- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-546-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36787-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Daiva Jankauskienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- T. G.
- Civilinis ieškovas
- UAB ,,V. I. “, UAB „V. P. “
- Kaltinamasis
- T. G.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bei 5 MGL dydžio bauda.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.
Civilinio ieškovo UAB „V. P. “ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš T. G. 8 243,23 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinės žalos.
Civilinio ieškovo UAB „V. P. “ prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo T. G. 2 500 Eur atstovavimo išlaidų.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamajam T. G. priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,M. M.“; Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,S.“; Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,S. B.“; Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,S.“; Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,Š. B.“; Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,P.“; Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,S.“; Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,P.“; Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,Š. B.“; Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,P.“; Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,Š. B.“; Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,M.“ bei kaltinamajam T. G. priklausančiam automobiliui ,,Opel Astra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. G. nuteistas už tai, kad siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2018 m. kovo mėn., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas turimais stacionariu ir planšetiniu kompiuteriais, žadėdamas UAB „V. I. “ direktoriui R. K. parengti dokumentus dėl valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp sklypų, kurių kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo, pagaminęs pateikė, pasinaudodamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), UAB „V. I. “ direktoriui R. K. keturis netikrus dokumentus, o būtent: (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriui adresuotą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės valdymo ir naudojimo skyriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. pranešimą, tokiu būdu žinomai netikrus dokumentus realizavo ir per keturis kartus, remiantis 2015 m. kovo 3 d. „Projektavimo dokumentacijos parengimo“ sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gegužės 4 d. „Projektavimo darbų sutartimi“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „V. I. “ gavo 1 732 Eur, tačiau reikiamų dokumentų neparengė ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą, UAB „V. I. “ priklausančius 1 732 eurus.
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės ir šioje byloje priimti naują sprendimą – atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
2.1. Nuteistasis nurodo, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne vienos rūšies bausmė, todėl teismas galėjo skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar laisvė atėmimą. Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, kadangi jis atitinka bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Atsižvelgęs į nuteistojo sveikatos būklę, teismas galėjo skirti švelnesnę bausmės rūšį arba mažesnį bausmės dydį.
2.2. Apelianto teigimu, teismas sprendė, jog bausmės vykdymas negali būti atidėtas išimtinai dėl ankstesnių jo teistumų ir nepateisinto ankstesnio teismo pasitikėjimo nuteistuoju. Teismas privalėjo vertinti individualias aplinkybes, dėl kurių nuteistajam negalėtų būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Neatidėjus bausmės vykdymo, būtų paneigti nuteistojo socialiniai ryšiai, dėl ko nukentėtų ne tik jis, bet ir garbaus amžiaus motina A. G., kuriai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Jai yra protezuoti abu klubo sąnariai, todėl jai vienai sunku lipti laiptais ir vaikščioti ilgesnius atstumus. Be to, ji skundžiasi bendruoju silpnumu. Būdamas vieninteliu sūnumi, prižiūri motiną, aprūpina maistu, ja rūpinasi ir lydi pas gydytojus.
2.3. Skunde pažymi, jog pats yra prastos sveikatos būklės, kadangi jam yra diagnozuota kairės blauzdos įgimta distrofija, kairio kelio ir čiurnos sukilozė, nuo 2018 m. lapkričio 21 d. neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumas, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. nustatė specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį. Neatidėjus bausmės vykdymo, taip pat neteks savo turimo darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio, dėl ko bus užkirstas kelias atlyginti civilinį ieškinį. Yra registravęs mažąją bendriją ,,U. V.“, kurioje dirba direktoriumi, pradėjo teikti pavežėjo paslaugas, gauna legalias pajamas, iš kurių siekia atlyginti padarytą žalą.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. G. ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra ginčijamas, iš esmės prašoma tik sušvelninti paskirtą bausmę arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
6. Kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Be to, apylinkės teismas pasisakė apie galimybę nuteistojo T. G. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Vien tai, kad nuteistojo subjektyviu vertinimu, jam turėjo būti skirta švelnesnė bausmė ar atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, neduoda jokio pagrindo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba teigti, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra per griežta. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio bei bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo pagrįstumo, todėl kolegijos vertinimu, nėra įstatyminio pagrindo T. G. švelninti bausmę ar atidėti jos vykdymą.
Dėl bausmės
7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam T. G. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
8. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. G., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, praeityje teistas keturis kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, veika padaryta neatlikus bausmės, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, dirbantis. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė būdamas recidyvistu, o lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pilnai prisipažino dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę nuteistajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje padarymą. Kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą ir pažymi, jog už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs viešuosius darbus arba baudą, arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas numato baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Apylinkės teismas T. G. už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skyrė analogišką bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Tuo remiantis, skundžiamu nuosprendžiu už šių nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos mažesnės bausmės, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, net ir bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino apėmimo būdu, dėl ko, nuteistajam pagrįstai paskyrė subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o tai pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tokiu būdu sumažinant paskirtą bausmę vienu trečdaliu.
10. Akcentuotina, kad T. G. praeityje yra 4 kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kurias padarė teistumui neišnykus ir neatlikus ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Darytina išvada, kad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, kad jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Kartu pažymėtina, kad, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus penkiems mėnesiams po nuosprendžio priėmimo, todėl puikiai žinojo, kokios pasekmės gresia už probacijos sąlygų pažeidimą. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę tai-kančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
12. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, kad bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, o į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė ir jas įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam švelninti bausmę.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
13. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.
14. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių bei teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.
15. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, o kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo T. G. atžvilgiu, nėra. Nors jis ir yra pripažintas kaltu už dviejų tyčinių nesunkių nusikalstamų veikų padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, kas formaliai atitinka BK 75 straipsnio normą, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.
16. Išvadą, jog bausmės tikslai nebus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam T. G., pagrindžia tai, jog teismas jau buvo patikėjęs nuteistuoju ir atidėjęs jam paskirtos bausmės vykdymą ankstesniais nuosprendžiais net tris kartus, todėl nuteistasis žinojo kokios pasekmės gresia už naujų nusikalstamų veikų padarymą. Be to, minėta, kad ankstesniais nuosprendžiais T. G. buvo nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (visi keturi teistumai už BK 182 straipsnyje arba BK 300 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą). Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Aplinkybės, kad nuteistasis T. G. turi darbą, įsteigęs įmonę stengsis padengti priteistą civilinį ieškinį, turi rūpintis savo specialiųjų poreikių turinčia garbaus amžiaus motina, nuteistajam diagnozuota kairės blauzdos įgimta distrofija, kairio kelio ir čiurnos sukilozė, nuo 2018 m. lapkričio 21 d. neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumas - nėra pakankamos, kurios leistų pakeisti teismo nuomonę dėl nuteistojo asmenybės ir jo požiūrio į skiriamą bausmę vertinimo. Pažymėtina, jog T. G. ir iki naujų nusikalstamų veikų padarymo žinojo ir suprato, kad jis turi rūpintis ir padėti savo motinai, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Aplinkybė, jog šiuo metu nuteistasis dirba ir sieks atlyginti priteistą civilinį ieškinį taip pat nepaneigia išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo. Nesutiktina su skundo argumentu, kad realus bausmės atlikimas užkirs jam kelią atlyginti civilinį ieškinį, kadangi suimtiesiems taip pat suteikiama teisė dirbti įkalinimo įstaigoje ir taip siekti atlyginti jo kaltais veiksmais padarytą žalą. Be to, ta aplinkybė, kad nuteistasis turi sveikatos problemų, taip pat negali būti lemiamu pagrindu neskirti realaus bausmės atlikimo, kadangi suimtiesiems užtikrinamas tokio paties lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims (Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis). Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (45 straipsnio 4 dalis), todėl šie skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.
17. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. G. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, o ir pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.