Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. N. ir jo atstovei advokatei Erikai Jasiūtei – Baranauskienei, atsakovei V. N., institucijos teikiančios išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei V. N. dėl tėvystės nuginčijimo ir vaiko pavardės pakeitimo, institucija teikianti išvadą - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas laiko, kad esant duomenų, kad jis nėra biologiniu vaiko tėvu, turi būti nuginčyta jo tėvystė N. N. atžvilgiu ir pakeista vaiko pavardė, nes vaikas neturėtų turėti pavardę asmens, kuris nėra vaiko tėvas ir kurio su vaiku jokie ryšiai nesieja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalys – ieškovas ir atsakovė – yra nurodyti vaiko tėvais N. N. gimimo įraše (31 b.l.). Vaikui gimus nesusituokusiai atsakovei duomenys apie vaiko tėvą gimimo įraše įrašyti ieškovo prašymu tėvystę pripažinus (32 b.l.). Iki vaiko gimimo ir vaikui gimus šalys gyveno kartu bendrai, vedė bendrą ūkį. Teismui paskyrus DNR ekspertizę buvo nustatyta, kad ieškovas nėra vaiko N. N. biologinis tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys (42, 43 b.l.).

CK 3.149 straipsnio 1 dalis nurodo, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 2 dalis nurodo, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Tokia formuluotė iš esmės reiškia, kad tėvystę, pripažintą pareiškimu, galima nuginčyti tik moksliniais medicininiais metodais nustačius, kad atsakovas nėra biologiniu tėvu.

Moksliniai medicininiai tyrimai pagal 2017 m. spalio 18 d. teismo nutartį buvo atlikti tiriant genetinių žymenų sutapimą, kuris nebuvo nustatytas. Todėl, teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad ieškovas nėra N. N. biologinis tėvas. Ir tai gali būti pagrindu tėvystei nuginčyti. Be to, atsakovė pripažino, vaiko pradėjimo laikotarpiu turėjo intymių santykių ir su kitu vyru, ne tik su ieškovu.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad moksliniais įrodymais patvirtinti duomenys tėvystei nuginčyti, jog ieškovas nėra vaiko biologiniu tėvu yra būtina, bet savaime nepakankama sąlyga ieškovo ieškinį tenkinti. Tai reiškia, kad be vaiko biologinės kilmės iš tėvo nustatymo, teismas nagrinėjamojoje byloje turi įvertinti ir tai, ar ieškinio tenkinimas nepažeidžia vaiko interesų, ar yra kitų svarbių socialinių, psichoemocinių ar kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių ieškinys negalėtų būti tenkinamas.

Viena iš priežasčių, kada ieškinys gali būti atmestas, netgi ir nustačius, jog nėra vaiko biologinės kilmės iš tėvo, tai susiformavusi socialinė tėvystė. Socialinė tėvystė, nors įstatymu ir nėra apibrėžta, jos sąvoka įtvirtinta ir išplėtota Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinant Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos 8 straipsnio nuostatas apie asmens teisę į šeimos gyvenimą ir šeimos ryšius, yra suprantama kaip tvarūs ir pastovūs emociniai bei socialiniai vaiko ir socialinio tėvo ryšiai bei tikimybė, kad ateityje šie santykiai išliks. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje socialinė tėvystė atsirado kaip instrumentas apginti ir išsaugoti susiformavusius šeimos teisinius santykius tarp vaiko ir tėvo (motinos) po to, kai to tėvo ar motinos biologinė tėvystė buvo paneigta, t.y. buvo nustatyta, kad tėvas (motina) nėra biologinis to vaiko tėvas (motina). Nesant vaiko biologinės kilmės iš tėvo ar motinos, tačiau esant susiformavusiems santykiams tarp vaiko ir tėvo (motinos) bei jų norui ir toliau tokius santykius išsaugoti bei pripažįstant juos svarbiais, Teismas tai laikė socialine tėvyste, šiuo institutu užtikrino teisę į šeimos santykius pagal Konvencijos 8 straipsnį (EŽTT jurisprudencija Ahrens v. Germany // Appl. No. 45071/09 ir Kautzor v. Germany // Appl. No. 23338/09 bylose)

Socialinė tėvystė taip pat yra ir vaiko interesų apsaugos institutas. CK 3.3 straipsnis numato, kad vaiko interesų apsauga ir gynimas yra prioritetinis šeimos teisinių santykių principas. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas reiškia, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus ypatingai svarbiais laikytini ir vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).

Nagrinėjamojoje byloje svarbu įvertinti ne tik ieškovo teiginius ir vertinimą, kad ieškovo socialinis ryšys su vaiku yra nutrūkęs, tačiau ir pasekmes bei perspektyvas, kurios atsiras pačiam vaikui. Vaiko teisių apsaugos institucija savo išvada ieškovo ieškinį prašė atmesti, nes nesant galimybės nustatyti tikrąjį (biologinį) vaiko tėvą, tai sukeltų grėsmę vaikui netekti išlaikymo (56, 57 b.l.). Atsakovė gi laikė, kad ieškinys atmestinas tuo pagrindu, kad, jos nuomone, vaiko gimimo dokumentuose turėtų likti įrašas apie vaiko tėvą, nors jis jokių pasekmių ieškovui nesukurtų.

Teismas pažymi, kad tėvystė bendrąja prasme yra suprantama kaip kompleksas teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu, kurias realizuojant siekiama rūpintis savo vaiko psichologine ir fizine gerove, jį ugdyti bei auklėti, ruošti savarankiškam, atsakingam ir kokybiškam gyvenimui visuomenėje ateityje. Tėvystė socialine prasme visada reikalauja sąmoningo ir valingo tėvo (motinos) įsitraukimo į vaiko gyvenimą. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu kategoriškai nurodė, kad su vaiku nebendrauja ir ateityje bendrauti nei jis, nei jo šeimos nariai neketina.

Teismas reikšmingomis aplinkybėmis šioje byloje laiko ieškovo elgesį su dukterimi, kai pati mergaitė motinai papasakojo, kad ieškovas prekybos centre „Akropolis“ iš esmės dėjosi nepažįstąs savo dukters ir visiškai išvengė bet kokio kontakto su ja, vaiką ignoravo. Nors bylą nagrinėjančiam teismui bendražmogiškąja prasme toks ieškovo elgesys nėra nei priimtinas, nei pateisinamas, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, teismo vertinimu, jis atspindi ieškovo neigiamas nuostatas dukters atžvilgiu ir jo sąmoningą ir valinį sprendimą jokių teisių ir pareigų, kylančių iš tėvystės, šalių dukters atžvilgiu neįgyvendinti. Nors vaiko apklausą vykdę vaiko teisių apsaugos specialistai fiksavo vaiko prisiminimus apie ieškovą, jo tėvus, teismo vertinimu, tai neleidžia padaryti išvados, kad vaiką ir ieškovą sieja tvarūs ryšiai ir santykiai, kuriuos būtų galima laikyti socialinės tėvystės santykiais. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovei vaikas yra papasakojęs prisiminimus apie susitikimą su ieškovu kai jis buvo vaiko atvykęs kartu su savo moterimi, tačiau net ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, neparodo ieškovo intereso ir pastangų rūpintis dukterimi, nes pasiimdamas vaiką ieškovas jį pasiėmė ne siekdamas su dukterimi bendrauti, rūpintis ja ar kitaip įgyvendinti tėvystės turinį sudarančias teises ir pareigas, tačiau vaiką ieškovas iš atsakovės pasiėmė siekdamas išskirtinai savo paties tikslų - gauti vaiko genetinius mėginius (seilių mėginius) genetiniams tyrimams atlikti. Todėl netgi ir vaiko nurodytą trumpalaikį ir fragmentišką bendravimą su ieškovu ir jo šeimos narias negali pripažinti pakankamais ryšiais socialiniai tėvystei konstatuoti.

Kaip teismas nustatė iš atsakovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, atsakovė gyvena su nauju sugyventiniu su jų bendru vaiku ir šalių dukterimi N. N.. Dabartinis atsakovės sugyventinis vienodai rūpinasi savo sūnumi ir šalių dukterimi N. Nors vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė pastebėjo, kad šalių duktė nežino kito asmens, kurį laikytų savo tėvu, teismas daro išvadą, kad vaikas dabartinėje motinos šeimoje kuria naujus socialinius santykius.

Teismas, vertindamas tai, kad ieškovas savo elgesiu prekybos centre „Akropolis“ vaikui parodė, kad jos nelaiko savo dukterimi ir ją visiškai ignoruoja, daro išvadą, kad bet koks tolimesnis neigiamą nuostatą turinčio ieškovo ir vaiko santykis turėtų didesnį neigiamą poveikį nei sužinojimas, kad ieškovas nėra vaiko tėvu. Nesant vaiko biologinės kilmės iš ieškovo, nesant vaiko ir tėvo socialinių ryšių ir esant ieškovo neigiamoms nuostatoms vaiko atžvilgiu, teismo vertinimu, išlaikymo netekimo rizika nėra pakankamas argumentas ieškinį atmesti. Dar daugiau, tėvystę, kaip socialinį reiškinį, susiejus tik su išlaikymo teikimo reikalingumu, būtų paneigta šio plataus šeimos instituto (tėvystės) esmė ir prigimtis, juolab norminis reguliavimas vaikams, negaunantiems išlaikymo, numato, kad toks išlaikymas yra teikiamas valstybės (CK 3.204 straipsnis) ir tai sudaro dalį valstybės socialinės politikos. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, negali padaryti išvados, kad ieškovo ieškinio netenkinimas kaip nors labiau sąlygotų visapusišką ir darnią vaiko raidą, vaiko parengimą savarankiškam gyvenimui visuomenėje, rūpinimąsi jo sveikata, fizine ir psichologine raida, nes ieškovas jokių veiksmų šioms pasekmėms sukurti neatliktų. Ieškovo neigiama nuostata ir galimai negatyvus elgesys dukters atžvilgiu galėtų sukelti vaikui netgi ir neigiamas pasekmes. Vertindamas pirmiau minėtus motyvus teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinio atmetimas šioje dalyje atitinka vaiko interesus.

Vaiko Teisių Konvencijos 7 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Šis reguliavimas aiškintinas ir taip, kad vaikas neturėtų būti klaidinamas nurodant asmenis, kurie nėra vaiko tėvai. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, kad vaiko ir tėvo nesieja ne tik biologinė, tačiau ir socialinė tėvystė teismas sprendžia ieškovo ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti.

Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo pakeisti vaiko pavardę iš N. N. į N. N.. Minėtas Konvencijos straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę į vardą, o šios Konvencijos 8 straipsnis užtikrina vaiko teisę į identitetą, kurios vienas elementų yra vaiko vardas ir pavardė. Vaiko vardas ir pavardė yra svarbūs vaiko asmeniniam savęs suvokimui, taip pat ir socialiniam savęs suvokimui. Vaikas save suvokia kaip N. N. ir taip save pristato socialiniame kontekste. Šiuo metu šalių duktė lanko mokyklą - yra antrokė, jos identitetas kolektyve inter alia yra ir jos vardas, ir jos pavardė, todėl, teismo vertinimu, pavardės pakeitimas vaikui sukeltų neigiamus ir nereikalingus nepatogumus, t.y. pačiam vaikui tektų suprasti, kodėl jo pavardė pasikeitė, kita vertus, patirti socialinę reakciją į tai. Vertindamas šiuos argumentus teismas ieškovo ieškinį šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį vaiko interesams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė du reikalavimus, kurių vienas yra patenkintas, o antrasis – atmestas. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 209,01 Eur genetinio tyrimo išlaidos (6 b.l.), 41 Eur žyminio mokesčio išlaidos (8 b.l.) ir 450 Eur atstovavimo išlaidų (24, 25 b.l.). Kadangi reikalavimas dėl pavardės pakeitimo yra esmingai susijęs su reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo, teismas šiuos reikalavimus laiko vienodai reikšmingais, todėl laikytina, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas 50 procentų. Pagal bendrąją taisyklę iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteista pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 4 dalis nurodo, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių jos susidarė. Teismas sprendžia, kad šioje byloje susidarė aplinkybės, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos. Kaip nurodė vaiko teisių apsaugos institucijos, atstovė ir jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl silpnų atsakovės socialinių įgūdžių. Pati atsakovė niekur nedirba ir savarankiškų pajamų negauna, atsakovė gauna vaikams teikiamą paramą, taip pat ją remia jos tėvas, dirbantis užsienyje. Todėl šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas priteisus iš atsakovės reikštų, kad priteista suma bus įvykdyta iš vaikams skirtų lėšų, nes, kaip minėta, atsakovė savarankiškų pajamų ir turto neturi. Teismas taip pat vertina, kad bylinėjimosi išlaidoms susidaryti įtakos turėjo ir paties ieškovo elgesys, nes tėvystę, kurią jis ginčijo, buvo pats pripažinęs pareiškimu. Vertinant ieškovui teismo sprendimu sukuriamas teisines pasekmes, bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas jam atitinka sąžiningumo ir teisingumo principus. Vertinant šias aplinkybes teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Nuginčyti ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir nustatyti, kad A. N. nėra N. N. tėvas, o N. N. nėra A. N. duktė.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti duomenis apie N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją siųsti civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.