Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai – panaikino 2011 m. rugsėjo 2 d. UAB „G Project“ žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą; panaikino 2011 m. rugsėjo 4 d. parengtą UAB „G Project“ 0,0618ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą; panaikino atsakovui A. O. A. priklausančio 0,0618 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; nustatė tarp Z. C. valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. O. A. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypų ribą taškuose Nr. 4 ir Nr. 5, pagal IĮ „Geobaitas“ parengtą 2014 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypo planą, nustatant žemės sklypo ribas per taškus Nr. 4 (X 6078601.76 Y 509249.69) ir Nr. 5 (X 6078589.37 Y 509270.13); priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 127,00 Eur žyminio mokesčio ir 646,00 Eur atstovavimo išlaidų, o valstybei 3,96 Eur išlaidų. Spręsdamas dėl ginčijamo UAB „G Project“ parengto 2011 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir 2011 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo plano teisėtumo, teismas nustatė, kad pagal 2011 m. rugsėjo 2 d. UAB „G Project“ parengtą atsakovo 0,0618 ha žemės sklypo planą, plane nurodytų kraštinių ilgiai nesutampa su kraštinių ilgiais, nurodytais teritorijų planavimo dokumentuose ir IĮ „Geobaitas“ žemės sklypo plane. UAB „G Project“ sklypo plane (t. 1, b. l. 23) kraštinės, pažymėtos Nr. 4 ir Nr. 5, ilgis sudaro 41,91 m., o kraštinės, einančios per taškus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, ilgis – 42,21 m. Tuo tarpu teritorijų planavimo dokumente ir Kauno rajono „Gervėnos“ sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo eksplikacijoje (t. 1, b. l. 44, 81) nurodytas kraštinės ties (duomenys neskelbtini)ilgis yra 41,0 m. Tokiu būdu, atlikus 2011 m. rugsėjo 2 d. atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypo kraštinės ilgis pailgėjo 0,91 m. Be to, 2011 m. rugsėjo 2 d. UAB „G Project“ žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 2 ir 6 punkte nurodyta, jog sodo sklypo ribos sutampa su natūraliomis ribomis – tinklo tvora. Vertindamas ieškovės žemės sklypo schemą, teismas nustatė, kad atsakovo sklypas apima tiek tinklo tvorą, tiek tujų gyvatvorę, kurios yra ieškovės žemės sklype. V. N. turto kadastro nuostatų 20 punkto nuostatomis, teismas pripažino pagrįstu ieškovės argumentą, kad pagal UAB „G Project“ parengtą planą atsakovų žemės sklypas buvo suformuotas neteisingai, pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, kadangi žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad ieškovės statinys galėjo patekti į atsakovo žemės sklypo ribas atliekant statinio rekonstrukcijos darbus. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad patvirtinus ieškovės prašomą žemės sklypo ribą, sumažėtų atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotas. Įvertinęs byloje pateiktą 1992 m. gegužės 26 d. sodo sklypo Nr. (283A) 429 eksplikacijoje (t. 1, b. l. 105) nurodytą ieškovės žemės sklypo dydį – 0,0605 ha bei IĮ „Geobaitas“ atlikus kadastrinius matavimus, pagal kuriuose ieškovės žemės sklypo dydis sumažėjo iki 0,056 ha, teismas konstatavo, kad suformuotas ieškovės žemės sklypas taip pat yra sumažėjęs labiau nei nurodyta pirkimo – pardavimo dokumentuose bei ankstesniuose žemės sklypo planuose. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, jog gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; kt.). Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, kad nežymiai sumažėjus atsakovo žemės sklypui, nagrinėjamu atveju būtų užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovė apie atliekamus kadastrinius matavimus neinformavo atsakovo, o atlikti kadastriniai matavimai buvo su pažeidimais, ką 2015 m. balandžio 1 d. konstatavo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius, patikrinęs ieškovės pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas buvo informuotas apie atliekamus kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 41). Be to, teismas įvertino ir tai, kad sodų bendrijos pirmininkė turėjo priešingą suinteresuotumą, todėl galimai dėl to nederino atliktų kadastrinių matavimų. Atsižvelgdamas į faktinę ieškovės ir atsakovo žemės sklypų pietvakarinę ribą nustatančius daiktus (tvorą ir gyvatvorę), ankstesnius žemės sklypų dokumentus – Kauno rajono „Gervėnos“ sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), sodo sklypo Nr. (238A) 429 eksplikacijos (t. 1, b. l. 105), Kauno rajono „Gervėnos“ sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo sklypo Nr. (237A) 428 eksplikacijos (I t., b. l. 91), sodų bendrijos žemės sklypų plano (t.1 b. l. 44), VĮ „Registrų centro“ statinių išdėstymo plano (t. 1, b. l. 88), kolektyvinio sodo sklypo Nr. 328A projekto S-25-2 (atskirasis priedas prie c. b. Nr. e2-2075-192/2016), teismas sprendė, kad ieškovės faktinę žemės sklypo ribą žymėjo tinklinė tvora ir tujų gyvatvorė, nutolę vieno metro atstumu nuo ieškovės sodo namelio. Vadovaudamasis nustatytomis byloje aplinkybėmis, teismas tenkino ieškinio reikalavimus panaikinti 2011 m. rugsėjo 2 d. UAB „G Project“ žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir 2011 m. rugsėjo 4 d. UAB „G Project“ parengtą 0,0618ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą (CK 4.45 straipsnis, Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Spręsdamas dėl atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią, bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė ir išsprendžiama dėl sandorių negaliojimo pasekmių, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007). Pažymėjo, kad panaikinus 2011 m. rugsėjo 2 d. UAB „G Project“ žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir 2011 m. rugsėjo 4 d. 0,0618ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą, yra pagrindas panaikinti ir kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre (CK 4.256 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas).Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas taškuose Nr. 4 ir Nr. 5 pagal IĮ „Geobaitas“ parengtą žemės sklypo planą, teismas sprendė, kad panaikinus 2011 m. rugsėjo 2 d. UAB „G Project“ žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir 2011 m. rugsėjo 4 d. 0,0618 ha žemės sklypo planą, yra pagrindas nustatyti žemės sklypo ribą per taškus Nr. 4 (X 6078601.76 Y 509249.69) ir Nr. 5 (X 6078589.37 Y 509270.13) pagal IĮ „Geobaitas“ parengtą 2014 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypo planą.Ieškinį tenkinus visiškai, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 127 Eur žyminio mokesčio ir 646,00 Eur atstovavimo išlaidų bei 3,96 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu atsakovas A. O. A. prašo panaikinti 2016 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pilnai ir objektyviai neištyrė faktinių bylos aplinkybių, neteisingai taikė teismų praktiką tokio pobūdžio bylose dėl ko priėmė neteisingą sprendimą.Vertindamas 2011 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą ir 2011 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo ribų planą, teismas atsižvelgė tik į vieno savininko interesus, ir neįvertino bylai reikšmingos aplinkybės, kad pagal 2000 m. birželio 14 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį atsakovas įsigijo 0,621 ha ploto žemės sklypą, o 2011 m. rugsėjo 2 d. atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo dydis sumažėjo iki 0,618 ha, t. y. atsakovo teisė jau buvo pažeista. Be to, ieškovė yra sumokėjusi tik įmokas už naudojamą žemės sklypą, tačiau žemės pirkimo - pardavimo sutartis nėra sudaryta ir ji, nėra žemės sklypo savininkė. Ieškovės planuojamo įsigyti žemės sklypo plotas keitėsi ne vieną kartą, o nesant žemės pirkimo - pardavimo sutarties negalima teigti, jog ieškovei priklauso būtent 0,0680 ha sklypas, dėl ko nėra ir teisinio pagrindo nustatyti ieškovei priklausančio žemės sklypo dydį, jo ribas ir konfigūraciją. Ieškovė privalėjo teismui pateikti schemą su paskaičiuotais abiejų žemės sklypų plotais, tačiau tokių paskaičiavimų nepateikė. Ieškovės teismui pateiktame IĮ „Geobaitas“ žemės projekte nėra nurodyta kaip žemės sklypo koordinančių pakeitimas įtakos atsakovo žemės sklypo plotą, kokio dydžio žemės sklypus valdys ginčo šalys po teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sprendime faktiškai nepasisakė dėl mažintinų žemės sklypų ploto, nenurodė kokiu dydžiu yra mažinamas atsakovo žemės sklypo plotas. Tokiu būdu liko neišspręstas teisinis atsakovo žemės sklypo dalies perleidimo ieškovei klausimas. Sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį.Teismas nevertino byloje nustatytos aplinkybės, kad 2009 m. vasario 20 d. ieškovė gavo sutikimą statyti savo pastatą arčiau nei 3 metrai atstumu nuo atsakovo sklypo ribos. Pagal VĮ Registrų centro išrašą, atkuriamoji pastato vertė nustatyta 2009 m. kovo 5 d., o statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas išduotas 2009 m. gruodžio 21 d. Todėl, apelianto nuomone, yra pagrindas manyti, kad 2009 m. kovo 5 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. buvo vykdomi ieškovės pastato rekonstrukcijos darbai, dėl kurių pastatas galėjo atsidurti atsakovo sklypo ribose. Nors ieškovė teigė, kad jos sklypo riba visuomet ėjo per tinklo tvorą ir sodo namo kampo nekirto, tačiau iš ieškovės pateiktos IĮ „Geobaitas“ kontrolinės geodezinės nuotraukos, kurioje yra pažymėtos ieškovės ir kaimyninių sklypų ribos, matyti, kad ieškovės sklypo riba ties valstybei priklausančiu keliu paženklinta tinklinės tvoros žymėjimu „įeina“ į pastatą. Spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo ribų, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 453/2010, kadangi minėtoje byloje buvo spręsta dėl neaiškios sklypų ribos, kai vieno iš savininkų naudojamas didesnis nei jam priklauso pagal dokumentus, žemės sklypas. Šiuo atveju atsakovas naudojasi mažesniu nei jam pagal dokumentus priklauso žemės sklypu. Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, netinkamai taikė teismų praktiką, kadangi ieškovė reiškė reikalavimus panaikinti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir žemės sklypo planą, kurie nėra laikomi sandoriais. Šie dokumentai yra tik dalis žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, kuriais buvo patikslintos žemės pirkimo - pardavimo sutartimi įgyto žemės sklypo ribos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo panaikinti atsakovo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį ir teismas tokio klausimo nesprendė. Atsakovo sudaryta žemės pirkimo - pardavimo sutartis yra galiojanti, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui susidarytų neaiški situacija dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo ploto. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ( civilinės bylos Nr. 3K-3-631-916/2015), keičiant sklypo plotą turi būti sprendžiamas ir nuosavybės teisės įgijimo pagrindo klausimas ginčijant pirkimo - pardavimo sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas gretimų žemės sklypų ribą, pakeitė ir atsakovo žemės sklypo plotą, palikdamas galioti pirkimo - pardavimo sandorį.Teismas, spręsdamas klausimą dėl žemės sklypų koordinačių, vertino tik dalį pateiktame 2015 m. balandžio 1 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte išvardintų pažeidimų, t. y. kad ieškovė apie atliekamus matavimus neinformavo atsakovo, kad ribos nebuvo derintos su sodų bendrijos pirmininke, kad nėra įrašo dėl gretimybės taškų 1 ir 4. Apeliantas pažymi, kad ne jis nebuvo informuotas apie atliekamus kadastrinius matavimus, o žemės sklypo taškuose 1 - 4 gretimybės atstovas yra Nacionalinė žemės tarnyba. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes vienam iš besiribojančių sklypų savininkui, kurio įgaliotas asmuo yra Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), nebuvo pranešta apie atliekamus kadastrinius matavimus, dėl ko NŽT negalėjo pareikšti savo pozicijos. Ieškovė teismui pateikė sklypo kadastro duomenų bylą nepašalinusi nustatytų pažeidimų, dėl ko šios kadastro bylos duomenimis teismas negalėjo vadovautis spręsdamas dėl sklypo ribų.Apelianto nuomone, yra pagrindas konstatuoti teismo procesinius pažeidimus, kurie pasireiškė tuo, kad ieškovei pateikus teismui 2009 metų statinio kadastrinių matavimų bylos originalą, atsakovas su šiais dokumentais turėjo galimybę susipažinti tik 2016 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu. Ieškovė nepateikė šių dokumentų nei elektorinių ryšių priemonėmis nei šių dokumentų kopijų. Po teismo sprendimo paskelbimo minėtų dokumentų byloje nebeliko ir atsakovas negalėjo jais vadovautis ruošdamas apeliacinį skundą. Tokiu būdu buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės susipažinti ir naudotis visa bylos medžiaga. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Z. C. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros principą ir išimtinai gynė vieno savininko teises kito savininko interesų sąskaita. Byloje atsakovas neginčijo fakto dėl faktiškai naudojamos sklypų ribos (per tinklo tvorą), neginčijo ieškovės pateiktos IĮ „Geobaitas“ schemos bei plano ir neteikė savo planų, o tik apsiribojo nesutikimu su pačiu ieškovės patikslintu ieškiniu. Be to, teigdamas, kad jo kadastriniai matavimai, kurie buvo atlikti 2011 m. rugsėjo 2 d., yra tariamai teisingi, atsakovas sutiko ir su jo paties žemės sklypo ploto sumažinimu (t. y. išsipirko 0,0621 ha, o susiformavo 0,0618 ha). Žemės sklypo, priklausančio ieškovei, įkainojimo akte sklypo plotas nurodytas 0,0680ha, už kuri A. C. sumokėjo 1992 m. liepos 31d. (t. 1, b.1.16). Taigi ieškovei priklauso žemės sklypas, kurio plotas yra 0,0680 ha. Iš IĮ „Geobaitas“ parengto plano (t. 1, b. l. 31) matyti, kad ieškovei formuojamo sklypo plotas yra tik 0,0563 ha, t. y. mažesnis nei yra išpirktas. Tokiu būdu teismas pagrįstai sprendė, kad net nežymiai sumažėjus atsakovo žemės sklypui, būtų užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra, kadangi ieškovės suformuotas žemės sklypas taip pat yra mažesnis nei nurodyta pirkimo dokumentuose.Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nevertino atsakovo sutikimo ieškovei statyti pastatą arčiau nei 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos bei dėl galimai ieškovės sklype vykdytų rekonstrukcijos darbų. Ieškovės nuomone, atsakovas minėtų aplinkybių neįrodė. Tuo tarpu ieškovei priklausantis sodo namelis buvo pastatytas l m. atstumu iki atsakovui priklausančio sklypo ribos, ką patvirtina žemės sklypo planai. Todėl, siekdama įteisinti pastatą, ieškovė kreipėsi į gretimo žemės sklypo savininką dėl sutikimo, kurį gavusi ji atliko pastato kadastrinius matavimus ir 2009 m. gruodžio 21 d. pastato įteisinimo procedūra buvo užbaigta išduodant Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Nepakitus namelio kadastriniams matavimams, ieškovė, remdamasi senesniais žemės sklypo planais, įteisino namelį, kuris stovėjo vos 1 metro atstumu nuo atsakovo žemės sklypo ribos. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog ieškovės sodo namelis buvo rekonstruojamas ir tokiu būdu atsidūrė atsakovo žemės sklypo ribose.Ieškovės nuomone, teismas įvertinto visus bylos įrodymus ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ prašo apeliacinį skundą dalyje dėl neteisingai panaikintos atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų registracijos Nekilnojamojo turto registre, tenkinti; dėl likusių apeliacinio skundo argumentų sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Kauno apylinkės teismas, panaikindamas atsakovui priklausančio 0,0618 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, patenkino akivaizdžiai perteklinį reikalavimą, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Nurodo, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi 2012 m. birželio 26 d. priimant nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui sprendimą dėl pakeistų žemės sklypo kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą) 84l 1.2 punktu, kadastro duomenys galėjo būti keičiami tik pagal asmens prašymą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nes atsakovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas kito ne daugiau už maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, nurodytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede. 2011 m. rugsėjo 4 d. parengtas žemės sklypo planas 2012 m. balandžio 3 d. buvo suderintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus įgaliotų darbuotojų, vadinasi nebuvo nustatyta aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą. Be to, su nustatytomis atsakovui priklausančio žemės sklypo ribomis sutiko ir pati ieškovė, pasirašydama 2011 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Nenustatęs aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas visiškai pagrįstai 2012 m. birželio 26 d. pakeistus duomenis įrašė į nekilnojamojo turto kadastrą.Teismas, spręsdamas klausimą dėl kadastro duomenų registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007. Tačiau, trečiojo asmens nuomone, teismas neteisingai interpretavo minėtą nutartį šioje situacijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje akcentavo tai, kad teisinės registracijos panaikinimo klausimai nėra sprendžiami civiline tvarka bendrosios kompetencijos teismuose: „<...> bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kilus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti. Šiuo atveju teismas, panaikinęs žemės sklypo kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre, iš esmės panaikino Kadastro tvarkytojo 2012 m. birželio 26 d. sprendimą, kuriuo buvo pakeisti šio žemės sklypo kadastro duomenys. M. K. tvarkytojo sprendimas niekada nebuvo apskųstas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tokiu būdu teismas, panaikinęs žemės sklypo kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre, atliko perteklinį veiksmą, peržengiantį savo kompetencijos ribas, nes panaikinus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo planą, toks teismo sprendimas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, savaime yra pagrindas pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, todėl papildomai žemės sklypo kadastro duomenų registracijos naikinti nereikia. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad registracija nėra nuginčyta aukščiau aprašyta tvarka, todėl yra teisėta. Tokiu būdu buvo pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų registraciją.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius sutinka su skundu dalyje dėl to, kad Kauno apylinkės teismas, spręsdamas kilusi ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, neieškojo žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros, išimtinai gynė ieškovės teises atsakovo interesų sąskaita.