- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-399-876/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00479-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- A. M., I. M.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus (toliau – Prokuroras) ir nuteistosios I. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
- I. M. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jai paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant I. M. tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje. I. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista iki bus pradėtas bausmės vykdymas;
- A. M. (A. M.) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta prie Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartimi subendrintos ir neatliktos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės dalies (4 (ketverių) metų 26 (dvidešimt šešių) dienų) pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir A. M. (A. M.) paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šešeri) metai 26 (dvidešimt šešios) dienos laisvės atėmimo. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2024 m. gegužės 17 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. I. M. nuteista už tai, kad prašant ir organizuojant A. M., veikdama kartu su nenustatytu asmeniu, pateikusiu I. M. popieriaus lapą, supurkštą psichotropine medžiaga, neteisėtai siuntė šią psichotropinę medžiagą, turėdama tikslą kitaip platinti, o būtent: ji, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 20 d., nuteistajam A. M., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, išsiuntė voką su psichotropine medžiaga – 0,3633 g sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, nurodydama netikrus siuntėjo duomenis (D. B., (duomenys neskelbtini)), kuris buvo pareigūnų išimtas 2021 m. rugsėjo 21 d.
2. A. M. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), surasdamas asmenį, kuris atvežė I. M. popieriaus lapą, impregnuotą psichotropine medžiaga, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 20 d., susitaręs su I. M. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, skambindamas jai daugybę kartų telefonu, organizavo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus psichotropinių medžiagų siuntimą laišku, po ko I. M. ant voko nurodžiusi netikrus siuntėjo duomenis, t. y. D. B., (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) pataisos namus 2021 m. rugsėjo 21 d. nuteistajam A. M. atsiuntė voką su A4 formato popieriaus lapu, impregnuotu psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu ADB-BUTINACA, kurio grynasis kiekis yra 0,3633 g.
3. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendyje konstatavo, kad A. M. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ne tik jo paties visišku kaltės pripažinimu, o I. M. kaltė be jos prisipažinimo dėl nusikaltimo padarymo iš esmės, tačiau ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, vadovavosi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. I. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog I. M. nusikalto pirmą kartą, praeityje teista nebuvo, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, bei įvertinęs I. M. parodymus, konstatavo, jog ji savo kaltę pripažino, davė teisingus parodymus dėl padarytos veikos faktinių aplinkybių, o taip pat į tai, jog I. M. yra priešpensijinio amžiaus, ji slaugo šeimos narį, kuriam neterminuotai nustatytas didelis specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nurodytam asmeniui reikalinga nuolatinė priežiūra, pati I. M. turi rimtų sveikatos problemų, Alytaus apylinkės teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir I. M. paskyrė kitą bausmės rūšį nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o būtent – laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją toliau dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirdamas bausmę A. M. konstatavo, kad padarytas sunkus nusikaltimas, jis veikė tiesiogine tyčia. Anksčiau A. M. tris kartus teistas, du kartus už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Naują tokio pat pobūdžio nusikaltimą A. M. padarė neatlikęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios pabaiga yra 2028 m. birželio 13 d., taigi, neatlikta bausmė naujo nuosprendžio priėmimo dieną (2024 m. gegužės 17 d.) yra 4 (ketveri) metai 26 (dvidešimt šešios) dienos. Po šio nusikaltimo padarymo (2021 m. rugsėjo 21 d.), nėra jokių neigiamų duomenų dėl A. M. elgesio, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, sukūrė šeimą, be to, jis kritiškai vertina savo veiksmus, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės rodo, jog A. M. daro išvadas iš savo ankstesnių teistumų, kryptingai teigiama linkme keičia savo elgesio modelį. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgė į šios bylos nagrinėjimo trukmę, kuri užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, ir sprendė, jog 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės dydis atitiks A. M. asmenybę, nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, ir pasieks bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.
II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu Prokuroras prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti A. M. atžvilgiu, jį pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartimi subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir A. M. paskirti galutinę subendrintą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
4.1. Apeliaciniame skunde Prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam A. M. 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, jos tinkamai neindividualizavo, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių apibūdinančių tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl skirdamas bausmę nurodė nepakankamus jos dydžio parinkimo motyvus.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Skunde aukštesnės instancijos teismui Prokuroras teigia, jog tikrinant A. M. paskirtos bausmės teisingumą, apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti: motyvus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas pripažino tam tikras aplinkybes juridiškai svarbiomis skiriant bausmę; aplinkybes, kurios pripažintos juridiškai svarbiomis; bausmės skyrimui juridiškai svarbių aplinkybių tarpusavio santykio įvertinimą. Prokuroras nurodo, jog įstatymas reglamentuoja, kad bausmė yra skiriama mažesnė nei vidurkis tuo atveju, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių arba jų yra daugiau nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat reikia atsižvelgti, kad skiriant bausmę, remiantis BK 54 straipsniu, teismas atsižvelgia ir į šias aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, taip pat į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Šalies argumentai
4.3. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, jog prašydamas nuosprendžio pakeitimo ir 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmės skyrimo, jis atsižvelgia į baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą bei į A. M. asmenybę, veikos pavojingumą. Skunde nurodoma, kad nuteistasis už narkotinių medžiagų platinimą yra teistas 2016 m. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 2017 m. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 2017 m. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Prokuroras nurodo, jog A. M. būdamas tris kartus teistas už sunkių nusikaltimų padarymą, iš jų du kartus už tapataus nusikaltimo padarymą, kaip ir dabar, atlikdamas bausmę jis vėl užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu ir net organizavo šios nusikalstamos veikos padarymą iš laisvės atėmimo vietos. Nagrinėjamu atveju būtent pats A. M. pats viską organizavo ir į savo nelegalią veiklą įtraukė kitus, tačiau Alytaus apylinkės teismas į šias aplinkybes skirdamas bausmę neatsižvelgė.
4.4. Skundo autoriaus įsitikinimu, nors byloje nustatyta A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kokiu būdu jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Prokuroras nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. pirminių parodymų nedavė, tačiau pamatęs argumentuotus duomenis, kad jokiu būdu atsakomybės pagal šią nusikalstamą veiką jam nepavyks išvengti, jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nes nebuvo kitos išeities. Manytina, kad šis prisipažinimas buvo dalinai priverstinis, kad kokiu nors būdu būtų galima formaliai pasakyti, kad prisipažinau padaręs šią nusikalstamą ir nuoširdžiai gailiuosi. Tokio brutalaus įstatymo nepaisymo, kas liečia narkotinių medžiagų platinimą, retai pasitaiko, kad trečią kartą žmogus nusikalsta už tą pačią veiką, jokių išvadų nedaro ir po to pareiškia, kad neva nuoširdžiai gailisi ir prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką. Prokuroro teigimu, baudžiamojoje byloje esant nustatytoms dvejoms aplinkybėms – viena atsakomybę lengvinanti, kita – sunkinanti, laikantis įstatyminio reglamentavimo, jau rodo būtinybę skirti sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, tačiau pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių įstatymo normų. Taip pat, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo autoriaus vertinimu, darytina neabejotina išvada, jog A. M. veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį – kaip bendrininkavimas organizatoriumi. Skunde nurodoma, jog liko neaišku, kodėl apylinkės teismas nevertino šios aplinkybės skirdamas bausmę, nors ji yra labai svarbi ir suponuoja galimybę, esant vienodai nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirti bausmę didesnę už vidurkį.
4.5. Apeliaciniame skunde Prokuroras taip pat kritiškai vertina skundžiamo nuosprendžio argumentą, kad nuteistasis A. M. kritiškai vertina savo veiksmus, nes tai neatitinka tikrovės, kadangi nuteistasis toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, tai, kad A. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) grupės sąlygomis ir sukūrė šeimą, rodo ne teigiamas aplinkybes, ką akcentavo pirmosios instancijos teismas, o būtent tai, kad jos neturėjo jokios teigiamos įtakos jo tolimesniam elgesiui, ir, priešingai, tai sudarė galimybes toliau nusikalsti. Skundo autorius pažymi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne lygtinio paleidimo klausimas, todėl nei šeimos sukūrimas, nei grupės sąlygos nėra tokios reikšmingos. Skunde taip pat nurodyta, jog apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybes skiriant tokią švelnią bausmę, kad po nusikaltimo padarymo (2021 m. rugsėjo 21 d.) nėra jokių neigiamų duomenų dėl A. M. elgesio. Prokuroro teigimu, elgesys, kai asmuo jau atlikinėja bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, nėra esminis vertinamasis kriterijus bausmės skyrimo pagrindams už šį nusikaltimą. Skunde taip pat nesutiktina, jog skiriant bausmę A. M. buvo atsižvelgta į baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, kuri užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, o pažymi, jog šio teiginio teismas niekaip nepagrindė. Prokuroro manymu, bylos nagrinėjimas nebuvo nepagrįstai per ilgas, byla teisme gauta 2022 m. rugpjūčio 17 d., pradėta nagrinėti 2022 m. rugsėjo 27 d., dėl objektyvių priežasčių posėdžiai buvo atidedami, sprendimas priimtas 2024 m. gegužės 17 d. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad net ir ilga baudžiamojo proceso trukmė savaime nelemia bausmės švelninimo – kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečias bylos aplinkybes, kurios leistų teigti, kad buvo pažeista nusikaltimą padariusio asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliaciniame skunde nuteistosios I. M. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas pateikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir priimti I. M. atžvilgiu naują nuosprendį – ją išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ar neįrodžius jos dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme; 2) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti I. M. nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; 3) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir skirti I. M. kuo švelnesnę bausmę.
5.1. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas teigia, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžių įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo klaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teorijoje ir taikomojoje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnyje, gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia. Tokios teisės taikymo taisyklės ir sąlygos reiškia, kad konkrečioje baudžiamojoje byloje turi būti kategoriškai įrodyta, kad asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, suvokė visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius. Narkotinių medžiagų disponavimo bylose, be kitų požymių, turi būti įrodyta, kad asmuo tiksliai žinojo, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Gynėjo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ši sąlyga nebuvo nustatyta ir įrodyta. Apklausų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu I. M. nuosekliai ir aiškiai parodė, kad ji išsiuntė sūnui laišką pagal kitų asmenų prašymą. Išsiunčiant laišką ji įtarė, kad šiame laiške gali būti uždraustos medžiagos, tačiau tiksliai to nežinojo. Tokios aplinkybės parodo, kad aptariamu atveju I. M. galėjo veikti esant netiesioginės tyčios ar neatsargumo kaltės formoms, tačiau akivaizdu, kad nesant jos įsitikinimui dėl konkrečios narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvimo, jos veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip veiksmai padaryti tiesiogine tyčia. Skundžiamame nuosprendyje teismas, pasisakydamas dėl tiesioginės tyčios buvimo, nurodė, jog tai, kad nuteistoji suprato, jog į pataisos įstaigą siunčia lapus, impregnuotus narkotine ar psichotropine medžiaga, patvirtina ir 2021 m. birželio 7 d. I. M. užfiksuoti pokalbiai su A. M., kurių metu I. M. informavo A. M., kad perskaitė straipsnį apie narkotinėmis medžiagomis supurkštų lapų siuntimą į įkalinimo įstaigą. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad I. M. tyčią patvirtina ir netikrų siuntėjo duomenų užrašymas ant voko.
Šalies argumentai
5.2. Skunde apygardos teismui nuteistosios gynėjas advokatas Olegas Šibkovas nurodo, jog anksčiau skunde išdėstytos Alytaus apylinkės teismo išvados grindžiamos tik paties teismo padaryta I. M. kaltės prezumpcija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už disponavimą narkotinėmis medžiagomis tuo atveju, jei jis bendrais bruožais suvokė, kad jo turimos medžiagos gali turėti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau tuo atveju, jei asmuo šios aplinkybės tiksliai nežinojo, jo veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip nusikalstami. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. M. tiksliai nežinojo kokio būtent pobūdžio laišką ji siunčia sūnui į kalėjimą, pati nuteistoji paaiškino, kad galėjo numanyti, kad laiške yra psichotropinės medžiagos, apie tai telefoninio pokalbio metu pasakė sūnui, tačiau to tiksliai nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi laiškas jai buvo perduotas kito asmens. Pati I. M. jokiais kitais veiksmais neprisidėjo prie narkotinių medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo ar kito disponavimo. Vykdant prašymą ji paėmė iš nepažįstamo asmens laišką ir persiuntė jį sūnui. Akivaizdu, kad tokie veiksmai negali būti vertinami kaip disponavimas narkotinėmis medžiagomis esant tiesioginės tyčios požymiui. Apeliaciniame skunde gynėjas pažymi ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių I. M. kaltę. Pati nuteistoji neigė aplinkybę, kad galėjo žinoti, kad laiške yra būtent narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Nuteistasis A. M. apklausos metu paaiškino, kad jis nieko nesakė savo motinai, kad laiške gali būti psichotropinės medžiagos, laišką jam paruošti ir persiųsti paprašė laisvėje esančio draugo, o mama tik išsiuntė laišką.
5.3. Skunde aukštesnės instancijos teismui advokatas nurodo, jog iš kaltinimų formuluočių seka, kad A. M. ir I. M. yra bendrininkai, A. M. organizavo psichotropinių medžiagų įgijimą, o I. M. išsiuntė jam laišką su šiomis medžiagomis. Ypatingai svarbu šiuo aspektu yra tai, kad kaltinime A. M. nėra apibrėžtas ir net nėra paminėtas jam pačiam inkriminuotas požymis - tikslas platinti. Tokios kaltinimo formuluotės negali būti vertinamos tik kaip techninė klaida. Akivaizdu, kad nei valstybiniam kaltinimui nei teismui nepavyko suformuluoti šio požymio, kadangi šis požymis A. M. veiksmuose nėra nustatytas. Ši aplinkybė yra svarbi net keliais aspektais. Pirma, tai reiškia, kad byloje nėra nustatyta, kad pats A. M. platintų ar būtų organizavęs būtent psichotropinių medžiagų platinimą. Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad aprašant nusikalstamą veiką, kiekvienas privalomas tokios nusikalstamos veikos požymis turi būti konstatuotas ir aprašytas, ir jei toks požymis nėra konstatuotas aprašant nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad šis požymis negali būti inkriminuotas. Priešingu atveju tai reikštų asmens teisinės padėties pasunkinimą, kas yra draudžiama baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo ir gali būti vertinama kaip asmens teisės į gynybą pažeidimas. Trečia, nesant A. M. inkriminuotam platinimo požymiui, jo paties veiksmai teismo nuosprendyje aprašyti kaip klasikinis psichotropinių medžiagų įgijimas, kas reiškia, kad jo paties veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip šios nusikalstamos veikos, t. y. psichotropinių medžiagų įgijimo organizavimas. Atitinkamai, I. M. veiksmai tokiu atveju gali būti kvalifikuoti tik kaip bendrininkavimas įgyjant psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti.
5.4. Skunde advokatas Olegas Šibkovas akcentuoja, jog psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti kitaip platinamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, tačiau tai esminės reikšmės veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui neturi. Veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį svarbiausią reikšmę turi nustatytas šių medžiagų perleidimo kitam asmeniui faktas. Pastebėtina, kad Alytaus apylinkės teismas nurodė, jog būtent A. M. atliko parengiamuosius veiksmus, vadovavo psichotropinių medžiagų įgijimui. Taip pat teismas pripažino, kad A. M. veikė turint tikslą įgyti psichotropines medžiagas asmeniniam vartojimui, tačiau vertino tai kaip tikslą platinti psichotropines medžiagas. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas ir įrodytas nuteistojo A. M. tikslas platinti psichotropines medžiagas. Jis, organizuodamas psichotropinių medžiagų siuntimą, siekė tik įgyti psichotropines medžiagas asmeniniam vartojimui. Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu A. M., pavyzdžiui, užsakytų psichotropines medžiagas iš elektroninio puslapio - jo veika būtų kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip psichotropinių medžiagų įgijimas be tikslo platinti. Tačiau, tuo atveju, kai A. M. organizavo psichotropinių medžiagų siuntimą per savo motiną, tikslu vartoti šias medžiagas asmeniškai, abiejų nuteistųjų veiksmai kvalifikuojami jau pagal BK 260 straipsnį, nors psichotropines medžiagas buvo siekiama perduoti tarp bendrininkų, bet ne išplatinti nors vienam kitam asmeniui.
5.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Alytaus apylinkės teismas nesuabejojo nei I. M., nei A. M. parodymais bei nenurodė, nemotyvavo ir neargumentavo kaip pasireiškė A. M. inkriminuotas tikslas platinti psichotropinę medžiagą. Šiuo atveju teismas vadovavosi bendrininkavimo instituto normomis. Pastebėtina, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, net jei vertinti, kad I. M. žinojo, kokias medžiagas perduoda, I. M. galimai tik pasikėsino perduoti savo bendrininkui A. M. psichotropinę medžiagą, išsiųsdama ją laišku į pataisos namus. Perdavimas vyko būtent tarp bendrininkų, be tikslo perleisti psichotropines medžiagas nors vienam kitam asmeniui, todėl manytina, kad nei I. M., nei A. M. veika šiuo atveju negali būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnį, kadangi psichotropinių medžiagų siuntimas vyko tarp bendrininkų, neturint tikslo platinti. Kadangi A. M. realiai išsiųstų psichotropinių medžiagų negavo ir nepradėjo jomis disponuoti, I. M. nusikalstama veika gali būti laikoma baigta tik pagal BK 259 straipsnį, kadangi kvalifikuojant I. M. veiką būtent pagal BK 259 straipsnį, psichotropinių medžiagų siuntimas, kaip alternatyvi BK 259 straipsnyje numatyta veika, nereikalaujanti narkotinių ar psichotropinių medžiagų perėjimo kito asmens disponavimui, būtų teisingai vertinamas kaip baigta nusikalstama veika. Tačiau, kvalifikuojant I. M. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nesant realaus kito asmens pradėjimo disponuoti psichotropine medžiaga, I. M. veika negali būti vertinama kaip baigta.
5.6. Skunde taip pat pažymima, kad nagrinėjamoje byloje svarbu yra ir tai, ar nuteistųjų turėta psichotropinė medžiaga gali būti vertinama kaip jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas. Byloje nustatyta, kad medžiaga ADB Butinaca savo pavadinimu ir savo formule į Europoje pripažįstamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus buvo įtraukta tik 2023 m. kovo 9 d. Europos Tarybos sprendimu. Šiuo aspektu ekspertės ir teismo išvados, kad baudžiamoji atsakomybė už disponavimą šia medžiaga atsiranda nuo grupės tokių medžiagų įtraukimo į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, yra abejotinos ir turi būti patikrintos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų byloje negauta.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje Prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais, nuteistosios I. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistieji A. ir I. M. bei jų gynėjas advokatas Olegas Šibkovas prašė Prokuroro skundą atmesti, o nuteistosios gynėjo advokato skundą tenkinti apeliaciniame skunde numatytais pagrindais ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Prokuroro ir nuteistosios I. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliaciniai skundai atmetami
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).
6. Iš Prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu nuteistajam A. M. paskirta bausme ir prašo ją pakeisti. Nuteistosios I. M. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas apeliaciniame skunde kelia įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo bei paskirtos bausmės klausimus. Taigi, teisėjų kolegija pasisako tik šiais apeliaciniuose skunduose keliamais klausimais.
Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (I. M. atžvilgiu)
7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. M. pripažinta kalta dėl to, kad ji, prašant ir organizuojant A. M., veikdama kartu su nenustatytu asmeniu, pateikusiu I. M. popieriaus lapą, supurkštą psichotropine medžiaga, neteisėtai siuntė šią psichotropinę medžiagą, turėdama tikslą kitaip platinti, o būtent: I. M., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 20 d., nuteistajam A. M., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, išsiuntė voką su psichotropine medžiaga - 0,3633 g sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, nurodydama netikrus siuntėjo duomenis (D. B., (duomenys neskelbtini)), kuris buvo pareigūnų išimtas 2021 m. rugsėjo 21 d.
8. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, susitarimo buvimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015, 2K-105-699/2016).
9. BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais, paprastai aktyviais veiksmais: 1) gaminant narkotines ar psichotropines medžiagas, 2) perdirbant narkotines ar psichotropines medžiagas, 3) įgyjant narkotinių ar psichotropinių medžiagų, 4) laikant narkotines ar psichotropines medžiagas, 5) gabenant narkotines ar psichotropines medžiagas, 6) siunčiant narkotines ar psichotropines medžiagas, 7) parduodant narkotines ar psichotropines medžiagas, 8) kitaip platinant narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nuteistoji I. M. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista dėl psichotropinių medžiagų siuntimo.
10. Kaip matyti, apeliaciniame skunde apeliantas advokatas Olegas Šibkovas teigia, jog nuteistoji I. M. nežinojo, kad jos siunčiamame voke yra neteisėta medžiaga. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. Kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji nurodė, kad laiško, kuris minimas jai įteiktame pranešime apie įtarimą, sūnus A. M. jos siųsti neprašė. I. M. nurodė, kad piešinį jai padavė nepažįstamas vyras. Vėliau jai sūnus A. M. paskambino ir pasakė, kad minėtą piešinį I. M. įdėtų į voką ir išsiųstų jam. Nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad kalbėjo su sūnumi A. M. apie internete rastą straipsnį, kuriame buvo parašyta apie siunčiamas narkotines medžiagas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Po atsiradusio straipsnio internete ji suprato, kad narkotinės medžiagos yra siunčiamos laiškuose, tačiau kaip būtent, nežino. I. M. parodė, kad galbūt ir ji anksčiau siuntusi tokius laiškus sūnui. Važiuojant į sodą, ji susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ su nepažįstamu vyru, kuris perdavė jai lapą su piešiniu, ant kurio buvo pavaizduotas šuo, o ant lapuko buvo nurodytas siuntėjo adresas. I. M. nurodė, kad piešinys, kurį ji išsiuntė sūnui A. M. į įkalinimo įstaigą, buvo jai perduotas nepažįstamo vyro. Nors nuteistoji įtarinėjo, kad siunčiamas lapas yra su psichotropinėmis medžiagomis, tačiau vis tiek jį išsiuntė. Pirmosios instancijos teisme I. M. iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes, papildomai nurodydama, kad suprato viską tada, kai A. M. jai pasakė, kad minėto laiško jis negavo.
11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kaip jau buvo pažymėta šioje nutartyje, asmens tikslas parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas grindžiamas ne tik jo prisipažinimu ar neprisipažinimu, turėjus tokį tikslą, bet turi būti vertinama byloje surinktų duomenų visuma. Nors nuteistoji I. M., kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, proceso metu nuosekliai teigė, jog tiksliai nežinojo, o tik numanė, kad galimai sūnui A. M. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus siunčia lapą su psichotropinėmis medžiagomis, tačiau tokie I. M. parodymai savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ji žinojo ir tikslingai neteisėtai siuntė šią psichotropinę medžiagą, turėdama tikslą kitaip platinti.
12. Pripažindamas I. M. kalta dėl psichotropinių medžiagų neteisėto disponavimo, turint tikslą jas kitaip platinti, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Advokato Olego Šibkovo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų keisti ginčijamą nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistosios I. M. nusikalstamą veiką į BK 259 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistosios I. M. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
13. Pažymima, kad vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Šiuo atveju, I. M. iškeltas versijas teismas laiko kaip neįrodytas objektyviais bylos duomenimis.
14. Iš baudžiamojoje byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad atliekant A. M. ir I. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. nuteistieji nuolatos bendravo, o būtent nuo pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės pradžios buvo bendraujama apie narkotines medžiagas. Iš pokalbių turinio galima suprasti, jog I. M., perskaičiusi spaudoje straipsnį apie (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuteistus asmenis dėl narkotinių medžiagų platinimo, organizuojant narkotinėmis medžiagomis supurkštų lapų siuntimą A. M. pareiškė „(duomenys neskelbtini) pagavo su tais paveikslėliais“, „kaip tik tokius, kokius aš siunčiau“ (2021 m. birželio 7 d. pokalbis). Taip pat fiksuota, jog nuteistųjų pokalbių metu, I. M. informuoja A. M., jog gavo prirašytą popieriuką, teiraujasi nuteistojo ką su juo reikės daryti, nuteistasis nurodo, kad informuos vėliau (2021 m. birželio 9 d. pokalbis). 2021 m. birželio 10 d. fiksuoto pokalbio metu nuteistieji kalba apie pas I. M. likusius lapus. Tą pačią dieną A. M. informavo nuteistąją, jog jos siųstą siuntą kitas nuteistasis gavo. 2021 m. liepos 3 d. bendraujant su A. M. nuteistoji jį informavo, kad buvo susitikusi su „šitais“ ir „viską“ atidavė. Tą pačią dieną I. M. nurodė nuteistajam, kad perdavė atvažiavusiam asmeniui paketą, kuriame buvo lapai. 2021 m. liepos 23 d. fiksuoto pokalbio tarp nuteistųjų metu A. M. sako I. M., kad jai turėjo būti pervesta 300 Eur ir 310 Eur (suprantama, kad už įstaigoje parduotas narkotines medžiagas), kurias liepia perduoti kitam asmeniui. Nuteistiesiems bendraujant 2021 m. rugsėjo 5 d. A. M. instruktuoja I. M. kaip galimai paruošti narkotines medžiagas, kad jos nebūtų aptiktos pareigūnų. Nuteistoji klausia „va tas vat.. tai siųsti tau iš kažkokio, iš kažko kito vardu“ (suprantama, kad kalbama apie laiško su narkotinėmis medžiagomis siuntimą fiktyviai nurodant kito asmens duomenis). 2021 m. rugsėjo 18 d. fiksuoto pokalbio metu I. M. A. M. nurodo „piešinius tau piešiame“, „kažkokią taksą nupiešėme“. Vėliau informuoja, kad jai per „Perlo“ terminalą buvo atsiųstos skirtingos pinigų sumos (39 Eur, 49 Eur, 100 Eur). Taigi, teisėjų kolegija, aptarusi minėtus pokalbius tarp nuteistųjų neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu, kad nuteistoji I. M. tiksliai žinojo, jog kaltinime nurodytu metu A. M. siunčia lapą, supurkštą psichotropine medžiaga. Iš minėtų protokolų taip pat matyti, kad pinigai už psichotropines medžiagas būdavo pervedami I. M., kadangi fiksuotuose pokalbiuose nuolat kalbama apie pervestas pinigų sumas. Pažymėtina, kad iš pokalbių matyti, kad I. M. pinigus ne kartą turėjo perduoti kitiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai, akivaizdžiai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistoji I. M. nežinojo, jog sūnui A. M. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus siunčia psichotropines medžiagas. Akivaizdu, jog nuteistoji puikiai žinojo ir suprato apie savo atliekamus veiksmus bei tai darė sąmoningai, turėdama tikslą A. M. padėti įkalinimo įstaigoje platinti psichotropines medžiagas. Iš aptartų protokolų turinio taip pat darytina išvada, jog I. M. sūnui ne pirmą kartą tokiu būdu perduoda psichotropines medžiagas, o A. M. nurodymu susitikdama su tam tikrais asmenimis, nuteistoji žino, kad iš jų turės arba paimti, arba jiems paduoti psichotropines medžiagas.
15. Pažymėtina, jog kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikytinas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atlygintinis ar neatlygintais, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui. Kitoks platinimas gali būti šių medžiagų dovanojimas, davimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, perdavimas už skolą, davimas skolon, mainais, palikimas matomoje vietoje ir pan. Kitokiu platinimu taip pat pripažįstami kaltininko veiksmai, kuriais narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nepriklausančių nukentėjusiajam, suleidžiama jų prašančiam asmeniui. Dėl tokių veiksmų kitas asmuo tampa narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios kitokiu būdu platintos nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, įgijėju. Taigi šių medžiagų pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką kitokio platinimo kitam asmeniui forma veikai kvalifikuoti reikšmės neturi.
16. Iš advokato apeliacinio skundo taip pat matyti, jog jo teigimu, nuteistoji I. M. neveikė tiesiogine tyčia. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikaltimų subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kad jas neteisėtai parduoda ar kitaip platina, ir nori tai daryti. Kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės arba psichotropinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-353/2007). Pažymėtina, jog atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus bei pateiktą jų vertinimą, abejonių dėl to, kad nuteistoji suvokė, kad lapas, kurį siunčia A. M. yra apipurkštas psichotropine medžiaga.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, akivaizdžiai paneigiami apelianto advokato Olego Šibkovo skunde nurodyti argumentai apie tai, jog nuteistoji nežinojo, jog siunčia sūnui A. M. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus lapą apipurkštą psichotropine medžiaga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl I. M. kaltės, jog ji ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 20 d., nuteistajam A. M., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, išsiuntė voką su psichotropine medžiaga - 0,3633 g sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, nurodydama netikrus siuntėjo duomenis (D. B., (duomenys neskelbtini)), kuris buvo pareigūnų išimtas 2021 m. rugsėjo 21 d.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavimo į BK 259 straipsnio 1 dalį (A. M. atžvilgiu)
18. Skundžiamu Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), surasdamas asmenį, kuris atvežė I. M. popieriaus lapą, impregnuotą psichotropine medžiaga, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 20 d., susitaręs su I. M. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, skambindamas jai daugybę kartų telefonu, organizavo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus psichotropinių medžiagų siuntimą laišku, po ko I. M. ant voko nurodžiusi netikrus siuntėjo duomenis, t. y. D. B., (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) pataisos namus 2021 m. rugsėjo 21 d. nuteistajam A. M. atsiuntė voką su A4 formato popieriaus lapu, impregnuotu psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu ADB-BUTINACA, kurio grynasis kiekis yra 0,3633 g.
19. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Už tuos pačius veiksmus (išskyrus narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą) be tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje. Būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis šiuose BK straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1–2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-303/2016).
20. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad nei valstybiniam kaltinimui, nei teismui nepavyko suformuluoti BK 260 straipsnyje tikslo platinti požymio, kadangi šis požymis A. M. veiksmuose nėra nustatytas.
21. Kaip matyti, viso proceso metu nuteistasis A. M. savo kaltę pripažino, teigdamas, jog laukė kaltinime nurodyto laiško ir žinojo, kad jį atsiuntė jo mama, nes pats jos prašė, kad atsiųstų tą laišką. Jis įsivaizdavo, kad lapas su piešiniu yra impregnuotas psichotropine medžiaga. Jis periodiškai skambina mamai, priklauso nuo to, ar turi ryšio priemonę. Prieš laiško atsiuntimą jis bendravo su mama ir prašė, kad atsiųstų jam laišką, daugiau neatsimena, ką kalbėjo apie tą laišką. Tiksliai neatsimena, tačiau galbūt telefonu mamai sakė, kad siųsdama jam laišką, įrašytų išgalvotus siuntėjo duomenis. Taip sakė todėl, kad nenorėjo įvelti mamos į savo reikalus, įtarė, kad tame laiške jam bus siunčiamos psichotropinės medžiagos. Apklausiamas A. M. nurodė, jog šiuo metu nevartoja narkotinių medžiagų, tačiau kaltinime nurodytu metu, kai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, vartojo narkotikus, dažniausiai rūkomus. Kadangi tuo metu buvo vartojantis narkotikus, todėl planavo suvartoti tas gautas psichotropines medžiagas pats. Tai buvo vienintelis kartas, kai jo mama jam siuntė lapą, impregnuotą psichotropine medžiaga.
22. Analizuojant šio ginčijamo, veikas atribojančio kriterijaus įrodytinumą matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą ir pagrįstai nustatė, kad A. M. turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas.
23. Iš baudžiamojoje byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad atliekant A. M. ir I. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. matyti, jog A. M. vaidmuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinime buvo gana aktyvus, nuteistasis turėjo laisvėje esančius asmenis, kurie jam talkino. 2021 m. birželio 8 d. fiksuoto pokalbio metu su nežinomu vyru „(duomenys neskelbtini)“ pastarasis nuteistajam nurodo, kad buvo nuvažiavęs pas moterį (duomenys neskelbtini), jai viską padavė (turima omenyje nuteistąją I. M.). 2021 m. birželio 9 d. pokalbio metu, kuriame nuteistasis kalbasi su P. M. (nuteistojo brolis), nurodydamas, kad brolis nuvažiuotų pas neįvardintą asmenį ir paimtų pinigus (suprantama, kad pinigai yra už narkotines medžiagas, o taip elgiamasi jau ne pirmą kartą). Iš 2021 m. birželio 10 d. pokalbio akivaizdu, jog A. M. kalbėdamas su I. M., duoda nurodymus šeimos nariams dėl lapų išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Tą pačią dieną nuteistasis motiną informavo, kad jos siųstą siuntą su popieriais nuteistasis (galimai nuteistas iki gyvos galvos) gavo, viskas gerai. 2023 m. birželio 16 d. A. M. motinai nusiunčia nežinomo asmens telefono numerį, liepia paskambinti, prisistatyti, kad skambina nuo D. (galimai atvirosios kolonijos nuteistojo) ir susitarti dėl susitikimo, kurio metu, kaip suprantama, I. M. turi paimti psichotropines medžiagas. 2021 m. birželio 17 d. A. M. kalbant su nuteistuoju D. S. užuominomis kalbama apie narkotinių medžiagų pardavimą pastarajam, kurias turi perduoti P. M. (A. M. brolis). 2021 m. birželio 19 d. vykusio pokalbio metu tarp anksčiau įvardintų nuteistųjų, A. M. klausia nuteistojo, apie jam duotų narkotinių medžiagų stiprumą. A. M. nurodo, kad turi ir visokių kitokių, bet geriau yra tos, kurios pigesnės. Iš pokalbio suprantama, kad pusę narkotinių medžiagų gauna D. S. už jų permetimą į įkalinimo įstaigos teritoriją. Vyksta intensyvi diskusija apie narkotinių medžiagų permetimą. 2021 m. birželio 20 d. vykusio pokalbio tarp D. S. ir A. M. metu, nuteistasis A. M. nurodo, kad pusantro lapo, supurkšto psichotropinėmis medžiagomis pas jį. Taip pat aptariamos atsiskaitymo detalės. Tą pačią dieną nuteistajam kalbant su broliu, A. M. nurodo, kad jam būnant pasivaikščiojimo kiemelyje, jam buvo paduota narkotinių medžiagų, kurių dalį – tris langelius, jis davė kitam nuteistajam. Tą pačią dieną A. M. kalbant su D. S., A. nurodo, kad kitam nuteistajam įdėjo narkotinių medžiagų, informavo, kad jos nuo D. S.. A. M. taip pat nurodo, kad gavo narkotinių medžiagų ir nuteistajam T. Iš 2021 m. rugpjūčio 22 d. fiksuoto pokalbio matyti, kad M. Z. pareiškia A. M., kad jam bus pervesti pinigai, kuriuos atsiųs kitas pilietis. Suprantama, kad pinigai skirti atsiskaityti už nuteistojo A. M. platinamas narkotines medžiagas. Pervesta bus 50 Eur, vėliau gali būti ir 100 Eur. Taip pat vyksta pokalbis apie A. M. narkotinių medžiagų perdavimą tam tikram asmeniui įkalinimo įstaigoje. 2021 m. rugpjūčio 23 d. A. M. nurodo M. Z., kad pinigus gavo, todėl pastarajam bus paduota 100 langelių (suprantama, kad 100 vienetų langelių – narkotinėmis medžiagomis supurkštas lapas. Vienas langelis atitinka matematinio sąsiuvinio langelį). 2021 m. rugpjūčio 27 d. vykusio pokalbio tarp nuteistųjų metu A. M. informuojamas, jog tam tikri asmenys nori gauti narkotinių medžiagų, jam už tai bus atsiskaityta pervedimu „Perlo“ terminalu. 2021 m. rugsėjo 3 d. nuteistasis M. Z. prašo A. M. jam šiandien būtinai paduoti 100 langelių, už tai į I. M. sąskaitą bus pervesta 30 Eur. 2021 m. rugsėjo 16 d. A. M. sms žinute gauna patvirtinimą iš kito nuteistojo, kad viską gavo. 2021 m. rugsėjo 23 d. vienas iš nuteistųjų domisi A. M., ar jis turi „tų“, nes norėtų iš jo nusipirkti, pastarasis atsako, kad neturi, bet kai ateis į „namuką“ (kamerų tipo patalpas), bus galima gauti iš laisvės (1 t., b. l. 66-127). Nuosprendyje nurodytų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma visiškai pagrįstai teismui suponavo išvadą, kad nuteistojo A. M. veika kvalifikuota teisingai, jo nusikalstami veiksmai atitinka būtent BK 260 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtį, o ne BK 259 straipsnio, nes esminis kriterijus atribojantis šias veikas buvo dar kartą įvertintas ir jis nepaneigtas, todėl advokato Olego Šibkovo skundo argumentai, kad nuteistasis neturėjo tikslo įgytas narkotines medžiagas platinti, o tik suvartoti saviems tikslams, yra nepagrįstos ir prieštaraujančios ištirtai bylos medžiagai. Taigi, teisėjų kolegija, ištirtos ir įvertintos baudžiamosios bylos medžiagos visumoje, neabejoja dėl A. M. ketinimų įgytas narkotines medžiagas platinti, kadangi iš anksčiau aptartų duomenų akivaizdu, kad laisvės atėmimo vietoje jis reguliariai vertėsi šia nusikalstama veika, nuteistieji kreipdavo į jį tikslu gauti psichotropinių medžiagų, už jas būdavo atsiskaitoma pinigus pervedant nuteistojo motinai, o A. M. organizavo iš laisvės psichotropinių medžiagų perdavimą į įkalinimo įstaigą.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad byloje nustatytų ir aukštesniojo teismo dar kartą įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog A. M. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), surasdamas asmenį, kuris atvežė I. M. popieriaus lapą, impregnuotą psichotropine medžiaga, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 20 d., susitaręs su I. M. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, skambindamas jai daugybę kartų telefonu, organizavo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus psichotropinių medžiagų siuntimą laišku, po ko I. M. ant voko nurodžiusi netikrus siuntėjo duomenis, t. y. D. B., (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) pataisos namus 2021 m. rugsėjo 21 d. nuteistajam A. M. atsiuntė voką su A4 formato popieriaus lapu, impregnuotu psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu ADB-BUTINACA, kurio grynasis kiekis yra 0,3633 g, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. nuteistojo veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
Dėl psichotropinės medžiagos
25. Skunde apygardos teismui nuteistosios I. M. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas kelia klausimą dėl psichotropinės medžiagos ADB-BUTINACA atitikimo, nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, dalykui.
26. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašto dėl medžiagos ADB-BUTINACA kontrolės, pažymėta, kad nauja psichoaktyvioji medžiaga ADB-BUTINACA (cheminis pavadinimas N-(1-amino-3,3-dimethy1-1-oxobutan-2-yl)-1-butyl-1H-indazole-3-carboxamide) yra įrašyta į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašo Sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1 pogrupį ir kontroliuojama Lietuvoje nuo 2014 m. vasario 25 d. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. V-267 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“). Sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1 pogrupio cheminės struktūros konkretūs keitimai, kurie apima ir medžiagą ADB-BUTINACA, buvo priimti 2014 m. vasario 21 d., atsižvelgiant į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. sausio 9 d. raštą „Dėl psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų įtraukimo į sąrašus“ pateiktą siūlymą papildyti Sintetinių kanabinoidų darinių 1 grupės pogrupio cheminės struktūros aprašymą atitinkamomis funkcinėmis grupėmis ir radikalais (5 t., b. l. 178-179). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad popieriaus lape, kurio pirminė masė – 5,5050 g, gryno sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA yra 0,3633 g (1 t., b. l. 41-42). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme specialistė, atlikusi aukščiau įvardinta išvadą, buvo apklausta net du kartus, t. y. 2023 m. gegužės 9 d. ir 2023 m. lapkričio 16 d. Specialistė patvirtino savo išvadą bei nurodė konkrečias aplinkybes, patvirtinančias psichotropinės medžiagos ADB-BUTINACA atitikimą nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, dalykui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto išdėstytomis aplinkybėmis dėl psichotropinės medžiagos atitikimo.
Dėl nuteistajai I. M. paskirtos bausmės
27. I. M. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas apeliaciniu skundu prašo skirti nuteistajai kuo švelnesnę bausmę.
28. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
29. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė.
30. Pirmosios instancijos teismas nenustatė I. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė, kad I. M. nusikalto pirmą kartą, praeityje teista nebuvo, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Alytaus apylinkės teismas, įvertinęs I. M. parodymus, sprendė, jog ji savo kaltę pripažino, davė teisingus parodymus dėl padarytos veikos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad I. M. nusikaltimą padarė iš motiniškų jausmų, pastūmėta savo sūnaus, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir buvo priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų. Darydama šį nusikaltimą ji veikė ne savarankiškai, o vykdydama sūnaus nurodymus dėl psichotropinės medžiagos įgijimo ir perdavimo į laisvės atėmimo įstaigą, t. y. iš esmės atliko tik tarpininkės funkciją. Ji neturėjo tikslo šios medžiagos platinti pašaliniams asmenims ir iš to negavo jokios naudos. Be to, psichotropinės medžiagos adresato nepasiekė, nes pareigūnams atlikus siuntinio tikrinimą, buvo surastos ir paimtos. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės rodo, kad I. M. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumas, už kurį nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki aštuonerių metų. I. M. apibūdinama teigiamai, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra priešpensijinio amžiaus. Pateikti duomenys patvirtina, jog ji slaugo šeimos narį, kuriam neterminuotai nustatytas didelis specialusis nuolatinės slaugos poreikis, šiam asmeniui reikalinga nuolatinė priežiūra (5 t., b. l. 109–111), o taip pat ir pati I. M. turi rimtų sveikatos problemų (5 t., b. l. 112). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant I. M. kitą bausmės rūšį, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Laisvės apribojimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje žymiai produktyviau, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę, todėl teismas sprendė, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus I. M. maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją toliau dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą bei darkart įvertinusi nuteistajai I. M. paskirtos bausmės teisingumą, atitikimą jos asmenybei bei padarytai nusikalstamai veikai, konstatuoja, jog pagrindo švelninti skundžiamu Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės objektyvaus pagrindo šiuo atveju nėra.
Dėl nuteistajam A. M. paskirtos bausmės
32. Prokuroras apeliaciniame skundo nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme, argumentuodamas, jog paskirta bausmė yra aiškiai per švelni.
33. Kaip matyti, Alytaus apylinkės teismas nustatė A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančia – veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. padarė sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Anksčiau jis tris kartus teistas, du kartus už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Naują tokio pat pobūdžio nusikaltimą A. M. padarė neatlikęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios pabaiga yra 2028 m. birželio 13 d., taigi, neatlikta bausmė naujo nuosprendžio priėmimo dieną (2024 m. gegužės 17 d.) yra 4 metai 26 dienos. Po šio nusikaltimo padarymo (2021 m. rugsėjo 21 d.), nėra jokių neigiamų duomenų dėl A. M. elgesio, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, sukūrė šeimą. A. M. kritiškai vertina savo veiksmus, dėl jų nuoširdžiai gailisi, o tai rodo, jog A. M. daro išvadas iš savo ankstesnių teistumų, kryptingai teigiama linkme keičia savo elgesio modelį.
34. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde Prokuroras, prašydamas skirti griežtesnę bausmę nuteistajam, akcentuoja jo teistumus bei jų pobūdį praeityje. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog skiriant bausmę bei charakterizuojant kaltinamąjį, atsižvelgiama į šias aplinkybes, tačiau tai nagrinėjamu atveju nevertintina kaip argumentas, dėl kurio būtų pagrindas griežtinti bausmę. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – vadovaujantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Be to, pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.
35. Alytaus apylinkės teismas A. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę teisingai, ji yra proporcinga padarytos veikos pobūdžiui, todėl BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmės tikslų pasiekimą. Prokuroras skunde taip pat teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam A. M. nepagrįstai atsižvelgė į bylos nagrinėjimo trukmę, užsitęsusią dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad minėtų priežasčių teismas neįvardino. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, jog baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teisme gauta 2022 m. rugpjūčio 17 d., galutinis procesinis sprendimas priimtas 2024 m. gegužės 17 d. Kaip matyti, įvertinus teisiamųjų posėdžių atidėjimo ar pertraukų paskelbimo priežastis, jos išties pripažintos objektyviomis, t. y. gynėjo užimtumas kituose iš anksto suderintuose teismo posėdžiuose, kaltinamųjų ligos bei kitos pateisinančios priežastys. Pažymėtina, jog ir su šiuo Prokuroro argumentu aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus ir nuteistosios I. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.