- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- I-3989-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02532-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- E. Ž.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. S-2816-(2.5) nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo 2018 m. birželio 23 d. pranešimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių A. D., A. S. (Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos nariai) ir L. K. bei R. Š. (bendruomenės atstovai) dėl pranešime nurodytų aplinkybių atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatoms ištyrimo bei įpareigoti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją iš naujo spręsti dėl E. Ž. 2018-06-23 pranešimo priėmimo ir jame nurodytų aplinkybių ištyrimo bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) 2018 m. liepos 4 d. posėdyje, apsvarsčiusi jo 2018 m. birželio 23 d. pranešimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių A. D., A. S. (Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai) ir L. K. bei R. Š. (bendruomenės atstovai), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostata, nusprendė tyrimo dėl šiame pranešime nurodytų asmenų elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms, pagal pranešime nurodytas aplinkybes nepradėti (toliau – VTEK sprendimas). Nagrinėjant D. Ž. kreipimąsi trečiojo suinteresuoto asmens veikloje dalyvavo ir keturi jo nariai: A. D., A. S., L. K. ir R. Š., kurie, pasak pareiškėjo, yra D. Ž. bendrapartiečiai. Mano, kad ši aplinkybė yra pakankama VTEK konstatuoti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dėl jo priėmė šališką ir neobjektyvų sprendimą.
E. Ž. nurodo, kad prašė VTEK išnagrinėti ir įvertinti, ar asmenys, esantys politinio darinio sudėtyje, patys kreipęsi ir net konstatavę pažeidimą bei dėl to net padarę išvadas, kartu būdami Etikos komisijos nariai, gali vėliau atlikti tyrimą ir priimti sprendimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikė atsiliepimą į skundą, nurodo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, ir prašo jį atmesti.
Atsakovė paaiškina, kad VTEK nesuteikta teisė vertinti Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) priimtų sprendimų, kiek tai yra susiję su Lietuvos Respublikos valstybės politikų etikos kodekso nuostatų įgyvendinimu. Šio teisės akto nuostatas, vadovaujantis minėtuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų etikos komisijos įgyvendina visiškai savarankiškai, kitaip tariant, kontrolės mechanizmai veikia išskirtinai savireguliaciniu principu. Poreikis atlikti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Lietuvos Respublikos valstybės politikų etikos kodekso nuostatoms atsirado tada, kai į trečiąjį suinteresuotą asmenį 2018 m. gegužės 31 d. raštu kreipėsi politinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas, tačiau jis nėra Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narys ir šios komisijos veikloje nedalyvauja, D. Ž.. Kelių asmenų priklausymas vienai ir tai pačiai politinei partijai savaime, be kitų aplinkybių, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, apskritai nelaikytinas privačiu interesu, kaip jis yra apibrėžiamas šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatoje. Priklausymo politinei partijai faktas nėra deklaruojamas privačių interesų deklaracijoje (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybos yra formuojamos iš vietos bendruomenės rinkimuose daugiausia gyventojų balsų gavusių politinių partijų atstovų, kurie savo ruožtu pagal proporcingumo principą yra skiriami į atitinkamas pareigas savivaldybės komitetuose ir komisijose. Tokiu pačiu principu formuojama ir veikia (įtraukiant į ją kelis bendruomenės atstovus) Palangos miesto savivaldybės Etikos komisija. Analogiškai, taikydama Lietuvos Respublikos valstybės politikų etikos kodekso nuostatas, formuojama ir dirba Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Remiantis pareiškėjo logika, minėtos komisijos apskritai negalėtų spręsti jokių klausimų ir priimti atitinkamų sprendimų, kitaip tariant jų veikla būtų paralyžiuota, nes jos, kaip jau buvo minėta anksčiau, veikdamos savireguliaciniu principu, nuolat svarsto kurio nors savo kolegos, priklausančio atitinkamai politinei partijai, tarnybinį elgesį. Akivaizdu, kad pareiškėjo siekis priklausymą politinei partijai besąlygiškai prilyginti Įstatyme interesų konfliktą galinčiam sukelti asmeniniam interesui, yra ne tik prieštaraujantis galiojančiam teisiniam reglamentavimui, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į skundą, nurodo, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis (įskaitant valstybės politikus) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, bei nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai). Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys (politikai) savo privačių interesų deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio duomenis apie narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Sutinka su atsakovės pozicija, kad priklausymas politinei partijai pats savaime, nesant kitų šiuos asmenis galimai saistančių privačių interesų, nelaikytinas valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (politiko) privačiu interesu, taigi ir negali sukelti viešojo ir privataus interesų konflikto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo prasme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl VTEK 2018 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. S- 2816-(2.5) nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo 2018 m. birželio 23 d. pranešimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad VTEK 2018 m. liepos 4 d. posėdyje, apsvarsčiusi pareiškėjo 2018 m. birželio 23 d. pranešimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių A. D., A. S. (Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai) ir L. K. bei R. Š. (bendruomenės atstovai), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostata, nusprendė tyrimo dėl šiame pranešime nurodytų asmenų elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, pagal pranešime nurodytas aplinkybes nepradėti, motyvuodama tuo, jog kelių asmenų priklausymas tai pačiai politinei partijai, pats savaime, nesant kitų šiuos asmenis galbūt saistančių privačių interesų, VTEK nuomone, nelaikytinas valstybės tarnyboje dirbančio asmens privačiu interesu, galinčiu jam sukelti Įstatyme nurodytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą; duomenų, leidžiančių teigti, jog Etikos komisijos nariai A. D., A. S., L. K. bei R. Š. būtų galėję turėti išskirtinai privataus pobūdžio tiesioginį ir akivaizdų suinteresuotumą dėl politinės partijos frakcijos vardu pateikto jos pirmininko D. Ž. pranešimo išnagrinėjimo, VTEK neturi; VTEK turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės. Tam, kad VTEK galėtų pradėti atitinkamą tyrimą, jai pateikiami duomenys privalo būti pakankami ir akivaizdūs.
Pareiškėjas teigia, kad VTEK 2018 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. S-2816-(2.5) yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja, jog VTEK prižiūri, kaip asmenys vykdo šio įstatymo nuostatas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas teigia, kad jo 2018 m. birželio 23 d. pranešimo esmė – ne asmenų priklausymas politinei partijai, bet aplinkybė, kad į Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisiją kreipėsi ne politikas D. Ž., kaip neteisingai nurodyta sprendime, bet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, kuriai priklauso Etikos komisijos pirmininkas A. D. ir jo pavaduotojas A. S..
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje nustatytos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės, tarp jų prievolė teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 straipsnio 2 dalis). To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Taigi, kaip yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimdamas sprendimą asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.).
Pažymėtina, kad terminai „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ yra specialūs teisiniai terminai. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. O viešieji interesai minėtame įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis), o privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisiją kreipėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, kuriai priklauso Etikos komisijos pirmininkas A. D. ir jo pavaduotojas A. S. (dalyvavo atliekant tyrimą bei priimant sprendimą). Pažymėtina, kad priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikšti bendrus politinius interesus, tačiau ši aplinkybė savaime nerodo savivaldybės tarybos nario privataus intereso. Todėl savivaldybės tarybos nario buvimas atitinkamos partijos frakcijoje savaime nesuponuoja jo moralinio įsipareigojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).
Taigi skundžiamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas yra tinkamai pagrįstas. Todėl, įvertinusi išdėstytą teisinį reglamentavimą ir atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai nusprendė nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo 2018 m. birželio 23 d. pranešimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių.
Atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Ginčijamą atsakovės sprendimą naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo E. Ž. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.