- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- e2-3353-560/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- Lietuvos beisbolo asociacijos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Jarinta“, VšĮ Futbolo mokykla „Ateitis“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos beisbolo asociacijos ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso sąlygų ir viešo konkurso rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Jarinta“, VšĮ Futbolo mokykla „Ateitis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis Turto nuomos viešo konkurso sąlygas, panaikinti Turto nuomos viešo konkurso rezultatą, t. y. atsakovo sprendimą pripažinti UAB „Jarinta“ Turto nuomos viešo konkurso laimėtoja bei priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovas pareiškime nurodė, jog jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 294 str. 2 d.). Ieškovas prašo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 678,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pareikštų reikalavimų atsisakymas dėl to, kad atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme, savo esme prilygsta bylos išsprendimui ieškovo naudai. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Teigia, jog ieškovui pateikus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus pripažino pagrįstais ir juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Trečiasis asmuo UAB „Jarinta“ pateikė teismui prašymą priteisti jo naudai 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog advokatas dokumentų analizei, situacijos įvertinimui, procesinių dokumentų rengimui skyrė 11 valandų.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimus į prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurių prašo netenkinti. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 34,60 kv. m. ploto pastatas - tribūna su persirengimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir inžinerinis statinys - stadionas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo turtas). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-759 „Dėl statinių (duomenys neskelbtini), išnuomojimo viešo konkurso būdu“ nusprendė ginčo turtą išnuomoti 9 metams viešo konkurso būdu, tačiau 2017-02-22 Savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. 1-839 „Dėl Tarybos 2016-12-21 sprendimo Nr. 1-759 „Dėl statinių (duomenys neskelbtini), išnuomojimo viešojo konkurso būdu“ pripažinimo netekusiu galios“ minėtas sprendimas parduoti ginčo turtą viešojo konkurso būdu neteko galios. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybė turtą valdo, naudoja ir disponuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei šį įstatymą detalizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės taryba teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis turi teisę priimti sprendimus dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto likimo ir šiuo sprendimus priima savo nuožiūra, atsižvelgdama į turto savininko bei visos visuomenės interesus, o savininko nuosavybės teisės įgyvendinimas negali būti tapatinamas su ieškinio reikalavimų įvykdymu ir šiuo atveju jokiu būdu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamoje byloje po ieškovo ieškinio pareiškimo įvykdė ieškinio reikalavimus. Teigia, jog ieškovas kreipėsi į teismą su abejotino pagrįstumo ieškiniu, kuris buvo neparemtas jokiais objektyviais įrodymais, o tik abstrakčiais ieškovo teiginiais ir subjektyviomis prielaidomis, todėl remiantis CPK įtvirtinta pareiga ieškovui įrodyti ieškinyje keliamų reikalavimų pagrįstumą, taipogi bylų nagrinėjimo civiliniame procese taisyklėmis bei esminiais principais, vargu ar ieškovo pareikštas ieškinys šioje byloje apskritai galėjo būti patenkintas. Vien ieškinio pareiškimas teismui negali būti pagrindu bylinėjimosi išlaidoms priteisti, kadangi tokiu atveju atsakovas nebūtų niekaip apsaugotas nuo ieškovo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir nepagrįsto bylinėjimosi, kas iš esmės pažeistų sąžiningai savo teisėmis besinaudojančio atsakovo interesus. Pažymi, jog ieškovo ieškinyje reikalavimai dėl Tarybos 2016-12-21 sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta turtą išnuomoti viešo konkurso būdu, panaikinimo apskritai nebuvo keliami, taigi net ieškovas, kuris taip pat buvo surengto viešo konkurso dalyvis, nelaikė šio netekusiu galios pripažinto Tarybos sprendimo neteisėtu. Ieškovo ieškinio turinys leidžia konstatuoti, jog ieškiniu tik siekta, kad teismas panaikintų jau įvykusio viešojo konkurso rezultatus (kuriais laimėtoju paskelbtas ne ieškovas), todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas pripažinti ankstesnį savo sprendimą negaliojančiu bei konkurso procedūras apskritai nutraukti, nėra ieškinio reikalavimų pripažinimas ir patenkinimas. Teigia, jog pripažindama 2016-12-21 sprendimą netekusiu galios Savivaldybės taryba veikė ne ieškovo interesų patenkinimo naudai, todėl laiko, kad visiškai nepagrįstas yra ieškovo prašyme nurodytas teiginys, jog Savivaldybės tarybos priimtas sprendimas laikytinas ieškinio reikalavimų patenkinimu ir tolygus sprendimo ieškovo naudai priėmimu, todėl ieškovo prašymas šiuo pagrindu atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas, kaip visiškai teisiškai nepagrįstas. Taip pat nurodo, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos bylos sudėtingumui, be to, ieškovo atstovo pateiktas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi yra nepakankamai detaliai pagrįstas, kaip to reikalauja įstatymas ir teismų formuojama praktika.
Šalies argumentai
Dėl trečiojo asmens prašymo atsakovas nurodo, jog nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas dėl ginčo esmės nebuvo priimtas, kadangi ieškovas, pateikęs teismui ieškinį, vėliau ieškinio reikalavimų atsisakė ir prašo teismo šią civilinę bylą nutraukti. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių salių, dėl to palies dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui atsakovo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas šiuo atveju laikytinas atsakinga už bylinėjimosi išlaidų susidarymą šalimi ir esant pagrindui tokias išlaidas priteisti, jos turėtų būti priteisiamos būtent iš ieškovo.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.).
Prašymas dėl atsisakymo nuo ieškinio tenkintinas, nes tokią ieškovo teisę numato įstatymas, tokie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl Turto nuomos viešo konkurso sąlygų bei Turto nuomos viešo konkurso rezultato panaikinimo. Pareiškime dėl atsisakymo nuo ieškinio ieškovas nurodo, jog pateikus ieškinį atsakovas ieškovės reikalavimus pripažino pagrįstais ir juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime, Vilniaus miesto savivaldybės taryba teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis turi teisę priimti sprendimus dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto likimo ir šiuo sprendimus priima savo nuožiūra, atsižvelgdama į turto savininko bei visos visuomenės interesus. Ieškovas nepagrindė savo teiginių, jog atsakovas, pripažinęs netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 1-759 „Dėl statinių (duomenys neskelbtini, išnuomojimo viešo konkurso būdu“ ir pavesdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nutraukti nurodyto nekilnojamojo turto viešo nuomos konkurso procedūras, pripažino ieškinį šioje byloje. Savininko nuosavybės teisės įgyvendinimas negali būti tapatinamas su ieškinio reikalavimų įvykdymu ir tai nesudaro pagrindo išvadai, kad Vilniaus miesto savivaldybė po ieškovo ieškinio pareiškimo šioje byloje įvykdė ieškinio reikalavimus. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog ieškovas ieškiniu neginčijo atsakovo Tarybos 2016-12-21 sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta turtą išnuomoti viešo konkurso būdu, taigi, ieškovas nelaikė šio netekusiu galios pripažinto Tarybos sprendimo neteisėtu. Tokiu būdu ieškovas siekė panaikinti įvykusio viešojo konkurso rezultatus, todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas pripažinti ankstesnį savo sprendimą negaliojančiu bei konkurso procedūras apskritai nutraukti, negali būti laikoma ieškinio reikalavimų pripažinimu ir patenkinimu. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
Trečiasis asmuo UAB „Jarinta“ prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1 100 Eur. Teismas šioje nutartyje nurodė, jog atsakovas nėra atsakingas dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, todėl spręstina, ar yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo. Ieškovas, prieš reikšdamas ieškinį, teismui buvo pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismas tokį ieškovo prašymą tenkino. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė, kaip matyti iš pateiktos teisinių paslaugų detalizacijos, 700 Eur už atskirojo skundo rengimą ir 400 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą rengimą, t. y. šios išlaidos susidarė ieškovui pareiškus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, teismas sprendžia, jog trečiasis asmuo tokias išlaidas patyrė dėl ieškovo veiksmų, todėl jos turi būti priteisiamos iš ieškovo (CPK 94 str. 1 d.). Teismas laiko, jog trečiojo asmens patirtos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus užmokesčio dydžius, todėl daro išvadą, jog prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti ieškovo Lietuvos beisbolo asociacijos atsisakymą nuo ieškinio ir šią civilinę bylą nutraukti.
Grąžinti ieškovui Lietuvos beisbolo asociacijai (į. k. 191367854) 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 46,50 Eur.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos beisbolo asociacijos trečiojo asmens UAB „Jarinta“ (į .k. 303430469) naudai 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.