanojimo sutartis, ieškovo nuomone, buvo sudaryta jam iš esmės suklydus, ir N. Š. su atsakovu V. Š. jį apgavus, nes ieškovas niekada neketino atsakovui V. Š. dovanoti žemės sklypo, kuriame vykdė sodybos statybos darbus. Kad būtų apsunkintas padovanoto žemės sklypo susigrąžinimas, atsakovas V. Š. 2009-08-27 sudarė tariamą šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4157 su savo sugyventine - atsakove L. M..Atsakovė L. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji yra sąžininga sklypo įgijėja, sužinojusi apie visas sklypo perleidimo atsakovui V. Š. aplinkybes stengėsi padėti ieškovui, būtų sutikusi grąžinti sklypą ieškovui. Paaiškino, kad su V. Š. turi bendrus vaikus ir blogėjant jų tarpusavio santykiams, siekiant užtikrinti vaikų finansinį saugumą, abu sutarė dėl sklypo pardavimo jai. Nesidomėjo, koks tai konkretus sklypas, ir iki ginčo atsiradimo nežinojo apie statybas šiame sklype. Atsakovė L. M., panaikinus ankstesnę taikos sutartį, kuria ji sutiko grąžinti ginčo sklypą atsakovui V. Š., ir nesutikus ieškovui sudaryti taikos sutartį su sąlyga atlyginti jos bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, prašė pirkimo-pardavimo sutartį, jos sudarytą su V. Š., nepripažinti negaliojančia.Atsakovas V. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad ieškovas galėjo suklysti nurodydamas dovanojamą sklypą, tačiau nesutiko su ieškovo teiginiais, kad apgavo ieškovą. Nurodė, kad jis naudojosi sklypu, laikė ten žvyrą, tačiau parduodamas sklypą nežinojo, kad jo įgytame sklype yra projektuojami statiniai, o vėliau gautas statybos leidimas. Patvirtino atsakovės L. M. nurodytas aplinkybes dėl jų susitarimo perleidžiant sklypą, nesutiko dėl sandorio, kuriuo sklypas perduotas atsakovei L. M., panaikinimo.Trečiasis asmuo N. Š. patvirtino, kad ieškovas, jos buvęs sugyventinis, norėjo padovanoti žemės sklypą jos sūnui. Neigė, kad buvo kokia nors apgaulė ieškovo atžvilgiu ir neprieštaravo, kad tai buvo ieškovo suklydimas dėl dovanojamo sklypo duomenų.Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. 2007 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 5275, sudarytą ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuriuo ieškovas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dovanojo 5,4860 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantį Duomenys neskelbtini, pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento. 2009 m. rugpjūčio 27d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4157, sudarytą tarp pardavėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pirkėjos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl 5,4860 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taikė restituciją natūra ir grąžino ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn žemės sklypą, esantį Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Priteisė iš atsakovo V. Š. 5 792,40 Eur piniginę kompensaciją atsakovei L. M.. Priteisė iš ieškovo A. R. atsakovei L. M. 909,23 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovo A. R. atsakovų V. Š. ir L. M. po 8,72 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.Nurodė, kad nenustačius atsakovų ar kito asmens nesąžiningumo, piktavališkumo ar apgaulės, kitokių tyčinių veiksmų, kurie būtų turėję lemiamą įtaką ieškovo valiai susiformuoti, t. y. kad ieškovas būtų buvęs tyčia suklaidintas dėl esminių sandorių aplinkybių, nėra pagrindo ginčijamo dovanojimo sandorio pripažinti negaliojančiu kaip sudarytu dėl apgaulės.Teismas sprendė, kad ieškovas aiškiai išreiškė savo valią – dovanoti žemės sklypą atsakovui V. Š., tačiau pažymėjo, kad ieškovas galėjo suklysti nurodydamas patį dovanojamąjį sklypą. Teismo vertinimu, ieškovas norėjo atsakovui dovanoti kitą sklypą, nes mažai tikėtina, kad po sklypo dovanojimo sandorio ieškovas, žinodamas, kad šis sklypas jam jau nepriklauso, toliau būtų vykdęs ūkinę veiką šiame sklype, juo labiau būtų statęs ten nekilnojamuosius daiktus. Ieškovo ir atsakovo V. Š. sudarytą sandorį - 2007 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 5275, pripažino negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento ieškovui iš esmės suklydus dėl sandorio objekto.Nurodė, kad ieškovui suklydus padovanojant ne tą sklypą, o atsakovui V. Š. parduodant jį L. M. nepasitikslinus dėl parduodamo objekto, tokie pirkimo-pardavimo sandorio šalių veiksmai šioje situacijoje vertinant rūpestingo ir atidaus asmens aspektu negali būti pripažinti kaip atitinkantys protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Teismas įvertino, kad abi šalis siejo artimi, šeimyniniai santykiai ir abi sandorio šalys elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, suklysdamos dėl sandorio objekto, todėl atsakovė L. M. negali būti pripažinta ginčo sklypo sąžininga įgijėja, todėl atsakovų sudarytą 2009-08-27 pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia, kaip iš esmės suklydus dėl sandorio objekto.Pripažinęs abu sandorius negaliojančiais teismas taikė restituciją - ieškovui grąžino žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantį Duomenys neskelbtini atsakovei L. M. priteisė iš atsakovo V. Š. pagal sandorį sumokėtą kainą – 20 000 Lt (5 792,40 Eur).Konstatavo, kad ieškovo prašymas panaikinti ginčo objekto registraciją atsakovės vardu nepagrįstas, kadangi ieškovas nenurodė, jog Registro įmonė būtų neteisingai įregistravusi gautus duomenis apie sudarytus sandorius, taip pat tokių duomenų teismas nenustatė ir bylos nagrinėjimo metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. Š. ir trečiasis asmuo N. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai taikė CK 1.90 straipsnio 4 dalį ir pripažino dovanojimo sandorį kaip iš esmės suklydus dėl sandorio objekto, o naikindamas dovanojimo sandorį nepagrįstai naikino ir pirkimo-pardavimo sandorį bei taikė restituciją.

13.2. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės ne tik neatitinka bylos medžiagos, tačiau ir neteisingai išaiškintos.

13.3. Prieš dovanojant žemės sklypą jis visų trijų buvo apžiūrėtas, buvo susitarta, kad ant šio žemės sklypo po dovanojimo sutarties pasirašymo bus statomas namas. Taigi teismo teiginys, kad būtent apsirikta dovanojant ne tą žemės sklypą, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas sąžiningai, visoms šalims sutarus ir išreiškiant tikrąją valią.

13.4. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

13.5. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Ieškovas A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

14.1. Apeliantų motyvai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, atmestini, kadangi apeliantai nenurodo, kokias aplinkybes teismas netinkamai įvertino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

Apeliantai prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu keliami klausimai susiję su netinkamu faktinių aplinkybių nustatymu, įrodymų įvertinimu bei neteisingu materialinės teisės normų taikymu ginčijant sandorį pagal CK 1. 90 straipsnį, sudarytą dėl suklydimo. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės ne tik neatitinka bylos medžiagos, tačiau ir neteisingai išaiškintos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Civilinio proceso kodekso 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).Apeliaciniame skunde teigia, kad sudarant sandorį dėl sklypo dovanojimo V. Š. apsirikimo negalėjo būti, nes prieš žemės sklypą dovanojant jis visų trijų buvo apžiūrėtas, bei visų trijų susitarta, kad ant šio žemės sklypo po dovanojimo sutarties pasirašymo bus statomas namas. Apeliantų teigimu, teismo teiginys, jog buvo apsirikta dovanojant ne tą žemės sklypą, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių poziciją procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo N. Š. nurodė priešingas aplinkybes. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio, vykusio 2016 m. rugpjūčio 3 d., metu atsakovas V. Š. paaiškino, jog sudarant sandorį dėl sklypo dovanojimo atsakovas neįsigilino, kuris tiksliai sklypas dovanojamas ir negali pasakyti, ar padovanotame sklype jau buvo statiniai, ar statiniai pradėti statyti vėliau (garso įrašo 35 min. 38 s.). Atsakovas nurodė manantis, jog nesusipratimas dėl sklypų įvyko galbūt dėl architektės klaidos, galbūt dėl savivaldybės darbuotojo ar notaro, ir paaiškino, kad sudarant sandorį šalys nebuvo nuvykusios realiai apžiūrėti sklypo, sklypo ribų taip pat nepatikrino ir plane (garso įrašo 36 min. 15 s.). Trečiasis asmuo N. Š., teikdama paaiškinimus teismui, nurodė, jog sudarant sandorį įvyko klaida, jokios apgaulės nebuvo (garso įrašo 50 min. 44 s.).Kadangi apeliantai pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentais, kad klaidos dėl dovanojimo sandorio objekto nebuvo ir šios aplinkybės neįrodinėjo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantai šiais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje. Atsakovas ir trečiasis asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo ir turėjo panaudoti šiais argumentais, jei jie, jų vertinimu, buvo svarbūs nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti. Apeliantai taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, t. y. nepagrįstai taikė CK 1.190 straipsnio 4 dalį.Įstatymas ( CK 1. 90 ir C K 1. 91 straipsniai) reglamentuoja sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimą negaliojančiais. Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas iš esmės suklydus, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti ( CK 1. 90 straipsnio 2 dalies, 4-5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014 ir kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad jis niekada neišreiškė valios sudaryti dovanojimo sutartį dėl ginčo žemės sklypo, kuriame statėsi savo ūkininko sodybą. Tvirtino, kad įvyko klaida dėl sandorio objekto.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių veiksmus sudarant sandorį, atsižvelgęs į šalių poziciją procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškovo ieškinį patenkino ir ginčijamą dovanojimo sandorį pripažino negaliojančiu (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys nurodė, jog dovanojant ginčo žemės sklypą buvo padaryta klaida, t. y. atsakovui V. Š. ketinta padovanoti kitą žemės sklypą. Taip pat, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, nei sudarant sandorį dėl žemės sklypo dovanojimo, nei vėliau atsakovui V. Š. parduodant šį sklypą L. M., nebuvo įsitikinta, dėl kurio konkrečiai žemės sklypo yra sudaromi sandoriai – netikrinta nei realiai apžiūrint sklypą, nei įvertinant plano duomenis. Taip pat byloje nustatyta, kad ginčo sklype ieškovas Duomenys neskelbtini įregistravo ūkininko ūkį, 2008-07-24 ieškovui išduotas statybos leidimas ginčo sklype ūkininko sodybos statybai. Taigi pirmosios instancijos teismas, turėdamas tokius duomenis, turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti aplinkybę, kad dovanojimo sutartis neatitiko ieškovo vidinės valios bei tikslų, kadangi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, mažai tikėtina, kad po sklypo dovanojimo sandorio ieškovas, žinodamas, kad šis sklypas jam jau nebepriklauso, toliau būtų vykdęs ūkinę veiką šiame sklype, juo labiau būtų statęs ten nekilnojamuosius daiktus.Įvertinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas suklydo ir jo suklydimas dėl sandorio objekto buvo esminis. Konstatavus vienos sandorio šalies esminį suklydimą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ieškovas A. R. sumokėjo 500 Eur sumą (2017-06-26 SEB banko išrašas). Turėtas bylinėjimosi išlaidas jis prašo priteisti iš apeliantų. Prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.