Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių E. R. S., M. M. R., E. F. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių E. R. S., M. M. R., E. F. ieškinį atsakovui V. Š. (V. Š.) dėl įpareigojimo nukelti laikinus statinius, trečiasis asmuo V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnio įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės reiškia negatorinį ieškinį, reikalaudamos įpareigoti atsakovą nukelti medinę virtuvėlę ir tris medinius surenkamus namelius (laikinus statinius) nuo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigia, kad atsakovas neteisėtai laiko laikinus statinius ant joms nuosavybės teise sugrąžinto laisvo (neužstatyto) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), todėl teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl šių laikinų statinių nukėlimo.

CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas, jame nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008-09-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 str. Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – pagal sandorį. Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Sutartyje gali būti numatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą (CK 4.49 str. 1, 3 d.). CK 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo (CK 6.398 str. 1-2 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad LR nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-05-03 sprendimais Nr. 16S-123, Nr. 16S-124 ir Nr. 16S-125 ieškovėms E. R. S., M. M. R. ir E. F. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko posesiją Nr. 253, natūra grąžinant 0,1825 ha dydžio žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris kiekvienai iš ieškovių buvo padalytas į 0,0913 ha, 0,0456 ha, 0,0456 ha dydžio dalis (b. l. 14–16). Ieškovės 2013-05-20 pirkimo–pardavimo sutartimis 0,1825 ha dydžio žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė I. N. V. (b. l. 39–41, 84–89, 107–112). 2013-05-20 pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad šalys susitarė, kad šiomis sutartimis pardavėjos (ieškovės) perdavė, o pirkėjas (I. N. V.) priėmė daiktą, šios sutartys kartu yra ir perkamo daikto priėmimo–perdavimo aktai. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovės savo nuosavybės teises į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), perleido I. V. V. ir jos nebėra šio žemės sklypo savininkės (CK 4.47 str. 1 p., 4.49 str., 6.393 str.). Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat patvirtina faktą, kad ieškovės nebėra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės, o nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota I. V. V. (CK 4.262 str.). Ta aplinkybė, kad šalys pirkimo–pardavimo sutartyse susitarė, kad pirkėja I. N. V. likusius pinigus už įsigytą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigoja sumokėti pardavėjoms (ieškovėms), kai iš parduoto žemės sklypo bus iškelti laikini statiniai, bei tai, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės I. N. V. vardu yra registruotas įsiskolinimas už įsigytą turtą (b. l. 74), nereiškia, kad ieškovės liko šio žemės sklypo savininkės ir jų teises pažeidžia atsakovo statiniai, esantys žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovės neturi daiktinių teisių į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nebūdamos žemės sklypo savininkėmis nepagrįstai reikalauja pašalinti jų, kaip savininkių, teisių pažeidimą, įpareigojant atsakovą nukelti ginčo statinius, nes tokiu pagrindu reikalavimus ginčo statinių savininkui gali reikšti tik sklypo savininkė I. N. V.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. CPK 45 straipsnio 1 dalyje viena šios teisės normos taikymo sąlygų (prielaidų) yra ta, kad teismas atitinkamų veiksmų turi teisę imtis tada, kai nagrinėdamas bylą nustato, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuris turi reikalavimo teisę, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės neturi teisės reikšti reikalavimo dėl trukdymo naudotis žeme pašalinimo ir įpareigojimo nusikelti statinius atsakovui, bei turėdamas pakankamai duomenų, kas yra šio žemės sklypo savininkas, pagal CPK 45 straipsnio esmę turėjo pareigą išaiškinti ieškovėms jų teisę pakeisti netinkamą proceso šalį tinkama bei išaiškinti procesinius padarinius, jei ieškovės nesutiktų to padaryti, o ieškovėms nesutikus, kad jos būtų pakeistos, galėjo žemės sklypo savininkę įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė proceso teisės pažeidimą, pažeidė proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus (CPK 7, 8 str.) ir, svarbiausia, nebuvo pasiekti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai.

Apeliantės teigia, kad joms sugrąžintame žemės sklype yra laikiniai statiniai – medinė virtuvėlė ir trys mediniai surenkami nameliai, jokių teisėtai įregistruotų statinių jame nėra. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo statiniams suteikti unikalūs numeriai ir daiktinės teisės į juos įregistruotos kaip į nekilnojamuosius daiktus, sprendė, kad ginčo statiniai nėra laikini. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje bylose svarbu išsiaiškinti dėl ginčo statinių, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), teisinio statuso bei jų teisinės registracijos teisėtumo. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo poilsio nameliai statyti 1972 m., byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ginčo pastatams buvo išduotas statybos leidimas, kada jie buvo priimti kaip tinkami naudotis, ar ginčo pastatams buvo skirtas žemės sklypas. Byloje esantis 2012-05-03 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) Nr. 16SK-(14.16.110.)-79 suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-06 įsakymu Nr. A1-539 žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra laisvas (neužstatytas), jokie statiniai jame nėra įregistruoti (b. l. 12). Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 2013-07-31 įregistruotas nekilnojamasis daiktas, t. y. ginčo statiniai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir virtuvės pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 50/123628, įregistravimo pagrindas –Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-19 sprendimas Nr. 2-683-02/2004, 2013-07-11 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (b. l. 76–77), o 2013-08-05 įregistruota atsakovų V. Š. ir V. Š. nuosavybės teisė į ginčo statinius, įregistravimo pagrindas – BAB „Statybos mechanizmai“ 2003-06-27 viešųjų varžytynių aktas Nr. 1 ir Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-19 sprendimas Nr. 2-683-02/2004 (b. l. 36–38, 76–77). Tačiau byloje nėra įrodymų, kad buvusios žemės sklypo savininkės būtų davusios sutikimą joms nuosavybės teise atkurtame laisvame žemės sklype įregistruoti ginčo statinius. Be to, pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos („Liteko“) duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla pagal pareiškėjos I. N. V. (žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės) skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, tretieji asmenys V. Š., V. Š., D. K., A. K., kuriuo prašoma panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą VĮ Registrų centro 2013-10-19 sprendimą Nr. (1.1.4)s-4266 „Dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos išregistravimo“; panaikinti VĮ Registro centro Klaipėdos filialo registratoriaus sprendimus, kuriais Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti poilsio pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti VĮ Registro centro Klaipėdos filialo registratoriaus sprendimus, kuriais buvo įregistruotos V. Š. ir V. Š. daiktinės teisės į poilsio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti VĮ Registro centro Klaipėdos filialo registratoriaus sprendimus, kuriais nekilnojamiesiems daiktams neteisėtai buvo suteikti adresai (duomenys neskelbtini) miestas; įpareigoti VĮ Registro centro Klaipėdos filialo registratorių priimti naujus registratoriaus sprendimus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro poilsio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti VĮ Registro centro Klaipėdos filialo registratorių priimti naujus registratoriaus sprendimus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro V. Š. ir V. Š. daiktines teises į poilsio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant tinkamai išspręsti šioje byloje kilusį teisinį ginčą dėl statinių, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nukėlimo, būtina nustatyti bei išsamiai išsiaiškinti visas faktines bylos aplinkybes, t. y. įvertinti statinių teisinį pobūdį, išsireikalauti įrodymus, kurie patvirtintų, kad ginčo pastatai, kuriuos reikalaujama nukelti nuo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo teisėtai pastatyti bei teisėtai įregistruoti šiame sklype, be to, būtina įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Palangos miesto savivaldybės administraciją, kuri 2008-06-06 nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra laisvas (neužstatytas), VĮ Registrų centrą, kuris priėmė sprendimą įregistruoti ginčo statinius žemės sklype, taip pat pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo turėtų atsižvelgti ir į tai, kad administracine tvarka yra sprendžiamas ginčas dėl šių statinių teisinės registracijos, todėl nagrinėjant bylą iš naujo turėtų būti įvertinta, ar teismas gali nagrinėti bylą iš esmės, ar yra pagrindas ją sustabdyti, kol bus išnagrinėtas ginčas administracine tvarka (CPK 163 str. 3 p., 164 str. 4 p.). Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovas V. Š. ir trečiasis asmuo V. Š. 2013-08-30 dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartimis minėtus statinius, adresu (duomenys neskelbtini), perleido bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalį V. V. ir D. K. (b. l. 80–83), todėl teismas turėtų išspręsti klausimą, kas šioje byloje turėtų atsakyti pagal pareikštą reikalavimą ir kas laikytinas tinkamu atsakovu (CPK 45 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, be to, nustatyti proceso teisės pažeidimai dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymo bei suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepaskirsto šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, dėl jų turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Dėl I. N. V. prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, prisidėjimo prie apeliacinio skundo, įrodymų pateikimo bei bylos sustabdymo

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios pirmosios instancijos teisme (CPK 46 str.). Pagal bendrąsias civilinio proceso teisės normas apeliacinį procesą turi teisę inicijuoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str.). Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo (CPK 309 str.). Bylos duomenimis, apeliacinio skundo dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-16 sprendimo nagrinėjimo dieną 2014-10-16 teisme gautas I. N. V. prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, dėl prisidėjimo prie ieškovių apeliacinio skundo, įrodymų pateikimo bei bylos sustabdymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. N. V. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl negali prisidėti prie apeliacinio skundo (CPK 305, 309 str.), o klausimas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu gali būti sprendžiamas tik pirmosios instancijos teisme (CPK 46 str.), atsižvelgiant į tai, I. N. V. pateiktas prašymas bei pateikti įrodymai negali būti priimami ir vertinami, todėl atsisakytina jį priimti, jis kartu su pateiktais įrodymais gražintinas I. N. V. (CPK 250, 309 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-16 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsisakyti priimti I. N. V. pateiktą prašymą dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, prisidėjimo prie ieškovių apeliacinio skundo, įrodymų pateikimo bei bylos sustabdymo ir jį kartu su rašytiniais paaiškinimais grąžinti padavusiam asmeniui.