- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- 1S-110-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00432-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmesti nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. 2009 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jam skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. vasario 10 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 10 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. gruodžio 10 d.) – 1 metai 2 mėnesiai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta nuteistajam R. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą ir konstatavęs, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis R. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį ir Komisijos 2020 m. gruodžio 14 d nutarimą, ir priimti naują nutartį – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus ir jų vykdymo laiką.
4.1. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis yra visiškai nemotyvuotos, neatsižvelgta į bausmės atlikimo dydį. Nei Komisija, nei teismas neįvertino jo asmenybės ir elgesio bausmės atlikimo metu, nors jis ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau net devynis kartus buvo paskatintas. Nors nurodoma, kad jis pataisos įstaigos vidaus tvarką pažeidė 16 kartų, tačiau neatsižvelgta į tai, jog tik 10 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistasis pažymi, kad tais atvejais, kai asmeniui nėra skiriama nuobauda, o tik apsiribojama svarstymu drausmės komisijoje, negali būti laikoma, jog nuteistasis padarė pažeidimą, nes pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio nuostatas, pokalbis drausmės komisijoje nėra drausminė nuobauda. Tokios praktikos laikosi ir Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 10 d. priimtame sprendime byloje Nr. e1-1504-423/2018.
4.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo priimtuose sprendimuose yra ne kartą konstatavęs, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybes, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.
4.3. Skundo autorius pažymi, kad jis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Taip pat jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Jo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Jis neturi rūpesčių ir dėl pastovios gyvenamosios vietos, nes turi kur gyventi po paleidimo iš pataisos įstaigos. Nėra įrodymų, jog yra susijęs su kriminaline subkultūra. Nuteistojo nuomone, Komisija neįvertino pakankamai nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
4.4. Nuteistasis pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, nuteistojo teigimu, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nebuvo tinkamai įvertinti riziką mažinantys veiksniai. Toliau skunde nuteistasis cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatas lygtinio paleidimo aspektu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir pažymi, kad Komisija ir apylinkės teismas neįvertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Skundo autoriaus teigimu buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad jo elgesys pataisos įstaigoje teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų. Nors skunde nuteistasis pateikia eilę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtų sprendimų pavyzdžių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad klausimai dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo sprendžiami vadovaujantis ne Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo, o remiantis Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino R. K. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.
8. Nuteistasis R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 66 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.
9. Bylos duomenys patvirtina, jog R. K. individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones vykdo – įgijo vidurinį išsilavinimą, tęsia darbinę veiklą, dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Per visą bausmės laikotarpį yra devynis kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad už jo gerą elgesį ir stropų darbą buvo taikytos paskatinimo priemonės – perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, pareikšta padėka, prieš terminą panaikintos drausminės nuobaudos, suteiktas papildomas pasimatymas bei skambutis. Tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu R. K. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
10. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam R. K., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti net penki kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Atkreipiamas dėmesys, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju, nežiūrint į nuteistojo atliktą bausmės dalį, paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo R. K. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 66 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (25 balų), bet ir reikšmingas skaičius (41 balas) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis R. K., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti. Be to, pažymima ir tai, jog 2020 m. gruodžio 1 d. nustatyta nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (66 balai), bausmės atlikimo metu ne mažėjo, bet padidėjo trimis balais.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors nuteistasis R. K. savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, tačiau linkęs save pateisinti, atsakomybę perkeldamas kitiems. Be to, jis kartoja tas pačias klaidas, nors supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problema, ir to, kaip supranta, kad jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis lankė AA grupes, išklausė alkoholio prevencinių užsiėmimų ciklą, tačiau akivaizdu, jog reikiamo poveikio šios programos R. K. mąstysenai bei elgsenai neturėjo, kas neleidžia taikyti jam lygtinio paleidimo. Juo labiau, kad, labai sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas taip pat būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bando koreguoti savo elgesį, tačiau tokių duomenų nepakanka išvadai, jog yra realūs, stabilūs pokyčiai nuteistojo elgesyje ir mąstyme, kurie leistų neabejoti nuteistojo nuoširdumu bei pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio jo elgesio laisvėje.
12. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir nuteistojo elgesys. Pateikti duomenys patvirtina, kad R. K. bausmės atlikimo metu net 16 kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam buvo paskirtos dešimt drausminių nuobaudų. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Be to, pažymima ir tai, kad 2019 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi nuteistasis buvo perkeltas į atvirąją koloniją, kurioje tęsdamas bausmės atlikimą nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių ir už alkoholinių gėrimų vartojimą pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu buvo perkeltas tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus. Pažymima, kad būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors R. K. eilę kartų skatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose, tačiau, kaip ir minėta, taip pat buvo ir eilę kartų baustas ir drausmine tvarka, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad R. K., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.
13. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo skundo argumentais, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimybę, negali vertinti ir pasisakyti dėl tų pažeidimų, už kurių padarymą nuteistajam nebuvo skirta drausminė nuobauda, o buvo apsiriboja jo svarstymu Drausmės komisijoje. Susipažinęs su skunde minimu Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1504-423/2018, apygardos teismas sprendžia, jo minėta nutartimi nebuvo suformuota teismų praktika, pagal kurią pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimas, jei už jį nebuvo paskirta drausminė nuobauda, apskritai negali būti traktuojamas kaip pažeidimas. Atsižvelgus į minėtą administracinio teismo sprendimą, galima sutikti tik su tuo, jog Drausmės komisijos pokalbis su nuteistuoju negali būti prilyginamas nuteistajam paskirtai nuobaudai, tačiau tai paties pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. Byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir apeliantas, patvirtinančių, jog R. K. Drausmės komisijoje buvo svarstomas nesant tam juridinio pagrindo, t. y. pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno sprendimo dėl pažeidimo padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, motyvuodamas sprendimą atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė ir į tuos R. K. pažeidimus, už kuriuos jam drausminė nuobauda nebuvo paskirta, o buvo apsiribota tik jo svarstymu Drausmės komisijoje.
14. Teismas iš esmės sutinka su skundo teiginiais, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturi būti vertinami nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nusikaltimo pavojingumas apylinkės teismo nebuvo sureikšmintas, jis įvertintas visų aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo išvada, dėl negalimumo taikyti nuteistajam R. K. lygtinį atleidimą iš pataisos įstaigos, nebuvo nulemta nusikaltimo pavojingumu, o yra pagrįsta konkrečių aplinkybių visuma.
15. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, EŽTT praktikos, pažymėtina, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam, priešingai, nei teigiama skunde, nurodyti aiškūs lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretūs jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos. Be to, akcentuotina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.
16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis R. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.