Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutarimas

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovėms J. C. ir L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įmonė) direktoriumi ir atsakingu už Įmonės ūkinės veiklos organizavimą, vykdė ūkinę veiklą, t. y. eksploatavo (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas Įmonei išduotame Taršos leidime Nr. DM-4(II)/TL-A.3-5/2016 Specialiojoje dalyje „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ 2 lentelėje nustatytų nuotekų išleidimo sąlygų, t. y. Įmonė neturėdama Taršos leidime Nr. DM-4(II)/TL-A.3-5/2016 nustatytų normatyvų ir reikalavimų prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimui, 2019 m. gruodžio 10 d. į gamtinę aplinką – Nemuno upę išleido nuotekas užterštas prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis – di (2-etlheksil) ftalatais (0,40 µg/l) ir dibutilftalatu (0,57 µg/l), tuo pažeidė Taršos leidimo Nr. DM-4(II)/TL-A.3-5/2016 Specialiojoje dalyje „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ 2 lentelės reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Reglamentas) 15 punkto reikalavimus bei tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. su nusižengimu nesutiko. Paaiškino, kad ginčas kilo dėl to, jog buvo nustatyta, kad išleidžiant nuotekas į Nemuną, į Įmonės taršos leidimą nėra įtraukta tam tikri teršalų kiekiai. Pagal Įstatymo 19² straipsnį už taršos leidimų išdavimą, pakeitimą bei sąlygų pakeitimą yra atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA), kuri pirmą kartą UAB „(duomenys neskelbtini)“ taršos leidimą išdavė 2006 m. Nuo to laiko leidimas buvo keistas keletą kartų: 2007, 2008, 2009, 2011, 2014 metais. Per tą laiką AAA pagal patvirtintą monitoringo grafiką nuolat kontroliuoja Įmonės išleidžiamų teršalų kiekius, todėl AAA buvo žinoma apie Įmonės išleidžiamus teršalus tiek Druskininkuose, tiek visoje Lietuvoje, tačiau Įmonėje jokių raginimų, nurodymų pakeisti ar kažkaip inicijuoti leidimo sutvarkymą įtraukiant prioritetines pavojingas medžiagas iš AAA nebuvo gauta. 2019 m. gruodžio 10 d. atlikus patikrinimą ir nustačius tam tikrą prioritetinių pavojingų teršalų kiekį, Įmonė tik 2020 m. balandžio 15 d. gavo pranešimą apie tokio fakto nustatymą, t. y. praėjus 4 mėn. Tame pačiame pranešime buvo įpareigojimas-nurodymas pakoreguoti taršos leidimą taip, kad jis atitiktų išleidžiamų teršalų kiekius, todėl Įmonė nedelsiant ėmėsi veiksmų – pakoregavo taršos leidimą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus. Mano, kad už taršos leidimo keitimo iniciavimą buvo atsakinga AAA ir Įmonė laiku bei tinkamai įvykdė visus AAA nurodymus, todėl su nusižengimu nesutinka.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos – atstovės teismo posėdyje nurodė, kad M. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, požymiai, todėl prašė jį patraukti administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Nors M. J. neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau jo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais bei teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas (b. l. 4), Įmonei išduotu Taršos leidimu Nr. DM-4(II)/TL-A3.-5/2016 su priedais (b. l. 5–6, 9–11), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. paaiškinimais, kuris neneigė aplinkybių, kad Įmonės išleidžiamose nuotekose buvo nustatyta prioritetinių pavojingų medžiagų koncentracija, 2020 m. vasario 3 d. Teršalų normatyvų viršimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontroline kortele Nr. 1, iš kurios matyti, kad 2019 m. gruodžio 10 d. 11.30 val. Įmonėje iš nuotekų po valymo paimtame mėginyje rastos prioritetinės pavojingos medžiagos – di (2-etlheksil) ftalatas (0,40 µg/l) ir dibutilftalatas (0,57 µg/l) (b. l. 13).

ANK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Tuo tarpu Reglamento 15 punkte nustatyta, kad į gamtinę aplinką išleisti nuotekas (nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito), kuriose prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už šio Reglamento 2 priedo A dalyje nurodytą „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ vertę ir/ar kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Taigi sistemiškai aiškinant minėtas teisės aktų nuostatas konstatuotina, kad į gamtinę aplinką išleisti nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų, nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio, leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad Įmonė 2019 m. gruodžio 10 d. į gamtinę aplinką – Nemuno upę išleido nuotekas užterštas prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis – di (2-etlheksil) ftalatais (0,40 µg/l) ir dibutilftalatu (0,57 µg/l) neturėdama taršos leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Įmonės vadovu yra M. J., todėl tokie jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, požymius.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis M. J. neteistas, nebaustas, dirba. Sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. ATP-510-508/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, nusižengimo padarymo aplinkybes, tai, jog Įmonė informuota apie nustatytą nusižengimą aktyviai ėmėsi priemonių nusižengimui pašalinti, jai išduotas pakoreguotas taršos leidimas, kuriame nustatyti reikalavimai prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimui, sprendžia, kad šioje byloje už ANK 235 straipsnio 4 dalyje padarytą nusižengimą sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų akivaizdžiai per griežta, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, M. J., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 235 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

M. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per bet kuriuos Alytaus apylinkės teismo rūmus.