Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Rimvydo Norkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-1658-560/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport“ direktoriaus V. O. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransport“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar teisėtas sprendimas dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, kai didžiausio kreditoriaus kreditorinis reikalavimas patvirtintas tik prieš priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos.

2012-08-03 bendrovės kreditorių susirinkimas įpareigojo administratorių, atlikus visus bankroto procedūros veiksmus, kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos ir BUAB „Eurotransport“ administratoriaus UAB „Abadona“ įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl bankrutavusios UAB „Eurotransport“ pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pagrindinio ir didžiausią kreditorinį reikalavimą turinčio apelianto įtraukimas į bankroto procesą trečios eilės kreditoriumi tik 2012-09-03, lėmė, kad apeliantas neturėjo galimybių įtakoti atsakovo bankroto procesą.

2. Atsakovo realus įsiskolinimas J. B. yra didesnis nei teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas. Apeliantas ateityje galimai ginčys savo kreditorinio reikalavimo atsakovui dydį.

3. Iškėlus atsakovui bankroto bylą, paskirtas administratorius apie tai apeliantui nepranešė (ĮBĮ 10 str. 4 d. 3 p., 7 d. 8 p.). Apie atsakovui iškeltą bankroto bylą apeliantas sužinojo tik 2012 m. liepą, paskambinus administratoriui. Administratorius žinojo, kaip susisiekti su apeliantu, žinojo jo adresą, tačiau į bylą pateikė įrodymus, kad apie atsakovui iškeltą bankroto bylą siuntė pranešimą adresu, kuriuo atsakovas negyvena (duomenys neskelbtini).

4. Administratorius nesiėmė visų priemonių užtikrinti didžiausio kreditoriaus teises, be to, net ir gavęs 2012-07-21 kreditorinį reikalavimą, teismui prašymą jį tvirtinti pateikė tik 2012-08-03.

5. Atsakovo administratorius ignoravo ne tik trečios eilės kreditorių – apeliantą, bet ir jo sutuoktinę – D. B., kuri yra pirmosios eilės kreditorė (reikalavimas atsakovui kilęs iš darbo teisinių santykių). Jos reikalavimas nepatenkintas pirmumo tvarka, ji neįtraukta į bankroto bylą.

6. Atsakovo bankroto administratorius buvo pasiūlytas ieškovo ir bankroto procesą administravo neprofesionaliai, neatidžiai, neatsakingai, darydamas klaidas. Panaikinus skundžiamą sprendimą turėtų būti sprendžiamas ir administratoriaus pakeitimo klausimas.

7. 2012-03-07 nutartyje apygardos teismas išdėstė abejones ir atkreipė dėmesį į tai, kad administratorius prašo teismo patvirtini kur kas mažesnes sumas nei buvo pateikta teismui informacija nagrinėjant bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą. Administratorius formaliai pateikė dokumentus, kad visi kreditoriai (tarp jų ir apeliantas) gavo pranešimus apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą, tačiau teismas to nevertino kritiškai, nesivadovavo protingumo kriterijais, taip susidarė situacija, kai administratoriui nors ir buvo nurodyta pašalinti trūkumus, procesas buvo neteisėtai tęsiamas trūkumų nepašalinus.

8. Atsakovo bankroto byloje priimti kreditorių susirinkimų nutarimai neteisėti, kadangi priimti nesudarant sąlygų juose dalyvauti didžiausiam kreditoriui.

9. Kreditoriai į kreditorių sąrašą įtraukiami pareikštiniu būdu. Bankroto administratoriaus pareigų vykdymas priklauso nuo to, kiek tiksli yra teismui ir (ar) administratoriui pateikta informacija apie įmonės kreditorius, todėl tokiu atveju, kai pranešimas kreditoriui neperduodamas, taip pat kai apie šį faktą nesužinomą kitaip, kreditorius ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių negalėdamas įgyvendinti įstatymu jam suteiktos teisės negautų įstatymo saugomų teisių apsaugos ir patektų į teisiškai nepateisinamai blogesnę padėtį palyginus su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007).

10. Sprendimas priimtas jo tinkamai nemotyvavus, neišanalizavus jo priėmimui svarbių aplinkybių, nepasiekiant bankroto proceso tikslų ir pažeidžiant viešąjį interesą, neatskleidus bylos esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-02-23 nutartis byloje Nr. 2-111/2006), neįvertinus administratoriaus veiksmų. Be to, bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, tačiau nebuvo aktyvus.

Be to, atsakovas registruotas tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena apeliantas, todėl yra pagrindas manyti, kad apeliantui buvo žinoma apie atsakovo bankrotą.

6. Apelianto kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas tik 2012 m. rugpjūtį dėl paties apelianto kaltės ir pasyvumo. Įstatymas nenumato galimybės stabdyti bankroto procesą dėl to, kad vienas iš kreditorių vengia reikšti kreditorinį reikalavimą, nes tai pažeistų visų kitų kreditorių interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

BUAB „Eurotransport“ administratoriaus UAB „Abadona“ įgaliotas asmuo A. K. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl BUAB „Eurotransport“ pabaigos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad BUAB „Eurotransport“ turto neturi, jis buvo realizuotas bankroto procese, todėl turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų byloje nėra, o iš pateiktos Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pažymos matosi, jog bankrutavusi ir likviduojama UAB „Eurotransport“ įsiskolinimų už gautus išteklius ir aplinkos taršą neturi, priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto procesas vyksta etapais. Kiekviename iš šių etapų įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu ĮBĮ nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo kaip teisės subjektas pasibaigia (CK 2.95 str. 3 d.). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nelieka įmonės turto, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 str. 3 d.).

Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB „Eurotransport“ bankroto administratorius teismui pateikė duomenis, kad ši įmonė turto neturi, nes jis buvo realizuotas bankroto procese, grąžinamo, nurašomo arba parduodamo turto aktų nėra, o iš Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pažymos matosi, jog bankrutavusi ir likviduojama UAB „Eurotransport“ įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos taršą neturi, o tai leidžia daryti išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas priimti sprendimą dėl BUAB „Eurotransport“ įmonės pabaigos, ką pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu.

Apeliantas J. B. su sprendimu pripažinti BUAB „Eurotransport“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto nesutinka, nes yra didžiausias šios įmonės kreditorius, tačiau jam apie bankroto bylos iškėlimą nustatytais terminais nebuvo pranešta, todėl bankroto procedūros buvo atliktos netinkamai, o pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės.

Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Įmonių bankroto įstatymas neįpareigoja teismo, priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos, iš naujo vertinti visų bankroto proceso metu tiek savo priimtų procesinių sprendimų, tiek bankroto administratoriaus atliktų veiksmų teisėtumo.

Teisme iškėlus bankroto bylą kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 str. 1 d.). Teismo, iškėlusio UAB „Eurotransport“ bankroto bylą 2011-12-27. nutartyje nurodytas 45 dienų terminas kreditorių reikalavimams pareikšti. Administratorius apeliantui apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Eurotransport“ pranešė įmonės dokumentuose nurodytu apelianto adresu (duomenys neskelbtini) 2012-01-31 registruotu laišku. Apie įmonės bankroto proceso pradžią viešai paskelbta leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, 2012-01-27 dienraštyje „Lietuvos rytas“. Nesulaukęs apelianto kreditorinio reikalavimo administratorius apie UAB „Eurotransport“ iškeltą bankroto bylą pakartotinai 2012-03-20 pranešė adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad UAB „Eurotransport“ buveinė yra registruota tose pačiose patalpose (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms galima teigti, kad apeliantui apie bankroto bylos UAB „Eurotransport“ iškėlimą ir vykdomas procedūras buvo žinoma, tačiau jis nesiėmė veiksmų kreditoriniams reikalavimas pareikšti ir ĮBĮ nustatyta tvarka dalyvauti bankroto procedūrose ginant savo teises, todėl teigti, kad buvo pažeistos jo teisės, o bankroto procedūros atliktos netinkamai, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.