- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-688-440/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03447-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šildukai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Notika“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Civilinės bylos Nr. e2S-688-440/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03447-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.7.;3.3.2.3.;3.3.2.4.; (S)
2018 m. rugsėjo 17 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šildukai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8180-907/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šildukai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Notika“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šildukai“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės UAB „Notika“ priteisti: 1) 8 502,93 Eur skolą; 2) 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo atsakovės skolos sumos už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 3 d. iki ieškinio teismui pateikimo, viso – 595 Eur; 3) 6 proc. dydžio metines palūkanas (procesines palūkanas), skaičiuojamas nuo atsakovės skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) sutartinius 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo skolos sumos už paskutinius 6 kalendorinius mėnesius, t. y. 3060 Eur; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Savo reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Notika“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias UAB „Notika“ ir esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 8 502,93 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovės ieškinio reikalavimų užtirtinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ne didesnei kaip 8502,93 Eur sumai atsakovei UAB „Notika” priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai - atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas.
2018 m. birželio 28 d. teisme gautas atsakovės UAB „Notika“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2018 m. birželio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį ir atmesti ieškovės reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovė nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo vertinti, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.4 straipsnio 3 dalyje, 2.74 straipsnio 3 dalyje nurodyta juridinio asmens pareiga tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas. Sutinkamai su CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 1.93 straipsnio 2 dalimi, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Sutinkamai su CK 1.73 straipsnio 2 dalimi rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Ieškovo pateikti dokumentai neatitinka rašytinių sutarties sudarymo įrodymų formalių reikalavimų, todėl šie dokumentai tikėtinai nepagrindžia ieškinio reikalavimų bei nepateikė sutarties sudarymą patvirtinančių rašytinių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi tenkino atsakovės UAB „Notika“ atskirąjį skundą ir panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8180-907/2018, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su atskiruoju skundu sutiko su jame nurodytais argumentais iš dalies. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį už 2017 metus, teismas nurodė, kad nenustatė duomenų, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovės UAB „Notisa“ finansinė būklė tokia bloga, kad atsakovė negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. Sprendė, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti turto arešto. Pažymėjo, kad priešingu atveju šio klausimo išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą.
Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės veiksmus iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė akivaizdžiai siekia ir sieks apsunkinti ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymą. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės teismo procesiniam sprendimui egzistavimą, be to, jų ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Šildukai“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti civilinėje byloje Nr. e2-8180-907/2018 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai neapsunkina atsakovės veiklos, nesudaro jai jokių veiklos apribojimų, nesukuria jokių negatyvių pasekmių, priešingai, jų taikymas, tai garantija ieškovei, kad jai suteikiama teisė į teisingą teismą, t. y. teisė į realų bei faktinį teismo sprendimo įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą teismo nutartį, nepagrįstai iš esmės grindė vieninteliu nurodytu argumentu, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie atsakovės veiksmus, patvirtinančius, kad atsakovė galimai siekia ar sieks apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Su ieškiniu teismui buvo pateikti įrodymai, kad atsakovė sąmoningai ir piktybiškai nebendradarbiauja su ieškove, atsakovė yra nesąžininga, aiškiai pateikia, melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl ko, tikėtina, kad atsakovė siekia išvengti realaus atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus.
„Creditinfo“ parengta įmonės vertinimo ataskaita patvirtina, kad atsakovės bankroto rizika labai aukšta, dėl ko kyla didelė tikimybė, kad netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, galimas teismo sprendimas byloje gali būti realiai nebeįvykdomas.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovei taikę laikinąsias apsaugos priemones vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Šildukas“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: „Creditinfo“ parengtą įmonės vertinimo ataskaitą, bei viešai prieinamo internetinio tinklalapio www.rekvizitai.lt informaciją.
Nors apeliantė prijungti šių naujų įrodymų neprašė ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo (CPK 338 straipsnis), tačiau nurodytais dokumentais ji siekia pagrįsti vieną iš privalomų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai yra (buvo) susiklosčiusios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikslinga priimti bei pateiktus duomenis vertinti kartu su byloje jau esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo/neteisėtumo.
Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. ( CPK 178 straipsnis). Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, t. y. dėl 8 502,93 Eur sumos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės UAB „Notisa“ atskirąjį skundą ir panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, jog didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo byloje taikyti turto arešto, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonės, be to ieškovė neįrodė grėsmės būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovės finansinė padėtis suponuoja grėsmę būsimo galbūt palankaus apeliantei teismo sprendimo įvykdymui, be to, ieškovė įrodė atsakovės nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti ieškovės argumentai yra nepagrįsti.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę galbūt palankaus sprendimo įvykdymui. Konkrečiu atveju grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovės gerą turtinę padėtį, t. y. kad konkrečiam atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovei įrodžius, kad pinigų suma jai nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovei galimai palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovės turto arešto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013).
Apeliantė atsakovės prastai turtinei padėčiai pagrįsti pateikė „Creditinfo“ ataskaitą apie atsakovės finansinę padėtį, bei viešai prieinamo internetinio tinklalapio www.rekvizitai.lt informaciją, kurioje skelbiama atsakovės skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“) informacija. Pažymėtina, kad ieškovės pateikta „Creditinfo“ ataskaita dėl įmonės mokumo šiuo atveju nepriskirtina prie įrodymų, kurie laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Iš VĮ „Sodra“ viešai teikiamų duomenų apie draudėjo viešus duomenis, matyti, kad atsakovė UAB „Notika“ 2018 m. rugsėjo 17 d. socialinių draudimo įsiskolinimų neturi. Pažymėtina ir tai, kad būtų galima spręsti apie įmonės mokumą ir/ar nemokumą, kitaip tariant apie įmonės pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais, būtini duomenys ir apie įmonės turimą turtą, jo santykį su įmonės pradelstais įsipareigojimais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės UAB „Notisa“ metinę finansinę ataskaitą už 2017 m., balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis ir apeliacinio teismo vertinimu pagrįstai sprendė, kad atsakovės UAB „Notisa“ finansinė padėtis nėra tokia bloga, kad ji negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. Todėl, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė dėl savo turtinės padėties nesugebėtų įvykdyti teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei.
Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Todėl nagrinėjamu atveju būtent ieškovė, kuri yra suinteresuota savo teisių, kurios, jos manymu, yra pažeistos, gynimu, šiuo atveju privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nesąžiningus veiksmus ar ketinimus imtis priemonių, kurios ateityje galėtų apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties, duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti jai galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jos turtą ir pan., ieškovė nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė nepripažįsta ieškovės reikalavimų bei pareikšto ieškinio, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai bei gali nevykdyti teismo sprendimo.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik ieškovės kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikalavimų, nagrinėtinų pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškimas neteikia jai pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turtą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo bei teiingumo principams.Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų teismas atskirai nepasisako nes apeliantės argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai įvertino konkrečias aplinkybes, turimus duomenis, kad priimta nutartis neteisėta. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.