- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-24
- Bylos Nr.
- A-3323-968/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02532-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rytis Krasauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- E. Ž.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija) 2018 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. S-2816-(2.5) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti dėl E. Ž. 2018 m. birželio 23 d. pranešimo priėmimo ir jame nurodytų aplinkybių ištyrimo; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad:
2.1. Jis 2016 m. birželio 23 d. kreipėsi į VTEK pranešimu, kuriame nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (toliau – ir TS-LKD) Palangos miesto savivaldybėje frakcija kreipėsi į šios savivaldybės Etikos komisiją dėl Tarybos nario E. Ž., t. y. pareiškėjo, elgesio. TS-LKD frakcijos nariais yra Etikos komisijos pirmininkas A. D., pavaduotojas A. S., narė S. K.. Frakcijos kreipimesi pareiškėjo elgesys įvardintas kaip gėdingas, brutalus, nesuderinamas su Tarybos nario pareigomis, o tai reiškia, kad frakcijos nariai jau padarę išvadas, kreipiasi į Etikos komisiją, kurios nariais yra (t. y. patys į save), kas prieštarauja nešališkumo, objektyvumo principams ir sukelia interesų konfliktą.
2.2. Etikos komisijos pirmininkas A. D. 2018 m. birželio 7 d. sušaukė posėdį, kuriame buvo svarstomas frakcijos kreipimasis dėl pareiškėjo elgesio, šiame posėdyje dalyvavo, bet nepareiškė apie nusišalinimą komisijos pirmininkas A. D. ir jo pavaduotojas A. S., taip pat posėdyje dalyvavo TS - LKD Palangos skyriaus nariai L. K. ir R. Š., kurie taip pat nenusišalino nuo sprendimo priėmimo ir tai rodo galimą interesų konfliktą.
2.3. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – ir VPIDVTĮ), Etikos komisijos nuostatai draudžia dalyvauti asmeniui priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, tuo pagrindu pareiškėjas VTEK prašė ištirti galbūt padarytus A. D., A. S., L. K., R. Š. pažeidimus. Tačiau VTEK skundžiamu sprendimu nutarė nepradėti tyrimo dėl pareiškėjo 2018 m. birželio 23 d. pranešime nurodytų aplinkybių, nes kelių asmenų priklausymas tai pačiai politinei partijai, jei nėra siejančių privačių interesų, savaime nelaikytinas valstybės tarnyboje dirbančio asmens privačiu interesu, galinčiu sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. Toks sprendimas nepagrįstas, nes būtent VTEK tiria fizinių asmenų pranešimus dėl valstybės tarnyboje dirbančių asmenų (o savivaldybės tarybos nariai prilyginami jiems) veiklos atitikties VPIDVTĮ nuostatoms ir priima motyvuotus sprendimus.
2.4. Pareiškėjo kreipimosi į VTEK esmė buvo ne asmenų priklausymas politinei partijai, bet aplinkybė, kad į Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisiją kreipėsi TS-LKD frakcija, kuriai priklauso Etikos komisijos pirmininkas ir pavaduotojas. Pareiškėjas VTEK prašė įvertinti situaciją, kai asmenys, esantys politinio darinio sudėtyje, patys kreipęsi ir konstatavę pažeidimą, būdami Etikos komisijos nariais atlieka dėl to paties kreipimosi tyrimą bei priima sprendimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. VTEK nesuteikta teisė vertinti Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos priimtų sprendimų, kiek tai yra susiję su Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų įgyvendinimu. Šio teisės akto nuostatas, vadovaujantis minėtuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų etikos komisijos įgyvendina visiškai savarankiškai, kitaip tariant, kontrolės mechanizmai veikia išskirtinai savireguliaciniu principu.
3.2. Kelių asmenų priklausymas vienai ir tai pačiai politinei partijai savaime, be kitų aplinkybių, vadovaujantis VPIDVTĮ nuostatomis, apskritai nelaikytinas privačiu interesu, kaip jis yra apibrėžiamas šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Priklausymo politinei partijai faktas nėra deklaruojamas privačių interesų deklaracijoje (VPIDVTĮ 6 str. 1 d. 4 p.). Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybos yra formuojamos iš vietos bendruomenės rinkimuose daugiausia gyventojų balsų gavusių politinių partijų atstovų, kurie savo ruožtu pagal proporcingumo principą yra skiriami į atitinkamas pareigas savivaldybės komitetuose ir komisijose. Tokiu pačiu principu formuojama ir veikia (įtraukiant į ją kelis bendruomenės atstovus) Palangos miesto savivaldybės Etikos komisija.
3.3. Remiantis pareiškėjo logika, minėtos komisijos apskritai negalėtų spręsti jokių klausimų ir priimti atitinkamų sprendimų, kitaip tariant jų veikla būtų paralyžiuota, nes jos, kaip jau buvo minėta anksčiau, veikdamos savireguliaciniu principu, nuolat svarsto kurio nors savo kolegos, priklausančio atitinkamai politinei partijai, tarnybinį elgesį. Akivaizdu, kad pareiškėjo siekis priklausymą politinei partijai besąlygiškai prilyginti VPIDVTĮ interesų konfliktą galinčiam sukelti asmeniniam interesui, prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui ir suformuotai teismų praktikai.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, nurodė, kad gavusi TS-LKD frakcijos kreipimąsi dėl pareiškėjo elgesio taip pat kreipėsi į atsakovą dėl nuomonės pateikimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su atsakovo argumentais, kad priklausymas politinei partijai pats savaime, nesant kitų šiuos asmenis galimai saistančių privačių interesų, nelaikytinas valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (politiko) privačiu interesu, taigi ir negali sukelti viešojo ir privataus interesų konflikto VPIDVTĮ prasme.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas vertino, kad byloje ginčas kilo dėl VTEK sprendimo nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo 2018 m. birželio 23 d. pranešimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Kilusiam ginčui teismas taikė VPIDVTĮ ir nurodė, kad jo 11 straipsnyje įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką aiškinant minėto įstatymo nuostatas, teismas pažymėjo, kad VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 punkte nustatytam pažeidimui (pareiga vengti interesų konflikto) kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimdamas sprendimą asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas.
8. Teismas apžvelgė VPIDVTĮ įtvirtintų sąvokų „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ apibrėžimus pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2–4 dalių nuostatas. Teismas byloje nustatė, kad Etikos komisijos pirmininkas A. D. ir jo pavaduotojas A. S., kurie yra TS-LKD frakcijos nariai, atliko šios frakcijos kreipimesi nurodytų aplinkybių tyrimą ir priėmė sprendimą, tačiau pažymėjo, kad priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikšti bendrus politinius interesus, o ši aplinkybė savaime nerodo savivaldybės tarybos nario privataus intereso.
9. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad VTEK pagrįstai nusprendė nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo 2018 m. birželio 23 d. pranešimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių. Atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jo veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl ginčijamą VTEK sprendimą naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
III.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui ir papildo, kad teismas esamą faktinę situaciją vertino tik savivaldybės tarybos narių buvimo atitinkamos partijos frakcijoje aspektu. Pareiškėjo teigimu, tai nesusiję su skundo turiniu ir prašymu įvertinti, ar konkretūs savivaldybės tarybos nariai, kurie prilyginami valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, tuo pačiu būdami Etikos komisijos pirmininku ir pavaduotoju, galėjo faktiškai savo teiktą skundą nagrinėti ir dėl jo priimti sprendimą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. VTEK nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo pagrįstų argumentų, kas, jo teigimu, sudarytų pagrindą manyti, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių, vertinusių jo elgesį, veiksmuose esama VPIDVTĮ reikalavimų pažeidimų požymių, o tokie duomenys turi būtu pakankami ir akivaizdūs. Pareiškėjas nei VTEK, nei teismui nenurodė, kuo būtent pasireiškė jo skundžiamų asmenų privatus interesas. Manydamas, kad Palangos savivaldybės tarybos Etikos komisija, vertindama jo elgesį, galėjo padaryti procedūrinių pažeidimų, pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą (Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio pagrindu), o ne į VTEK, kuriai nesuteikta teisė vertinti šios etikos komisijos priimtų sprendimų ir narių elgesio atitikties Etikos komisijos nuostatoms (įpareigojimo vengti išankstinių pasisakymų, nuomonių pateikimo ir pan.).
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTEK Sprendimo, kuriuo nuspręsta nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo 2018 m. birželio 23 d. pranešimą dėl Palangos miesto savivaldybės Etikos komisijos narių A. D., A. S., L. K. ir R. Š. veiksmų, kuriais, pareiškėjo teigimu, buvo pažeistas VPIDVTĮ. Pareiškėjas taip pat reikalavo įpareigoti atsakovą ištirti pranešimą.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VTEK pagrįstai nepradėjo tyrimo dėl pareiškėjo 2018 m. birželio 23 d. pranešimo, nes nei VPIDVTĮ, nei teismų praktikoje asmenų, priimančių sprendimus (VPIDVTĮ 11 straipsnio prasme) priklausymas tai pačiai politinei partijai savaime nelaikytinas aplinkybe, keliančia privačiųjų ir viešųjų interesų konfliktą vykdant pareigas (funkcijas) valstybinėje tarnyboje.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas formaliai, tik priklausymo politinei partijai aspektu vertino jo skundo argumentus, tačiau visiškai nepasisakė dėl VTEK kompetencijos. Pareiškėjo teigimu, VTEK privalėjo pradėti tyrimą dėl jo 2018 m. birželio 23 d. pranešime nurodytų duomenų apie tai, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai, kurie yra ir šioje taryboje veikiančios Etikos komisijos nariai, vertino pareiškėjo elgesį, priėmė dėl to sprendimą, tačiau kreipimas dėl pareiškėjo elgesio buvo teiktas tos pačios politinės grupės (TS-LKD frakcijos), kuriai priklausė pareiškėjo elgesį vertinę Etikos komisijos nariai (pirmininkas ir pavaduotojas). Pareiškėjas akcentuoja, kad VTEK tiria fizinių asmenų pranešimus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veiklos atitikties VPIDVTĮ nuostatoms ir priima motyvuotus sprendimus.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (Palangos miesto savivaldybės tarnybos narys) 2018 m. birželio 23 d. kreipėsi į VTEK ir pranešė, kad: Palangos miesto savivaldybės taryboje veikianti TS-LKD frakcija kreipėsi į šios savivaldybės Etikos komisiją dėl Tarybos nario E. Ž., t. y. pareiškėjo, elgesio; TS-LKD frakcijos nariais yra Etikos komisijos pirmininkas A. D., pavaduotojas A. S.; frakcijos kreipimęsi pareiškėjo elgesys jau įvertintas kaip gėdingas, brutalus, nesuderinamas su Tarybos nario pareigomis, dalis kreipimosi iniciatorių bus ir jo tyrėjais, kas prieštarauja nešališkumo, objektyvumo principams ir sukelia interesų konfliktą; reikalavimus nusišalinti nuo klausimo svarstymo, sprendimų priėmimo, kurie sukelia interesų konfliktą, taip pat nepateikti preliminarių vertinimų nustato VPIDVTĮ 11 straipsnis, Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų 18, 26 punktai; Etikos komisija 2018 m. birželio 7 d. sušaukė posėdį, jame taip pat dalyvavo TS-LKD Palangos skyriaus nariai L. K. ir R. Š., kurie nenusišalino nuo klausimo svarstymo, kas rodo galimą interesų konfliktą. Pareiškėjas 2018 m. birželio 23 d. pranešimu prašė VTEK ištirti šias aplinkybes apie galimai padarytus A. D., A. S., L. K. ir R. Š. interesų pažeidimus, apie priimtus sprendimus informuoti pareiškėją. VTEK pareiškėjo ginčijamu 2018 m. liepos 9 d. Sprendimu, vadovaudamasi VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalimi, nusprendė tyrimo dėl pareiškėjo 2018 m. birželio 23 d. pranešime nurodytų aplinkybių atitikties VPIDVTĮ nuostatoms nepradėti.
18. VTEK kompetencija įtvirtinta VTEKĮ 17 straipsnyje, pagal kurį VTEK tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties VPIDVTĮ nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų (2 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties kitų teisės aktų nuostatoms tyrimą (5 punktas). VTEKĮ 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos VTEK, atlikusi tyrimą, gali priimti, inter alia (be kita ko): pripažinti, kad asmuo pažeidė arba nepažeidė VPIDVTĮ, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; sustabdyti tyrimą; nutraukti tyrimą (VTEKĮ 29 str. 1 d. 1, 3, 5, 6 p.).
19. Įvertinusi pareiškėjo 2018 m. birželio 23 d. pranešimo VTEK turinį ir pateikimo aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis buvo pateiktas tinkamo subjekto, t. y. fizinio asmens. Šiuo pranešimu buvo siekiama, kad VTEK ištirtų (įvertintų) jame nurodytų asmenų veiklos atitiktį VPIDVTĮ reikalavimams. Vadinasi, šis pranešimas turėjo būti išnagrinėtas VTEKĮ ketvirtojo skirsnio nustatyta tvarka. Pagal VTEKĮ 20 straipsnį, VTEK tiria pranešimus ir skundus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pranešimas netiriamas, jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, taip pat jeigu pranešimo tekstas yra neįskaitomas. LVAT yra nurodęs, jog pastaroji nuostata nustato VTEK diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (žr. 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-137/2011). Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant (žr. LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013). Taigi Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (žr., pvz. LVAT 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016).
20. Pareiškėjas 2018 m. birželio 23 d. pranešime nurodytų asmenų elgesį inicijuojant jo, kaip Tarybos nario, elgesio svarstymą dėl galbūt padarytų Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimų, siejo su tuo, kad ir kreipimosi į Etikos komisiją iniciatoriai, ir Etikos komisijos nariai priklausė tai pačiai politinei grupei, nenusišalino priimant sprendimą dėl pareiškėjo, taip akivaizdžiai sukėlė interesų konfliktą, kaip jis apibrėžiamas VPIDVTĮ, pažeidė objektyvumo, nešališkumo principus.
21. Pagal VPIDVTĮ 2 straipsnio 2 dalį, privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 str. 3 d.). Interesų konfliktą VPIDVTĮ 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
22. Atsižvelgdama į minėtą teisinį reguliavimą, pareiškėjo 2018 m. birželio 23 d. pranešimo argumentus, taip pat į VTEK kompetenciją, VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą pranešimo nenagrinėjimo pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien aplinkybės, jog Etikos komisijos nariai, kurie vertino pareiškėjo elgesį, priklausė ir kreipimąsi į šią komisiją iniciavusiai politinės partijos frakcijai, savaime nelemia situacijos, kuri VPIDVTĮ apibrėžiama kaip interesų konfliktas. Šioje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad VTEK, įgyvendinanti įstatymų leidėjo suteiktą diskrecijos teisę ir priimdama ginčijamą Sprendimą, kuriuo nepradėjo tyrimo, nustačiusi, kad pranešime nebuvo nurodyta tokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl galimo Etikos komisijos narių A. D., A. S., L. K. ir R. Š. interesų konflikto, pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
23. Dėl pareiškėjo nurodomos situacijos, kad, vertinant jo elgesį Etikos komisijoje, galėjo būti pažeisti objektyvumo, nešališkumo ir kiti principai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnyje nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. Šio kodekso 10 straipsnyje nurodyta, kad etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Tai reiškia, kad pareiškėjas, manydamas jog Etikos komisija 2018 m. liepos 5 d. priimdama sprendimą Nr. 4 „Dėl E. Ž.“, padarė esminių procedūrinių pažeidimų, kurie lėmė minėto sprendimo neteisėtumą, turėjo teisę savo galbūt pažeistas teises ginti specialia tvarka, t. y. Etikos komisijos sprendimą skųsti administraciniam teismui. Nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Valstybės politikų elgesio kodekse Komisijai nesuteikti įgaliojimai vertinti savivaldybės taryboje veikiančios etikos komisijos veiklą bei priimtus sprendimus.
24. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.