- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- II-149-201/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00264-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pareiškėjas
- P. D.
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. D. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 17 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-971-2019, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Povilui D. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-971-2019 už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaustas 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. P. D. nubaustas už tai, kad 2018 m. gruodžio 17 d. d. 21.16 val., Pamario 2A, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę, darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ank kelio dangos pavirčiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „ piešiant saulę“( piešiant Jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba, tuo sukeldamas pavojų sau, eismo ir kitų žmonių saugumui.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. D. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 17 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-971-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir neteisėtas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. D. neigia atlikęs įvykio vietoje tyčinius veiksmus, stabdymo veiksmas buvo vienkartinis, ilgalaikio chuliganiško vairavimo, kaip nurodyta nutarime, nebuvo. Jis tik stengėsi koreguoti automobilio padėtį, kiek sugebėjo ir suvokė susiklosčiusioje situacijoje, tyčia automobilio chuliganiškai nevairavo. Dėl automobilio paslydimo jo veiksmai buvo be pagrindo palaikyti tyčiniais chuliganiškais veiksmais, o ne siekiu suvaldyti automobilį be to, chuliganiško vairavimo fakto nepatvirtina byloje esanti filmuota medžiaga. Todėl ja remiantis nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie be jokių abejonių patvirtintų jo veiksmuose buvus visus (tiek subjektyvius, tiek objektyvius) ANK 420 straipsnio 2 d. numatyto administracinio nusižengimo požymius.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnyba atsiliepime į skundą prašė nuobaudą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. D. skundą palaikė, paaiškino, kad važiavo slidžia kelio danga ir jo automobilį sumėtė ir jis jį ištiesinio. Tikrai nebuvo taip kaip pareigūnai nurodė tarnybiniame pranešime. Jis važiavo į neįgaliųjų paplūdymio automobilių stovėjimo aikštelę susitikti su draugais. Pats jis buvo automobilyje su draugu dviese. Kai pareigūnai jam surašė protokolą, žmonės matę įvykį pasisiūlė jam padėti, paliudyto jeigu reikės teismo posėdyje. Viazdo įrašė taip pat nėra užfiksuota, kad jis chuliganiškai vairavo. Nemano, kad dėl to, jog automobilis praslydo, reikia surašyti protokolą.
Liudytojas Ž. J. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę Pamario g., kurioje stovėjo apie 30 automobilių. Buvo pasnigę, pareigūnai žinojo, kad į minėtą aikštelę suvažiuoja automobiliai chuliganiškai vairuoti. Visi tai žino ir visi tai daro. Jie kurį laiką stovėjo aikštelėje ir stebėjo, tada atvažiavo į aikštelės vidurį automobilis ir ėmė slysti šonais. Tai pamatę pareigūnai privažiavo prie automobilio vairuotojo. Vairuotojas iš pradžių neneigė, kad slydo šonu, tik vėliau ėmė neigti.
Liudytojas A. K. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. su kolega patruliavo neįgaliųjų papludymyje, kuriame stovėjo apie 30 automobilių. Į tą tarpą įvažiavo Mercedes Benz automobilis, kurio vairuotojas suko vairą tai į kairę, tai į dešinę, nekreipdamas dėmesio nei į kitų, nei į savo saugumą, spaudė akseleratorių, užtraukė rankinį stabdį, išpeišdamas „saulę“. Aikštelėje susirinkę žmonės kelis kartus jį įspėjo, kad yra policija, tai supratęs jis pavažiavo į šoną ir tada jie privažiavo prie jo. Pradžioje vairuotojas buvo išsigandęs, sutiko su pažeidimu, neginčijo jo, kelis kartus kažkam skambino, klausė kokia sankcija gresia.
Liudytojas M. B., apklaustas teismo posėdyje parodė, kad su drauge vaikščiojo prie jūros, paskui sėdo į mašiną. Šalia jo automobilio privažiavo kitas automobilis, pasistatė šalia jo ir vairuotojas pasakė, kad pareigūnai jam surašė protokolą už chuliganišką vairavimą. Jis nematė, kad P. D. būtų raižęs su mašina specialiai, būna, kad truputį duodi gazo ir sumėto mašiną.
Liudytoja S. J. apklausta teismo posėdyje parodė, kad su draugu atvžiavo prie jūros pasivaikščioti, kai grįžo, įsėdo į draugo mašiną, prie jų priėjo jaunuolis ir paprašė paliudyti. Ji pati matė kaip jo mašina įvažiavo iš kelio į aikštės vidurį ir slystelėjo, nes buvo labai slidu, tada prie jo privažiavo pareigūnai. Jos draugas išlipo iš automobilio ir paklausė to jaunuolio kas nutiko. Aikštelėje buvo apie 30 mašinų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANR_N-971-2019, kuriuo už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto, administracinio nusižengimo padarymą P. D. nubaustas 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį P. D. buvo pradėta, nes jis 2018 m. gruodžio 17 d. 21.16 val., Pamario 2A, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę, darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ank kelio dangos pavirčiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „ piešiant saulę“( piešiant Jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėto ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016).
Teismų praktikoje pažymėta, kad šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai - tai kūno judėjimas sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas P. D. su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi neigia atlikęs įvykio vietoje tyčinius veiksmus verčiant automobilį slysti šonu.
Pagal ANK administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Todėl tuo atveju, kai nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti, kad ji padaryta iš chuliganiškų paskatų.
Nors skunde nurodoma, kad P. D. jokių chuliganiškų veiksmų neatliko, tik bandė suvaldyti paslydusį automobilį, o chuliganiško fakto nepatvirtina byloje esanti filmuota medžiaga, tačiau tokia jo pozicija vertintina gynybine, siekiant išvengti admonistracinės atsakomybės. Tai, jog jis vairavo chuliganiškai iš dalies patvirtina ir pats, nurodydamas, kad sukant į kairę pusę, jo automobilį užmetė. Duodamas parodymus teisme, jis nurodė, kad važiavo slidžia kelio danga ir jo automobilį sumėtė ir jis jį ištiesino. Šiuos jo parodymus paneigia nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys liudytojų policijos pareigūnų Ž. J. ir A. K. parodymai. Minėti liudytojai parodė, kad patruliavo prie aikštelės, kur paprastai suvažiuoja automobiliai chuliganiškai vairuoti, tada pamatė į aikštelės vidurį įvažiavusį automobilį kuris ėmė slysti šonu. Liudytojai taip pat parodė, kad iš pat pradžių P. D. neneigė pažeidimo, tik vėliau ėmė neigti. Byloje esančiame kompaktiniame diske esanti filmuotoje medžiagoje matyti, kad vėlų žiemos vakarą automobilių aikštelė pilna automobilių, iš automobilių įjungtų trumpųjų šviesų matyti, kad aikštelėje vyksta intensyvyus automobilių judėjimas. Kritiškai vertintini liudytojų S. J. ir M. B. parodymai, kurie nurodė, kad automobilis tik slystelėjo ir vairuotojas jį tik ištiesino. Nėra pagrindo netikėti nuosekliais pareigūnų pardymais duotais teisme bei iškarto po įvykio užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose, nes pareigūnai stebėjo šią aikštelę turėdami informacijos apie tai, kad čia susirenka asmenys chuliganiškai vairuoti ir tiesiogiai stebėjo P. D. chuliganišką vairavimą. Jokių duomenų, kad pareigūnai turėtų tikslą apkalbėti P. D., nenustatyta.
Taigi, teismui nekyla abejonių, kad P. D. įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę Pamario 2A, Klaipėdoje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ank kelio dangos pavirčiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „ piešiant saulę“( piešiant Jaunaties mėnulį“, „ piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Pažymėtina, kad nors įvykis užfiksuotas apie 21.16 val.vakaro, žiemą, kelio danga buvo slidi, aikštelė buvo pilna automobilių, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka, išvengta tokio vairavimo pasekmių. P. D. elgesys yra chuliganiškas, net jei jokių pasekmių nesukėlė, tokiu savo elgesiu jis pažeidė KET 4 bei 9 punktų reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad P. D. kaltė padarius jam inkriminuotą ANK 420 straipsnio 2 dalyje pažeidimą yra įrodyta, jo veika kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, nuobaudos dydis parinktas sankcijos ribose (minimalus), todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-971-2019 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. D. skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-971-2019, atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.