Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. F., gimusio (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. F. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 7.20 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje, tikrinant įeinančius į įstaigą asmenis, pas O. F. buvo rasta piniginė su pinigais (198,00 Eur 80 ct), banko kortelė „Privat bank“, Norfos kortelė ir stiklinis buteliukas lašų nuo slogos „Olynth“. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais O. F. pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ Nr. V-88 23 priedo „Neleistinų įsinešti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigose daiktų sąrašą“ 2.6., 3, 3.1. punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. F. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 7.20 val. į Pravieniškių pataisos namų – atvirąją koloniją ėjo dirbti. Tai buvo antroji jo darbo diena. Pirmąją darbo dieną jis visus savo asmeninius daiktus buvo palikęs automobilyje, o įvykio dieną jis nešėsi su savimi rastus daiktus. Patikrinimo kambaryje jo pareigūnai paklausė, ar turi su savimi draudžiamų daiktų. Jis nurodė, kad su savimi turi mobilųjį telefoną. Patikrinę pareigūnai jo rankinėje rado piniginę, grynųjų pinigų – 198 Eur sumai, asmeninius dokumentus, banko kortelę, purškiklį nuo slogos, Norfos nuolaidų kortelę. Dėl to, kad pas jį buvo rasti draudžiami daiktai nesipriešino, sutiko, kad negalėjo jų įsinešti, tačiau jam suprantama kalba nebuvo pasakyta, kokių daiktų negalima įsinešti į pataisos įstaigą. Iš pareigūno žodžių suprato, kad mobilaus ryšio telefono negalima neštis į pataisos įstaigą. Pareigūnas, kuris nurodė, kokių daiktų negalima neštis, kalbėjo lietuvių kalba, todėl jis ne viską gerai suprato.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas vykdantis direktoriaus budinčiojo padėjėjo funkcijas R. J. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 7.20 val. kartu su kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais tikrino įeinančius į pataisos įstaigą asmenis. Atėjus O. F. į introskopo patalpą, jam buvo liepta pateikti patikrai turimus daiktus. O. F. nusiėmė išorinę piniginę, kurioje buvo rasti pinigai ir asmens dokumentai. Daugiau su šiuo asmeniu bendravo jo kolega P. A., kuris supranta rusų kalbą ir su juo kalbėjo rusiškai. O. F. pirmame patikrinimo punkte kitas pareigūnas išaiškino, kokių draudžiamų daiktų negalima įsinešti į pataisos įstaigą. Mano, jo galėjo būti, jog O. F. nesuprato, ką jam pataisos pareigūnas aiškino dėl draudžiamų daiktų įnešimo į pataisos įstaigą.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas P. A. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 7.20 val. kartu su kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais ir kolega R. J. vykdė įeinančių į pataisos įstaigą asmenų patikrinimą. O. F. atėjęs į introskopo patalpą ant stalo padėjo maišą, o ant peties turėjo rankinę. Jis lietuviškai paklausė O. F., ar jis su savimi neturi draudžiamų daiktų. t O. F. pasakė, kad kalba rusiškai ir lietuviškai nesupranta. Tada jo paklausė rusų kalba dėl draudžiamų daiktų. O. F. sakė, kad mobilųjį telefoną paliko pirmame patikrinimo punkte. Jam buvo paaiškinta, kad ne vien tik mobilusis telefonas yra draudžiamas daiktas, bet ir pinigai, vaistai ir panašiai. O. F. pats nieko neslėpdamas parodė savo rankinę, kurioje buvo pinigai, dokumentai. Jis jiems paaiškino, kad pirmame patikrinimo punkte suprato, kad tik telefono negalima neštis su savimi į pataisos įstaigą, niekas jam suprantama kalba nepaaiškino dėl draudžiamų daiktų. Mano, kad O. F. buvo galima apsiriboti tik su įspėjimu, tačiau nuobaudą nusprendė skirti kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra pranešta tinkamai (b. l. 12, 27, 39, 56). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, perdavimą ar bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtą daiktų ir reikmenų gavimą iš šių asmenų.

O. F. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta liudytojų R. J. bei P. A. teismo posėdžio metu duotais parodymais bei administracinio nusižengimo byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais: Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialisto R. S. O. F. 2020 m. rugsėjo 30 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotos visos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 4), 2020 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. nuo 7.20 val. iki 8.20 val. tikrinant įeinančius asmenis į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiąjį sektorių, tikrinant į darbą atvykusį „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotoją O. F., paprašius pateikti turimus daiktus patikrinimui, pateikė vyrišką rankinę ir maišą su maistu. Paklausus lietuvių kalba, ar neturi draudžiamų daiktų, jis atsakė, kad nežino kas yra draudžiami daiktai. Rusiškai paaiškinus, kas yra draudžiami daiktai, jis atsakė, jog telefoną paliko pirmame kontrolės ir paleidimo punkte, o piniginę su pinigais, banko kortele “Privat bank”, Norfos kortele pasiliko su savimi. Paklausus, ar jis buvo supažindintas pirmame kontrolės ir paleidimo punkte su draudžiamų įsinešti daiktų sąrašu, jis pasakė, kad jam lietuvių kalba buvo aiškinama apie neleistinus daiktus ir jis suprato, kad draudžiamas tik telefonas. Po daiktų apžiūros paimta piniginė, pinigai (198,00 Eur ir 80 ct), “Privat bank” kortelė, “Norfos” kortelė ir stiklinis buteliukas lašų nuo slogos “Olynht” (b. l. 5-6); Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. rugsėjo 30 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kuriuo paimti daiktai, dokumentai: 1 vnt. nosies purškalas „Olynth“, piniginės lėšos – 198,80 Eur, 1 vnt. banko kortelė „Privat Bank“, 1 vnt. Norfos nuolaidų kortelė (b. l. 7); fotolentele (b. l. 8); Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus specialistės A. K. 2020 m. spalio 1 d. pažyma ir laikmena su vaizdo medžiaga, jog patikrinus savanoriškai O. F. atiduotus patikrai dokumentus introskopo įrenginiu pareigūnas apžiūrį juodą krepšį, kuriame randą piniginę ir buteliuką, kuriuos jam parodo ir išima. Vaizdo stebėjimo kamera garso nefiksuoja, todėl kas yra kalbama su O. F. nustatyti neįmanoma (b. l. 9-10), bei kita byloje esančia medžiaga.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, sprendžia, kad visi byloje surinkti bei aptarti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą bei laiko įrodytu, kad, 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 7.20 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje, tikrinant įeinančius į įstaigą asmenis, pas O. F. buvo rasta piniginė su pinigais (198,00 Eur 80 ct), banko kortelė „Privat bank“, Norfos kortelė ir stiklinis buteliukas lašų nuo slogos „Olynth“, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. V-88 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 23 priedo , 2.6 punkto reikalavimus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas byloje nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Vertinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. F. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnis), taip pat atsižvelgiama į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. F. anksčiau administracine tvarka nebaustas (b. l. 11). Taip pat vertintina tai, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą O. F. padarė pirmą kartą, jis neturėjo tikslo draudžiamų daiktų įnešti į pataisos įstaigą.

Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, teismų praktiką sprendžiant panašias bylas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda – 1 000 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam formaliam pažeidimui. Todėl taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir O. F. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina švelnesnė nuobaudos rūšis, nei numatyta straipsnio sankcijoje - už pažeidimą skirtinas įspėjimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Daiktai, paimti pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. F..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 614-615 straipsniais ir 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti O. F. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Daiktus, paimtus pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, t. y. 1 vnt. nosies purškalą „Olynth“, pinigines lėšas – 198,80 Eur, 1 vnt. banko kortelę „Privat Bank“, 1 vnt. Norfos nuolaidų kortelę, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti O. F..

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.