Kauno apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio Psichikos sveikatos centro atstovei

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės, atstovei advokatei Singridai

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio Psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio ambulatorinio stebėjimo J. K. pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. balandžio 5 d. gautas Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio Psichikos sveikatos centro teikimas, kuriuo prašoma pacientui J. K. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą, bei gydymą pirminės psichikos sveikatos centre pakeisti priverčiamąją medicinos priemone - stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teikime nurodoma, jog J. K. priverstinio ambulatorinio gydymo, bei stebėjimo sąlygų nesilaiko, į Psichikos sveikatos centrą neatvyksta, net kviečiamas, bandant susisiekti telefonu neatsako. Tikėtina, kad paskirtų vaistų nevartoja, namuose jis nerandamas, telefonu, jei atsiliepia, negalima susikalbėti. 2022 m. vasario 25 d. socialinė darbuotoja telefonu bendravo su G. A., atsakinga už J. K. priežiūrą. G. A. teigė, kad nuvykus į namus, rado užrakintas duris, teigia, kad susisiekus telefonu su pacientu ragina jį apsilankyti pas gydytojus, tačiau pacientas jos vengia, į skambučius neatsako, o nuvykus į namus neįsileidžia, ji negali jo sukontroliuoti. 2022 m. vasario 28 d. kreiptasi į Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK prašant tarpininkauti užtikrinant paciento atvykimą, tačiau asmuo nebuvo rastas namuose, į telefono skambučius neatsiliepia, o jei atsiliepia neina susikalbėti. Iš 2022 m. kovo 24 d. atlikto Policijos registruojamų įvykių registro nustatyta, kad pranešėjo J. K. vardu registruoti 25 pranešimai apie sprogmenimis, grasinimus ką nors susprogdinti, papjauti ar nužudyti, apie puolančius asmenis ir panašūs pateikti pareiškimai, po patikrinimo nepasitvirtinę. Pacientas rėžimo nesilaiko, nebendradarbiauja, vaistų nevartoja, o esant objektyviems duomenims galima pagrįstai įtarti realią grėsmę, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

2. Viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio Psichikos sveikatos centro atstovė gydytoja psichiatrė R. K, teismo posėdžio metu teikimą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog J. K. vaistų nevartoja nuo sausio 12 d., nes tada jam paskutinį kart jie išrašyti 28 dienoms, o vėliau jų neišsirašė, vaistai receptiniai, šiaip jų vaistinėje be recepto nenusipirksi.

3. Advokatė Singrida Samoškienė prašė tenkinti atmesti, nurodydama, kad nors tokiose bylose gydytojai sprendžia dėl reikalingo gydymo, bet nėra duomenų dėl jo vengimo atvykti į gydymo įstaigą.

4. Prokuroras prašė teikimą tenkinti ir J. K. pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre stacionariniu stebėjimu specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi asmuo nevykdo teismo sprendimo, nesigydo, skambina ir grasina, nėra galimybės kontroliuoti gydymo, yra pavojingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

6. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi pripažinta, kad J. K. būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, bei 149 straipsnio 1 dalyje, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamą vietą. Teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartimi J. K. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas. 2022 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teisme gautas Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio Psichikos sveikatos centro teikimas, kuriuo prašoma pacientui J. K. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą, bei gydymą pirminės psichikos sveikatos centre pakeisti priverčiamąją medicinos priemone - stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Pastebėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys). BK 98 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas tiesiogiai neįtvirtino reikalavimo atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumą. Pagrindinis kriterijus parenkant minėtą medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020). Remiantis BPK 405 straipsnio 4 dalimi, sprendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Teismas spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimą, be kitų byloje esančių duomenų, privalo ištirti ir įvertinti eksperto ar atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos atstovo pateiktą informaciją ir nuomonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020). Tokia praktika atitinka ir EŽTT jurisprudenciją, kurioje pabrėžiama, kad, norint izoliuoti asmenį nuo visuomenės, psichikos sutrikimas turi būti tokies rūšies ar laipsnio, kuris lemia priverstinio izoliavimo būtinybę ir kurį konstatuoti gali tik objektyvi medicininė ekspertizė (Winterwerp prieš Nyderlandus). Pažymėtina, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų darymo.

8. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, įvertinus bylos faktinius duomenis nustatyta, kad J. K. tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu, diagnozuota paranoidinė šizofrenija (F20.0) ir vidutinis protinis atsilikimas reikšmingas elgesio sutrikimas (F71.1), dėl psichinės sveikatos būklės, dėl nesigydymo, vaistų nevartojimo, nustatyto režimo nesilaikymo, nebendradarbiavimo su gydytojais, kontaktų vengimo, socialinio pavojingumo, jam rekomenduojama pakeisti priverčiamąsias medicinos priemones į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

9. Teismui pateikta gydytojų išvada, kurią gydytoja psichiatrė palaikė ir teismo posėdžio metu, patvirtina, kad J. K. diagnozuota paranoidinė šizofrenija (F20.0) ir vidutinis protinis atsilikimas reikšmingas elgesio sutrikimas (F71.1), jis priverstinio ambulatorinio gydymo, bei stebėjimo sąlygų nesilaiko, į Psichikos sveikatos centrą neatvyksta, net kviečiamas, bandant susisiekti telefonu neatsako, vaistų nevartoja, paskutinį kartą jų išsirašyti buvo sausio 12 d. dvidešimt aštuonioms dienoms, daugiau nekontaktavo, policijai taip pat nepavyko surast asmens, kaip matyti iš Kauno rajono policijos komisariato tarnybinio pranešimo dėl J. K. , jo gyvenamosios vietos adresu, Kauno r. sav., Šlienavos k., J. Biliūno g. 33, rasti nepavyksta, namo durys užrakintos, ne kartą buvo skambinta į mobilaus ryšio telefoną, tel. Nr. 860371289, tačiau dažnu atveju jis telefonu neatsiliepia, o jei atsiliepia tai su asmeniu susikalbėti nėra įmanoma, jis kartoja vieną ir tą pačią frazę, negeba adekvačiai bendrauti. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. kovo 24 d. atlikus Policijos registruojamųjų įvykių registre registruotų pranešimų pagal J. K. gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerio paiešką nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. kovo 24 d., nustatyta, kad pranešėjo J. K. vardu registruoti 25 pranešimai apie sprogmenis, grasinimus ką nors susprogdinti, papjauti ar nužudyti, apie puolančius asmenis ir panašūs pateikti pareiškimai, kurių patikrinimo metu informacija nepasitvirtino.

10. Gydytojų konsultacinės komisijos išvada aiški ir argumentuota, ja išsamiai ir detaliai pasisakyta dėl asmens psichinės būsenos, taikyto gydymo efektyvumo, socialinio pavojingumo. Teismo nuomone, abejoti minėtų išvadų pagrįstumu nėra pagrindo, nes jos yra išsamios ir motyvuotos, visas reikšmingas detales vienareikšmiškai patvirtino ir teismo posėdyje apklausta gydytoja psichiatrė, kuri, be asmens psichinės sveikatos būklės, patvirtino ir keistinos priverčiamosios medicinos priemonės, atsižvelgiant į ligos diagnozę, socialinį pavojingumą, gydymo kontrolės objektyvių galimybių nebuvimą, o būtent – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

11. Atsižvelgus į padarytų veikų pobūdį – ir jų pavojingumą, padarinius, taip pat į J. K. psichinę sveikatos būklę, vertinant tai, jog tokio pobūdžio priemonė yra tikslinga tikslu padėti asmeniui pasveikti, kontroliuoti gydymo eigą bei sumažinti jo socialinį pavojingumą, gydytojos psichiatrės vertinimu, kitokio pobūdžio priemonėmis teigiamo rezultato asmens gydyme pasiekta nebus, tuo tarpu ambulatorinis stebėjimas šiuo atveju nepakankamas ir neveiksmingas, jis nesilaiko režimo, kviečiamas į gydymo įstaigą neatvyksta, į telefono skambučius neatsiliepia, o jei atsiliepia būna neadekvatus, nebendradarbiauja, vaistų nevartoja, jų neišsirašo, o iš objektyvių duomenų galima pagrįstai įtarti realią grėsmę, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, todėl spręstina, kad dėl psichikos sutrikimo J. K. reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, tad jam turi būti taikomos siūlomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo vertinimu, ambulatorinio gydymo ir stebėjimo sąlygų pakeitimas stacionariu gydymu ir stebėjimu šiuo atveju yra visiškai pagrįstas, todėl teikimas tenkintinas.

12. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas, todėl sveikatos priežiūros įstaiga įpareigotina pateikti teismui išvadą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos dėl tolimesnio minėtos priemonės taikymo reikalingumo J. K. (BPK 405 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 404 straipsniu,

nutaria:

teikimą tenkinti.

Pakeisti J. K., asmens kodas (neskelbtini duomenys), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą į priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.