Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2013-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-478-211-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-04-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-06-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
1A-478-211-2013
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02145-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Artūras Pažarskis
Nukentėjusysis
M. J.
Nuteistasis
V. D.

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-478/2013 m.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-02145-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1;1.1.8.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.2.2; 2.4.7;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2013 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,gynėjai advokatei Svetlanai Brencienei,nukentėjusiajam M. J.,jo atstovui adv. Raimundui Jurkai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro bei nuteistojo V. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-16 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

Iš V. D. priteista 4922,35 Lt turtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo M. J. naudai bei 38,73 Lt žalai atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė :

V. D. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2011-11-19 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 % girtumo laipsnis), gydytojui M. J. ruošiant kaltinamąjį V. D. medicininei apžiūrai, nurengiant jo striukę, jis tyčia dešinės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį M. J. į veido sritį, tuo padarydamas M. J. kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje su paviršiniu nubrozdinimu kairio žando gleivinėje ir 34, 33, 42, 43, 44 dantų išnirimu (netekimu), vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusysis M. J. prarado 10 procentų bendro darbingumo.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-16 nuosprendį pakeisti: V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams ir 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. D. atidėti 2 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo M. J., per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 1 mėnesį dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteitojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Prokuroras nurodo, kad V. D. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl jo tarnybos pareigų vykdymo, tai yra, pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p., todėl, pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas pastarojo nusikalstamą veiką į LR BK 138 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Prokuroro teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, taip pat netinkamai įvertino nukentėjusiojo M. J., liudytojų A. K., O. B. ir l.M parodymus apie tai, kad nukentėjusysis M. J. 2011-11-19 vykdė tarnybos, tai yra gydytojo pareigas. Nurodo, kad pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. veika kvalifikuojama tada, kai nustatoma, kad nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo.

Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nustatyta, kad įvykio metu (2011 m. lapkričio 19 d.) nukentėjusysis M. J. dirbo (duomenys neskelbtini) kaip gydytojas, t.y. buvo valstybės tarnautojas. Įvykio metu nukentėjusysis vilkėjo specialią oranžinės spalvos uniformą, be to, nuteistasis įvykio metu buvo gydymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini), todėl nuteistajam V. D. buvo žinoma, jog prieš jį yra savo tarnybines pareigas vykdantis gydytojas. Įvykio vietoje gydytojui ruošiant nuteistąjį medicininei apžiūrai, bandant nurengti striukę, nuteistasis V. D. tyčia ranka sudavė vieną smūgį gydytojui į veido sritį. Tokiu būdu savo pareigas vykdančiam gydytojui M. J. nuteistasis sukliudė atlikti medicininę apžiūrą ir tokiu būdu nutraukė gydytojo pareigų atlikimą.

Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pats nuteistasis V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, kad jis iš eismo įvykio vietos buvo nuvežtas į ligoninę, jam Priėmimo skyriuje buvo atliekama medicininė apžiūra ir, kad į veidą sudavė gydytojui. Todėl akivaizdu, kad nuteistasis žinojo ir buvo pakankamai įsitikinęs, jog nukentėjusysis M. J. įvykio metu atliko tarnybos pareigas kaip gydytojas.

Skiriant bausmę pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p., prokuroras nurodo, kad turėtų būti atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), konkrečias jo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pasak prokuroro, nuteistajam V. D. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.

Nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-16 nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Pasak apelianto, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, priimtu nuosprendžiu neatskleidė įvykio aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius.

Nuteistasis nurodo, kad teismas iš esmės apsiribojo faktų nustatymu, tačiau nei paneigė, nei patvirtino, t.y. nenustatinėjo faktinių aplinkybių, susijusių su tuo, kad pastarasis tą dieną autoįvykio metu pats nukentėjo, nes buvo patrenktas iš nugaros važiavusio automobilio ir nuo susidūrimo buvo nulaužtas automobilio veidrodėlis ir išdaužtas priekinis automobilio stiklas, o apeliantui sužalotas kairysis petys. Toliau nuteistasis V. D. analizuoja liudytojų parodymus, iš kurių, pasak jo, vienareikšmiškai yra aišku ir tai patvirtina bylos dokumentai, kad pastarasis buvo nuvežtas į ligoninę kaip nukentėjusysis 2011-11-19 įvykusioje avarijoje. Tačiau teismas į tai visai nekreipė dėmesio, aiškino situaciją, kad V. D. sudavė nukentėjusiajam dešine ranka vieną smūgį į veidą, nors apeliantas šią situaciją teisme nuosekliai aiškino, kad tai buvo jo netyčinė reakcija į tai, kai daktaras M. J. kliudė jo skaudančią kairę ranką tuomet, kai bandė nusiimti nuo peties striukės rankovę.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas kelis kartus pažymėjo apie suduotą stiprų smūgį nukentėjusiajam į veidą, tačiau apeliantui neaišku, kokiais argumentais teismas vadovavosi, jeigu tai nebuvo patvirtinta nei liudytojų parodymais, nei kitais dokumentais. Tuo pačiu nuteistasis V. D. nurodo, kad tai buvo nevalingas, staigus smūgis, tačiau jo stiprumas visiškai neįrodytas. Be to, minėtoje situacijoje apeliantas nurodo negalėjęs numatyti sveikatos sutrikdymo padarinių. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kalba eina ne apie sveikus dantis, o apie 5 dantų tiltą (protezo konstrukciją), kuris galėjo nukentėti ir nuo bet kokio tyčinio ar netyčinio smūgio valgant, neteisingo sukandimo ir kitais pagrindais priklausomai nuo dantų tilto kokybės, laiko įdėjimo ir kt.

Apeliantas pažymi ir tai, kad nukentėjusiojo M. J. reikalaujama suma dėl turtinės žalos priteisimo apskaičiuota ne nuo faktiškai pažeistų dantų tilto kainos, o apskaičiuota už dantų implantavimą, kuri yra žymiai brangesnė už dantų tiltą. Be to, 2000 Lt dydžio neturtinės žalos priteisimas, įvertinant nedirbančio pensininko V. D. mažas pajamas ir tai, kad apeliantas nekilnojamojo turto neturi, pasak jo, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodo teismas, kiti dokumentai, įrodantys įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe bei asmens kaltę, kaip tik nebuvo ikiteisminio tyrimo metu išreikalauti, o vėliau teismui pateiktas 2011-11-29 Incidento darbe tyrimo aktas neatitiko Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų.

Teismui pateiktame atsikirtime į nuteistojo bei prokuroro apeliacinius skundus nukentėjusysis M. J. nurodė, kad V. D. skundas nepagrįstas, o prokuroro skundui pritartina.

Nukentėjusiojo teigimu Vilniaus miesto apylinkės teismas įrodymus išanalizavo išsamiai, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 d., įvertinęs liudytojų parodymus, kurie buvo išsamūs ir neprieštaringi nukentėjusiojo parodymams, o šiuos patvirtino ir specialisto išvada Nr. 03591/11(01), padarė teisingą išvadą, kad V. D. netiesiogine tyčia sužalojo nukentėjusįjį, t.y. V. D. „rankos plaštaka suduodamas stiprų, staigų smūgį nukentėjusiajam į veido sritį suprato savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti sveikatos sutrikdymo padariniai ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti“. Nukentėjusysis taip pat pažymi, kad teismas nekvestionavo nuteistojo parodymų dėl skaudančios rankos, todėl, pasak jo, nuteistojo V. D. apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad neva jo veiksmai yra netyčinė reakcija dėl užkliudytos skaudančios rankos yra gynybinė pozicija, kadangi neatitinka kitų byloje esančių įrodymų visumos.

Nukentėjusiojo teigimu, smūgio stiprumas, šiuo atveju, neturi lemiamos reikšmės, kadangi jo rezultatas aprašytas specialisto išvadoje, kurioje nustatyta, kad M. J. išniro 34, 33, 42, 43, 44 dantys. Pagal dantų skaičiavimą, tai skirtingose pusėse esantys dantys, todėl nukentėjusysis teisingai teigė, kad nuo smūgio patyrė ,,5 dantų išnirimą ant kurių buvo tiltas“, o ne nukentėjo 5 dantų tiltas, kuris, nuteistojo teigimu, galėjo nukentėti nuo bet kokio tyčinio ar netyčinio smūgio, valgant, neteisingai sukandant ir kitais pagrindais.

Atsikirtime teigiama ir tai, kad nepagrįstas nuteistojo skundo ir tas argumentas, kad 2011-11-29 Incidento darbe tyrimo aktas neatitiko Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, nes, pasak nukentėjusiojo, jis patyrė ir kitus sužalojimus, jam buvo suteikta pirmoji pagalba (kurios tai akimirkai pakako) ir patarta kreiptis į stomatologą, kadangi klibėjo dantys. Būtent po apsilankymo pas stomatologą tapo aišku, kad patirti didesni sužalojimai nei nustatyti suteikiant pirmąją pagalbą bei surašant Incidento darbe tyrimo aktą. Tokias pat išvadas padarė ir specialistas.

Nukentėjusiojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, teisingai išsprendė ir žalos – tiek neturtinės, tiek ir turtinės klausimą, kadangi buvo nustatytos visos sąlygos ieškinio tenkinimui, t.y. pripažinta, kad V. D. padarė nusikaltimą, nustatyta padaryta žala, taip pat nuosprendyje nustatytas ir priežastinis ryšys tarp nuteistojo nusikalstamų veiksmų ir padarytos žalos nukentėjusiajam. Pastarasis pabrėžia, kad į turtinės žalos sąvoką įeina ne tik faktiškai patirta turtinė žala (kaip teigia apeliantas), bet ir kiti materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos (nuostoliai). Todėl tai, kad suma dėl turtinės žalos buvo apskaičiuota ne nuo faktiškai pažeistų dantų tilto kainos, o apskaičiuota ir už dantų implantavimą, kuris yra brangesnis, nesudaro pagrindo mažinti priteistos turtinės žalos dydį. Nukentėjusiojo teigimu, taip pat deklaratyvūs apelianto teiginiai, kad priteista neturtinės žalos suma (2000 Lt) neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas, vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d., atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, didelį diskomfortą, kadangi incidentas įvyko jo darbo vietoje, jis buvo pažemintas kolegų akivaizdoje, taip pat minimo incidento pasekmės bus jaučiamos ir ateityje.

Atsikirtime nukentėjusysis M. J. teigia pritariantis prokuroro apeliacinio skundo argumentams, taip pat nurodo, kad apelianto parodymai ne tik nesutampa su kitų, incidento metu dalyvavusių liudytojų parodymais, tačiau nuteistojo pasakojama įvykių seka sunkiai įgyvendinama realybėje, todėl tokie jo parodymai negali būti laikytini patikimais. Nukentėjusysis nurodo, kad liudytojai A. K., I. M. patvirtino, kad V. D. atvedus į palatą, jo buvo paprašyta nusirengti, ne apsirengti, kaip teigė apeliantas, jog gydytojas galėtų įvykdyti savo pareigą ir apžiūrėti V. D., kadangi jam sunkiai sekėsi, V. D. padėjo seselė ir gydytojas (M. J.). Gydytojas stovėjo jam iš kairės, o tuo tarpu seselė iš dešinės, todėl, pasak nukentėjusiojo, sunkiai įsivaizduojama nuteistojo versija, jog jis, kad ir dešinės rankos alkūne galėjo netyčia trenkti jo kairėje pusėje esančiam gydytojui. Be to, nukentėjusiojo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis buvo apsvaigęs ir jam skaudėjo kairį petį, jo smūgis buvo pakankamai tvirtas (vertinant pasekmes) ir koordinuotas (tiesiai į veido sritį), vadinasi valingas ir nukreiptas tikslingai norint nutraukti gydytojo atliekamas pareigas – apžiūrą, nors galbūt ir nesiekiant konkretaus, apibrėžto sužalojimo, t. y. netiesiogine tyčia, kas reiškia, kad V. D. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būtent, kad savo veiksmais siekia nutraukti gydytojo tarnybinę pareigą, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti sveikatos sutrikdymo padariniai ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokiu būdu kaltinamojo veiksmas tyčinis ir nukreiptas į tarnybines pareigas atliekantį asmenį, siekiant nutraukti jo veiksmus – medicininę apžiūrą, todėl veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p.

Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis bei jo atstovas prokuroro skundą palaikė, prašė tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti. Nuteistojo V. D. gynėja prašė jo skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas, nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendis dalyje dėl V. D. nuteisimo pagal LR BK 138 str. 1 d. nėra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Prokuroras skunde nurodo, kad nuteistojo V. D. veika neteisingai teismo perkvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d., nes, pasak prokuroro, V. D. 2011-11-19 nesunkiai sužalojo žmogų dėl jo tarnybos pareigų vykdymo, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p.

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p. veika kvalifikuojama tada, kai nustatoma, kad nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Tarnybos pareigų vykdymas – tai valstybės tarnautojų veikla, taip pat ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių instrukcijų, darbo sutarties ir pan., valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, veikla.

Byloje buvo nustatyta, kad 2011-11-19 nukentėjusysis M. J. dirbo Greitosios pagalbos gydytoju, t.y. buvo valstybės tarnautojas. Įvykio metu nukentėjusysis vilkėjo specialią oranžinės spalvos uniformą. Nuteistasis V. D. įvykio metu buvo gydymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje gydytojui M. J. ruošiant nuteistąjį medicininei apžiūrai, bandant nurengti striukę, nuteistasis V. D. tyčia ranka sudavė vieną smūgį gydytojui į veido sritį, dėl ko pastarajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis M. J. patyrė atlikdamas tarnybos pareigas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. D. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neigė tyčia sudavęs gydytojui, pripažino netyčia dešinės rankos alkūne užgavęs gydytojui veidą, tai įvyko dėl skausmo, kai jį nurenginėjo apžiūrai arba kai padėjo apsirengti po rentgeno, nes prieš tai jis turėjo eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas, jam skaudėjo petį (b. t. 1, b. l. 107). Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, nuteistasis taip pat teigė, kad netyčia sudavė gydytojui, teigė, kad tai įvyko, kai po rentgeno, kai ligoninės personalas liepė jam pasirengti, jis neįstengė to padaryti, o gydytojas norėjo padėti (b. t. 1, b. l. 64).

Nukentėjusysis M. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad įvykio metu dirbo antros reanimacinės greitosios pagalbos brigados sudėtyje kaip gydytojas, nuteistasis buvo pristatytas sužalotas, todėl jis kartu su med. sesele pradėjo pastarąjį nurenginėti, kad jį galėtų apžiūrėti traumatologas, nes nuteistasis pats nesugebėjo. Seselei šiek tiek atsitraukus į šoną, nuteistasis kažkokiu netikėtu smūgiu smogė nukentėjusiajam į veidą, skausmas buvo labai stiprus (b. t. 1, b. l. 108-111). Tokius parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio nagrinėjimo metu (b. t. 1, b. l. 12, 14, 22). Be to tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) nuteistasis V. D. GMP automobilyje keikėsi.

Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojai O. B. – (duomenys neskelbtini) darbuotoja, I. M. – policijos pareigūnas, atlydėjęs nuteistąjį. Liudytoja O. B., teisme paaiškino, kad paties smūgio ji nematė, tik matė, kaip gydytojas atsitraukęs nuo nuteistojo, o pastarasis palinkęs link gydytojo ir gydytojas pasakė, kad tai nuteistasis sudavė jam smūgį (b. t. 1, b. l. 147-148). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad girtą vyrą reikėjo nurenginėti, kad jį galėtų apžiūrėti, tačiau vyras nenorėjo rengtis, gydytojas M. J. bandė nuimti striukę, o vyras kumščiu sudavė vieną smūgį gydytojui į apatinę veido dalį (b. t. 1, b. l. 46-47).

Liudytojas I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat paaiškino, kad gydytojas norėjo apžiūrėti nuteistąjį, norėjo padėti nusirengti jam striukę, tačiau nuteistasis delnu trenkė daktarui į veidą (b. t. 1, b. l. 50-51, 129-131).

Liudytoja A. K. – (duomenys neskelbtini) slaugytoja, nors ir parodė paties smūgio nemačiusi, tačiau patvirtino, kad nuteistasis V. D. buvo girtas ir gana agresyvus, atsisakė nuo bet kokios apžiūros, o supykęs gydytojas jo klausinėjo, kodėl sudavė į veidą (b. t. 1, b. l. 48-49, 128-129).

Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G3591/11(01) nustatyta, kad M. J. padaryti šie kūno sužalojimai: kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje su paviršiniu nubrozdinimu kairio žando gleivinėje, 34,33,42,43,44 dantų išnirimai. Sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai kumščiu ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-11-19). Dėl penkių nuolatinių dantų išnirimo (netekimo) M. J. prarado 10 procentų bendro darbingumo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. t. 1, b. l. 16-17).

Esant tokiems įrodymams byloje, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad nuteistasis V. D. sudavė smūgį nukentėjusiajam M. J. į veidą būtent dėl nukentėjusiojo tarnybinių pareigų vykdymo.

Kaip matyti iš nuteistojo V. D. parodymų, jam buvo žinoma, kad jis įvykio metu buvo gydymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini), kad šalia yra gydytojai, taip pat, kad nukentėjusysis M. J. – tai savo tarnybines pareigas vykdantis gydytojas. Kolegijos nuomone, nuteistasis V. D., tyčia sudavęs smūgį gydytojui į veidą, sukliudė atlikti medicininę apžiūrą ir tokiu būdu nutraukė gydytojo pareigų atlikimą. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad V. D. vengė bet kokios apžiūros.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pagrįsti prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis M. J. sužalojimus patyrė, būtent, atlikdamas tarnybos pareigas. Kolegijos nuomone, tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko, padaręs nepagrįstas išvadas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo V. D. padarytą nusikalstamą veiką neteisingai kvalifikavo pagal LR BK 138 str. 1 d.

Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendis dalyje dėl V. D. nuteisimo už tai, kad jis 2011-11-19 nesunkiai sužalojo žmogų keistinas ir jis pripažintinas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p., nustačius, jog:

V. D. nesunkiai sužalojo žmogų dėl jo tarnybos pareigų vykdymo, o būtent: jis, 2011-11-19 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 % girtumo laipsnis), gydytojui M. J. ruošiant kaltinamąjį V. D. medicininei apžiūrai, nurengiant jo striukę, jis tyčia dešinės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį M. J. į veido sritį, tuo padarydamas M. J. kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje su paviršiniu nubrozdinimu kairio žando gleivinėje ir 34, 33, 42, 43, 44 dantų išnirimu (netekimu), vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusysis M. J. prarado 10 procentų bendro darbingumo.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo:

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo V. D. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Nors apeliantas teigia, kad teismas nieko nepasisakė nuosprendyje dėl jo paties sužalojimo eismo įvykio metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ne tai buvo šios bylos pagrindas, todėl nebuvo pagrindo tai analizuoti išsamiau. O ir pirmosios instancijos teismas nepaneigė fakto, kad V. D. nukentėjo eismo įvykio metu.

Nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai ir dėl netyčinio smūgio nukentėjusiajam gydytojui M. J. sudavimo. Kolegijos nuomone, aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad V. D. žinojo, kad jis įvykio metu buvo gydymo įstaigoje, (duomenys neskelbtini), kad nukentėjusysis M. J. – tai savo tarnybines pareigas vykdantis gydytojas. Iš aukščiau analizuotų liudytojų ir paties nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, kad apeliantas vengė medicininės apžiūros, tyčia sudavė smūgį gydytojui į veidą ir taip sukliudė atlikti medicininę apžiūrą bei nutraukė gydytojo pareigų atlikimą.

Nuteistasis V. D. skunde ginčija ir tai, kad teismas nenustatė nukentėjusiajam suduoto smūgio stiprumo, tačiau kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui smūgio stiprumas neturi lemiamos reikšmės, nes paties smūgio rezultatas yra aprašytas byloje esančioje specialisto išvadoje. Joje nurodoma, kad nukentėjusysis M. J. dėl 5 nuolatinių dantų išnirimo (netekimo) prarado 10 proc. bendro darbingumo, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. t. 1, b. l. 16-17).

Kolegijos nuomone, pagrįsta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis ir dėl turtinės bei neturtinės žalos priteisimo iš nuteistojo V. D.. Nors apeliantas ginčija, kad teismas nepagrįstai turtinę žalą priteisė apskaičiuotą ne nuo faktiškai pažeistų dantų tilto kainos, o dar ir už dantų implantavimą, tačiau pabrėžtina, kad pagal LR CK 6.249 str. 1 d. žala – tai asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, į turtinės žalos sąvoką įeina ne tik faktiškai patirta turtinė žala, bet ir kiti materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad nukentėjusysis M. J. dėl jam nuteistojo V. D. padaryto sužalojimo patyrė 4922,35 Lt gydymosi išlaidų (b. t. 1, b. l. 26, 27, 29-32, 34, 35), todėl atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui turi būti priteista byloje pateiktais įrodymais pagrįsta 4922,35 Lt turtinė žala.

Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. D. nukentėjusiajam M. J. padarė kūno sužalojimus, kurie specialisto išvadoje įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiajam buvo nustatyta kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje su paviršiniu nubrozdinimu kairio žando gleivinėje, 34, 33, 42, 43, 44 dantų išnirimai, todėl neabejotina, kad dėl nusikalstamos kaltinamojo veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir nepatogumus. Teismas, priešingai nei skunde teigia apeliantas, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam tyčine veika padaryto sužalojimo sunkumą ir pobūdį, gydymosi pobūdį ir trukmę, padarytos turtinės žalos dydį, aplinkybę, jog nukentėjusysis pagal darbo pobūdį nuolat turi bendrauti su kitais žmonėmis, todėl diskomfortas burnos ertmėje viso gydymo metu daro neigiamą poveikį jo psichologinei būsenai, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tokiu būdu, nėra pagrindo mažinti iš nuteistojo V. D. nukentėjusiojo naudai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžių.

Nepagrįstas nuteistojo V. D. apeliacinio skundo argumentas ir dėl neteisėto 2011-11-29 incidento darbe tyrimo akto, nes kaip nustatyta byloje, nukentėjusysis M. J. įvykio metu patyrė ir kitus sužalojimus, dėl ko jam buvo suteikta pirmoji pagalba ir tik po apsilankymo pas stomatologą paaiškėjo, kad patirti didesni sužalojimai. Tokios išvados pateiktos ir specialisto išvadoje.

Dėl bausmės:

Keičiant nuteistojo V. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimą iš LR BK 138 str. 1 d. į LR BK 138 str. 2d. 10 p., jam skirtina ir kita bausmė.

Kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia į nuteistojo V. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, konkrečias jo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nuteistojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, smurtinio pobūdžio. Nuteistasis V. D. yra vyresnio amžiaus, neteistas (b. t. 1, b. l. 68), baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 70), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. t. 1, b. l. 72), nedirbantis. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tos veikos padarymui. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Tokiu būdu nuteistajam V. D. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.

Dėl išlaidų priteisimo už advokato paslaugas:

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (LR BPK 106 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisiamojo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusioji pusė pateikė teismui dokumentus, susijusius su atstovavimu, prašė priteisti 2000 Lt už advokato paslaugas.

Kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos apeliacinėje instancijoje teisminio proceso eigą, teismų praktiką, atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį, protingumo ir teisingumo principus, į tai, kad nukentėjusiojo atstovas adv. R. Jurka ruošė procesinius dokumentus (atsikirtimą į nuteistojo ir prokuroro apeliacinius skundus), dalyvavo 1 teismo posėdyje, priėjo išvados, kad vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., nukentėjusiosios pusės prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti suma mažintina ir iš nuteistojo V. D. priteistina 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-16 nuosprendį dalyje dėl V. D. nuteisimo už nesunkų žmogaus sužalojimą pakeisti:

V. D., pripažinto kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. veiką perkvalifikuoti į LR BK 138 str. 2 d. 10 p. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. D. atidėti 2 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo M. J., per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 1 mėnesį dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų bei nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteisti iš V. D. nukentėjusiojo M. J. naudai 1000 Lt advokato išlaidoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėTeisėjai (parašai) Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėArtūras PažarskisNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė