Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi 2 grupės neįgalumą, teistas:

1) 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį – areštu 45 paroms;

2) 2016 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 10 MGL (376,6 euro) bauda;

3) 2016 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme –12 MGL (451,92 euro) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir paskirta galutinė 8 MGL (301,28 euro) dydžio bauda;

4) 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 20 MGL (1000 eurų) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir nustatyta galutinė bausmė – 18 MGL (900 eurų) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir nustatyta galutinė bausmė – 18 MGL (900 eurų) dydžio bauda;

5) 2019 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – areštu 30 parų, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas 2 metams ir 1603 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, šiomis aplinkybėmis:

jis 2024 m. spalio 10 d. apie 18.10 val. ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,80 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. Š. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Narkologijos ir psichiatrijos įskaitoje neregistruotas. Turi neįgalumą 2 grupės. Apie įvykį gali papasakoti, kad jis prieš tris dienas palaidojo savo gerą draugą. Todėl 2024 m. liepos 10 d. nusprendė jį paminėti. Kadangi jo tėvas porą savaičių buvo ligoninėje, tai jis jam paliko jam priklausantį automobilį „Toyota Prius“ (duomenys neskelbtini). Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jis su automobiliu nevažinėja. Bet kaip ir minėjo, gyvenime nutiko taip, kad mirė jo draugas ir jis nusprendė jį paminėti, todėl jis su tėvo priklausančiu automobiliu atvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Apie 17.00 val. automobilį paliko tvarkingai priparkuotą. Prie mašinos priėjo nemažai jo pažįstamų ir jie visi kartu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Jis gėrė degtinę, alų. Kadangi ne jis vienas buvo, tai alkoholinius gėrimus ir draugai buvo atnešę iš šalia esančios parduotuvės. Jis nepamena, ar asmeniškai ėjo pirkti alkoholinių gėrimų. Kiek išgėrė, tikrai nepasakys, bet tikriausiai nemažai. Tuomet pasidarė labai karšta, kadangi buvo labai karšta diena, todėl jis nusprendė sėsti į tėčiui priklausantį automobilį ir įjungti kondicionierių. Jam sėdant už automobilio vairo, užvedė automobilį, įjungė kondicionierių ir po 10 sekundžių kažkas įvyko ir automobilis atsitrenkė į medį, toks jausmas buvo, kad jis nuvažiavo maždaug 30 metrų į priekį. Kas konkrečiai ir dėl ko taip įvyko, jis pasakyti negali, nes neįsivaizduoja. Patvirtina, kad būdamas girtas užvedė automobilį ir atsitrenkė į medį. Po to atsimena, kad prie jo priėjo jam nepažįstami žmonės ir iškvietė policijos pareigūnus. Jie atvažiavo ir įformino įvykį. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be V. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 10 d. apie 18.00 val. kartu su savo žmona J. B. ėjo į paštą adresu (duomenys neskelbtini), ir staiga išgirdo didelį garsą, panašų į susidūrimo garsą, pastebėjo didelį susibūrimą šalia gatvės. Priėjo arčiau ir pamatė eismo įvykį, buvo numuštas medis, kuris nuo smūgio buvo nuvirtęs. Pastebėjo automobilį „Toyota Prius“, tamsiai pilkos spalvos, kuris buvo į medį įvažiavęs, automobilyje vairuotojo sėdynėje sėdėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vyras šiek tiek praplikęs, smulkaus kūno sudėjimo, apie 1,83 cm ūgio, buvo su akiniais. Šalia priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo (duomenys neskelbtini) tautybės moteris bei gale ant galinės keleivio sėdynės sėdėjo kita (duomenys neskelbtini) tautybės moteris, abi moterys buvo tamsių plaukų. Daugiau požymių apie jas neatsimena. Tačiau jam pasirodė, kad moteris yra neblaivios, jautėsi aštrus alkoholio kvapas, taip pat matė iš akių. Moterys kurį laiką buvo, bandė jį išvyti, kad nesiaiškintų, kad jie išsiaiškins patys, tačiau pamatė, kad jis liko, ir neužilgo jos pasišalino. Jis iškart pribėgo bei su juo pribėgo kiti jaunuoliai, kurių jau neatsimena, nes jie po kiek laiko pasišalino. Jis pribėgo, atidarė automobilio vairuotojo duris, iškart pajuto stiprų alkoholio kvapą, sklindantį iš automobilio, bandė paimti raktą iš automobilio, tam, kad minėtas vyras toliau nevairuotų, tačiau neradęs rakto, bandė jį patį ištraukti, tačiau pamatė, kad jis įsispyręs ir nesileidžia, dėl to taip jį ir paliko, ir jam bestovint prie automobilio jis pradėjo bandyti važiuoti atgal, tačiau jam to padaryti nepavyko, kadangi, jo (liudytojo) manymu, automobilis buvo užstrigęs ant medžio. Vyras kelis kartus bandė važiuoti atgal, tačiau jam to nepavykus padaryti jis tiesiog liko sėdėti automobilyje. Dar kelis kartus bandė jungti atbulinę pavarą, tačiau jis vis išjungdavo ir jis vėl įjungdavo, vadino juos „ožiais“ ir kitais negražiais žodžiais. Kad vyras neblaivus, suprato iš to, nes vyras kalbėjo nerišliai, vos atidarius duris iš mašinos vairuotojo pusės pradėjo kristi alkoholinio alaus skardinės, jautėsi aštrus alkoholio kvapas, vyras elgėsi neadekvačiai. Tada, kai jau vyras suprato, kad niekur neišvažiuos, jis tiesiog liko sėdėti automobilyje. Vyrą matė pirmą kartą, pats jo nepažįsta. Pats pretenzijų dėl įvykusio įvykio neturi, pats nenukentėjo.

Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. liepos 10 d. apie 18.05 val. kartu su vyru D. P. ėjo (duomenys neskelbtini) g. šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prie savo automobilio, ir staiga išgirdo garsą, panašų į smūgio garsą. Ir tada nuo laiptinės adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie šaligatvio šalia adresu (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo automobilį „Toyota Prius“ pilkos spalvos, kuris buvo nuvertęs medį. Automobilio vairuotojo sėdynėje sėdėjo vyras, kuris buvo šiek tiek praplikęs, tamsių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo apsirengęs šortus ir marškinėlius. Kaip vyras vairavo automobilį ir įvažiavo į medį, ji nematė. Tik girdėjo smūgio garsą. Kai priėjo kartu su vyru arčiau automobilio, vyras buvo užsirakinęs, o iš automobilio išlipinėjo dvi moterys, kalbančios rusiškai, tamsesnio gymio, galimai (duomenys neskelbtini) tautybės, su moterimis buvo vienas vaikas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, viena iš moterų vaiką pasiėmė ir pasišalino, o kita dar šiek tiek liko, bet po kiek laiko irgi pasišalino. Automobilį vairavęs vyras iš pradžių automobilyje sėdėjo užsirakinęs, dar kelis kartus bandė įjungęs atbulinę pavarą išvažiuoti, tačiau jam to padaryti nepavyko, jos manymu dėl to, nes buvo užstrigęs ant medžio kamieno, kurį nulaužė. Tada keli vyrai priėjo, atidarė dureles, bandė ištraukti automobilio raktelį. Vyras liko sėdėti automobilyje. Apie 18.10 val. paskambino į policiją. Iki kol atvyko policija vyras buvo išlipęs iš automobilio ir pastebėjo, kad vyras šlubuoja, nesuprato ar jis susižeidęs, ar neįgalus. Kad vyras neblaivus suprato, nes vyras elgėsi neadekvačiai, buvo labai agresyvus, sunkiai išlipo iš automobilio, vyro judesiai buvo labai nekoordinuoti. Matė, kaip automobilio vairuotojas paėmė iš po savo kojų alkoholinio alaus skardinę ir išmetė ant žemės. Vyro, kuris vairavo automobilį, nepažįsta, mato jį pirmą kartą.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2024 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos nurodyta, kad 2024 m. liepos 10 d. apie 18.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Toyota prius“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad V. Š. iškvėptame ore yra 2,80 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2024 m. liepos 10 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. Š. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. AREN - 0112 pirmo tikrinimo metu 18.54 val. nustatytas 3,10 promilės girtumas, antro tikrinimo metu 19.13 val. nustatytas 2,80 promilės girtumas. Su tikrinimo rezultatais V. Š. pasirašytinai sutiko. Alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2065343 galioja iki 2024 m. liepos 17 d.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Toyota prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas V. Š., (duomenys neskelbtini) m. gimimo.

VšĮ „EMPREKIS“ duomenimis, automobilio „Toyota prius“ Lietuvoje vidutinė kaina su PVM – 4690 eurų.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad V. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog kad mirė jo draugas ir jis nusprendė jį paminėti, todėl jis su tėvo priklausančiu automobiliu atvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Apie 17.00 val. automobilį paliko tvarkingai priparkuotą. Prie mašinos priėjo nemažai jo pažįstamų ir jie visi kartu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Tuomet pasidarė labai karšta, jis nusprendė sėsti į tėvui priklausantį automobilį ir įjungti kondicionierių. Jam sėdant už automobilio vairo, užvedė automobilį, įjungė kondicionierių ir po 10 sekundžių kažkas įvyko ir automobilis atsitrenkė į medį. Kas konkrečiai ir dėl ko taip įvyko, jis pasakyti negali. Patvirtino, kad būdamas girtas užvedė automobilį ir atsitrenkė į medį.

V. Š. kaltę taip pat įrodo kiti byloje surinkti duomenys: liudytojų E. B., K. P. parodymai, tyrėjos L. E. S. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN – 0112 rodmenys. Iš visų šių duomenų darytina išvada, kad automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus V. Š., jam alkotesteriu nustatytas sunkus – 2,80 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra.

Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. Š. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,80 promilės etilo alkoholio koncentracija. V. Š. nustatytas sunkus girtumas. Žinodamas, kad vartojo daug alkoholinių gėrimų, karšto laikotarpio laiku, jis atsisėdo į automobilį ir užvedė jį. Kaltinamojo parodymuose išsakyta pozicija, kad neįsivaizduoja, kaip jis pavažiavo, sudaro pagrindą jo parodymus laikyti gynybine versija. Kaltinamasis turėjo suvokti, kad yra apgirtęs ir transporto priemonės valdyti negali, bet sąmoningai ignoravo šį faktą, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Bylos aplinkybės aiškios, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra. V. Š. nurodė, kad sutinka su prokuroro prašomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas V. Š. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis anksčiau teistas. Teismas taip pat atsižvelgia, jog kaltinamasis jau ne pirmą kartą teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (baustas 2011, 2014, 2016 metais). Nedirba. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies įstaigose.

Atsižvelgus į jo asmenybę, į itin didelį neblaivumo laipsnį, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta V. Š. paskyrus prokuroro siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežtesnės bausmės rūšį – areštą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, V. Š. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaip buvo minėta, V. Š. ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, jis turi galiojančią administracinę nuobaudą, nedirba. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad prokuroro prašomas 4 metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra proporcingas padarytos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumui.

Taip pat kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Nustatyta, kad V. Š., būdamas neblaivus, vairavo V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), t. y. V. Š. tėvas) priklausantį automobilį „Toyota prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo tėvas perdavė savo automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui ar kad jis žinojo, kad sūnus vairuos būdamas neblaivus. Todėl nenustatyta pagrindo konfiskuoti pačią transporto priemonę.

Lietuvoje analogiškos transporto priemonės vidutinė vertė su PVM yra 4690 eurų. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, automobilio vertę, automobilio vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 48 (keturiasdešimt aštuonias) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. paskirti galutinę bausmę – areštą 32 (trisdešimt dvi) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuoti transporto priemonės „Toyota prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4690 eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

1) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti į pataisos įstaigą, šiuo atveju į Lietuvos Kalėjimų tarnybos, Kauno kalėjimą (adresu Kaunas, A. Technikos g. 34, telefonas 8 663 60132).

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija..

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.