Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS ieškinį atsakovui D. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalimi, ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju, teismas iš ieškinio reikalavimų pobūdžio ir juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų viseto nustatęs, kad yra pagrindas pagal pateiktus įrodymus ieškinį tenkinti visiškai, priima preliminarų sprendimą dokumentinio proceso tvarka (CPK 428 straipsnio1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2018 m. birželio 21 d. draudimo liudijimą Nr. GTD25478418 buvo apdraustas ieškovo. Remiantis 397-osios Daugiabučio namų savininkų bendrijos 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu ir 2018 m. rugsėjo 11 d. sugadinto turto apžiūros aktu, nekilnojamas turtas buvo aplietas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui.

Remiantis 2018 m. kovo mėn. atliktų darbų aktu, buvo atlikti remonto darbai už 2008,36 Eur. Pagal ieškovo parengtą 2018 m. rugsėjo 20 d. defektinio akto priedą, padaryta žala kilnojamam turtui siekia 123,23 Eur. Ieškovas pateikė teismui 2018 m. lapkričio 2 d. ir 2018 m. lapkričio 23 d. AB „Swedbank“ mokėjimų nurodymus Nr. 17036, Nr. 20082, patvirtinančius sumokėtą 1951,36 Eur sumą už remonto darbus UAB „Infranet“ bei 2018 m. spalio 12 d. AB „Swedbank“ mokėjimą nurodymą Nr. 14193, patvirtinantį 123,23 Eur žalos atlyginimą už sugadintą kilnojamąjį turtą R. Ž., iš viso 2074,59 Eur.

Ieškovas 2018 m. lapkričio 23 d. pateikė atsakovui pretenziją Nr. TU39247 dėl žalos atlyginimo. Duomenų, kad atsakovas būtų kompensavęs ieškovui draudimo išmoką, kurią ieškovas išmokėjo dėl butui, esančiam (duomenys neskelbtini), apliejimu padarytos žalos, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo aplietas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi butui padaryta žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos buto būklės (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Remiantis CK 6.1051 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi ieškovas, veikdamas kaip draudikas, atlyginio žalą, padarytą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), jis įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovo, kuris yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2074,59 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (2074,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. sumokėtas valstybei 23,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424-428 straipsniais, 430 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, j. a. k. 11268249, naudai iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 2074,59 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt keturis eurus 59 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, j. a. k. 11268249, naudai iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 2074,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, j. a. k. 11268249, naudai iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo kopijos įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą, arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus (CPK 430 straipsnis).

Įvykdžius preliminarų teismo sprendimą per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo ir raštu pateikus teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikins ir bylą nutrauks.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.