Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-381-817/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-04-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-06-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-16
Bylos Nr.
1-381-817/2013
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02145-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
V. D.
Civilinis ieškovas
M. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-381-817/2012
Baudžiamojo proceso Nr.1-18-1-02145-2011-7(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė - Kalytienė,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Ž. Katkevičiui,kaltinamajam V. D.,kaltinamojo gynėjai advokatei S. Brencienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 1 d. 10 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. D. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2011-11-19 apie 17.00 val., Šiltnamių g. 29, Vilniuje, Vilniaus Respublikinės Universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus reanimacijos palatoje Nr. 50, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 ‰ girtumo laipsnis), gydytojui M. J. ruošiant kaltinamąjį V. D. medicininei apžiūrai, nurengiant jo striukę, jis tyčia dešinės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį M. J. į veido sritį, tuo padarydamas M. J. kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje su paviršiniu nubrozdinimu kairio žando gleivinėje ir 34, 33, 42, 43, 44 dantų išnirimu (netekimu), vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusysis M. J. prarado 10 procentų bendro darbingumo.

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino, nurodė, kad 2011-11-19 apie 13.00 val. į pirtį susirinko draugai, jie šiek tiek išgėrė, kaltinamasis palydėjo draugą ir kaltinamajam einant per gatvę, jį partrenkė automobilis, kurio vairuotojas iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Po stipraus smūgio į petį, būdamas šoko būsenoje, kaltinamasis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninės Priėmimo skyrių. Kaltinamasis buvo stipriai sumuštas, jį nurengė, kadangi jis pats to padaryti negalėjo, nuvedė į rentgeną. Po rentgeno atlikimo ir medicininės apžiūros, ligoninės personalas liepė jam apsirengti. Kaltinamasis pripažįsta, kad netyčia dešinės rankos alkūne užgavo gydytojui veidą. Tai įvyko tuo metu, kai kaltinamąjį nurenginėjo arba, kai padėjo apsirengti po rentgeno. Kaltinamasis nenorėjo daktaro užgauti, tai įvyko netyčia, iš skausmo, jis iš karto gydytojo atsiprašė. Tuo metu gydytojas jam pretenzijų neturėjo. Kaltinamajam buvo atlikta medicininė apžiūra, jį apžiūrėjo tas pats daktaras, kuriam kaltinamasis užgavo veidą. Kaltinamajam joks gydymas nebuvo paskirtas, po medicininės apžiūros policijos pareigūnai nusivežė jį į Kelių policijos valdybą, kur atliko apklausą, bei nuvežė į Priklausomybės ligų centrą girtumo nustatymui. Po dviejų mėnesių jis sužinojo, kad yra kaltinamas tuo, jog išmušė daktarui dantis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. D. savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2011-11-19 apie 13.00 val. į pirtį susirinko draugai. Jis asmeniškai išgėrė 500 gr. degtinės. Išsiskirsčius draugams, apie 16.20 val. nutarė nueiti pas kaimyną, kuris gyvena kitoje kelio (Viršupio sodų 1-oji gatvė) pusėje. Išėjus į gatvę, jį partrenkė automobilis, kurio vairuotojas iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Po stipraus smūgio į petį, būdamas šoko būsenoje, buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninės Priėmimo skyrių. Minėtame skyriuje po rentgeno atlikimo ir medicininės apžiūros, ligoninės personalas liepė apsirengti. Kai rengėsi marškinius, dėl šoko būsenos ir girtumo negalėjo pataikyti rankos į marškinių rankovę. Tai pamatęs gydytojas norėjo padėti, o jis netyčia truktelėjus petį, dešinės rankos alkūne užgavo gydytojui veidą. Gydytojas pretenzijų neturėjo ir liepė važiuoti namo. Po to policijos pareigūnai jį nusivežė į Kelių policijos valdybą, kur atliko apklausą, bei nuvežė į Priklausomybės ligų centrą, girtumo nustatymui. Po dviejų mėnesių sužinojo, kad yra kaltinamas tuo, kad išmušė daktarui dantis, ko nedarė ir tokio kaltinimo nesitikėjo. Gydytojo kūno sužalojimą vertina kaip nelaimingą atsitikimą (b. l. 64).

Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis M. J. nurodė, kad jis yra greitosios pagalbos gydytojas, dirbo antros reanimacinės greitosios pagalbos brigados sudėtyje kaip gydytojas, kai 2011-11-19 apie 17 val. gavo iškvietimą į Viršupio g. 48, kur, kaip buvo pranešta, eismo įvykio metu nukentėjo žmogus. Atvykę į įvykio vietą, pamatė, kad du žmonės - vyras ir žmona- laiko kaltinamąjį. Nukentėjusysis paklausė, kas atsitiko ir jie paaiškino, kad važiavo ir, kad minėtas pilietis kažkaip pasimaišė kelyje, užkabino veidrodį ir sudaužė priekinį stiklą ir, kad jie prilaiko kaltinamąjį tam, kad jis niekur nedingtų. Kaltinamasis buvo pasodintas į mašiną, brigados nariai jį apžiūrėjo. Kaltinamasis pradėjo keiktis. Nukentėjusysis jam padarė pastabą, kad nereiktų taip elgtis ir jis nurimo, daugiau kokių nors konfliktų ar ko nors neįprasto nebuvo. Tuo pat metu atvyko ir policijos pareigūnai, kadangi nukentėjusysis eismo įvykyje buvo, akivaizdu, kad išgėręs, kartu su jais važiavo vienas iš pareigūnų, nors kaltinamasis tuo metu nebuvo agresyvus ir M. J. policijos pareigūno paklausus, kodėl jis nori važiuoti kartu, jis atsakė, jog tam, kad kaltinamasis nedingtų iš akiračio po eismo įvykio. Nors akivaizdaus konkretaus sužalojimo, nerado M. J., kaip brigados vyresnysis, nusprendė, kad kaltinamąjį reikia vežti į ligoninę, nes po autoįvykių beveik visada stengiasi nuvežti į ligoninę, kur yra išplėstinės gydymo ir diagnozės galimybės. Maždaug per pusvalandį jie atvažiavo į greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Priėmimo skyrių. Ten įėjo visa brigada – felčeris, vairuotojas, sanitaras, ir policijos pareigūnas. Į palatą Nr. 50, kuri paprastai būna tuščia, jeigu nėra ligonių, paprastai pagal reikalą ateina medicinos personalas. Tąkart atėjo tos palatos medicinos seselė, vardu Anžela. Jie įvedė į palatą kaltinamąjį. Dažniausiai, bent jau anksčiau taip darydavo, dabar nukentėjusysis stengiasi to nedaryti, jie padeda personalui – perkelia, jeigu ligonis neštuvinis, nuo neštuvų, prijungia prie monitoriaus ir pan., kadangi personalo paprastai būna mažai. Taip ir šį kartą, jie įėjo, du brigados nariai, t.y. vairuotojas ir sanitaras, pasišalino. Tada nukentėjusysis su medicinos sesele pradėjo nurenginėti kaltinamąjį, kad jį galėtų apžiūrėti traumatologas, nes diagnozėje nukentėjusysis rašė, kad jis nukentėjo eismo įvykyje ir yra girtumas. Seselei pavyko greičiau nutraukti kaltinamojo dešinės rankos rankovę, nukentėjusysis dar nuiminėjo kairės rankos rankovę. Tuo metu seselei suskambo telefonas, ji paleido kaltinamojo dešinę ranką ir padarė kelis žingsnius į šoną. Tuo pat metu kaltinamasis kažkokiu netikėtu smūgiu smogė nukentėjusiajam į veidą. Kai kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, nukentėjusysis laikė jį dar už kairės rankos, smūgiui nesiruošė ir negalvojo, kad jis tai padarys. Nukentėjusysis susigriebė už veido, kadangi skausmas buvo labai stiprus, tada kažkaip jį patraukė į šoną, kad jis daugiau nesmogtų ir tuoj pat priėjo prie pareigūno, kuris nuo jų buvo 1-2 metrų atstumu ir pasakė, kad, matyt, viso to taip nepaliks, kad taip daryti negalima ir pasišalino iš palatos. Nukentėjusiajam buvo suduota į apatinio žandikaulio priekinę dalį, smūgis nebuvo paprastas, nukentėjusiojo nuomone, kaltinamasis ar tarnavo kažkur, ar turi kažkokių įgūdžių, kadangi smūgis buvo stiprus ir ranka buvo taip įdomiai. Kaltinamasis sudavė dešine ranka, ją kažkaip tiesdamas. Nukentėjusysis nepastebėjo, kaip kaltinamasis jam sudavė - kumščiu ar ne. Tikrai sudavė ranka, smūgis buvo absoliučiai tyčinis, kadangi išlūžo penki dantys. Nukentėjusiajam sunku pasakyti, kodėl V. D. jam sudavė, galbūt dėl pastabos mašinoje, kad „mūsų mašinoje prašome nesikeikti“, V. D. gal dar galėjo supykti dėl to, kad greitosios pagalbos automobilyje nukentėjusysis jį apžiūrinėdamas rado kišenėje nebaigtą gerti 200 g degtinės buteliuką, kurį parodė policijos pareigūnui ir padėjo atgal. Nukentėjusysis po kaltinamojo suduoto smūgio tą vakarą negalėjo valgyti, sunkiai kalbėjo, todėl kitą dieną nuvyko į Žalgirio kliniką ir kreipėsi į savo stomatologą, jam buvo nustatytas 5 dantų, ant kurių buvo tiltas, išnirimas, tuos dantis reikėjo šalinti, kadangi vystėsi uždegimas. Jam nuėjus pas stomatologą, buvo pašalinti dantys, nuoperuota gleivinė ir rekomenduota korekcinė terapija. Po to jis patyrė daug nemalonumų, nes kol viskas gijo, jis negalėjau darytis protezo, dėl to kentėjo ir darbe, nes dirba Universiteto ligoninėje, reikia kalbėtis su žmonėmis, su personalu. Paskui, kai viskas sugijo, nukentėjusiajam padarė laikinas plokšteles, prie kurių turėjo adaptuotis visa gleivinė, tas laikinas plokšteles buvo priverstas nešioti kelis mėnesius. Galiausiai jam buvo įdėti nuolatiniai protezai, gegužės mėnesį įdėti keturi implantai ir sudėtos plokštelės. Dabar yra rekomenduota, tam, kad būtų geras sukandimas, viską pašalinti ir padaryti antrą plokštelę su implantais. Be to, šis įvykis padarė ir daug psichologinių dalykų, nes, kol su plokštelėm išmoksti kalbėti iš naujo, jauti tokį nepilnavertiškumo jausmą, skausmą. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog, nors V. D., aiškina, kad eismo įvykyje jis buvo sunkiai sužalotas, tačiau, kaip užprotokoluota kortelėje, prisistatė kito žmogaus pavarde, o jo asmenybė išaiškėjo iš Kelių policijos dokumentų, kai jo ieškojo dėl nukentėjusiojo prašymo. Be to, tą vakarą kaltinamasis pats pakankamai gerai ėjo, po apžiūros jis buvo paleistas. Jeigu būna sužalojimai rimtesni, paprastai niekas ligonių nepaleidžia, jie guldomi į ligoninę, stebimi ir pan. V. D. buvo girtas, tačiau jis nebuvo toks girtas, kad kažkiek savęs nekontroliuotų, jis atsakė į klausimus, kas jis toks, pasakė, kur gyvena, pasakė gimimo metus, dar sumelavo dėl pavardės, galėjo eiti, negriuvinėjo, sėdėjo automobilyje be prilaikymo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. J. nurodė, kad nuo 2011-11-19 nuo 07 val. dirbo VGMP 2-os brigados sudėtyje gydytoju. Apie 16.24 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, prie Viršupio g. 68 namo įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą pasitiko civiliai apsirengęs vyras ir moteris, ir pasakė, kad pastarieji važiavo automobiliu ir kad ne pėsčiųjų perėjoje užkabino automobilio veidrodėliu girtą vyrą, kurį jiems perdavė (jie vyrą laikė, nes buvo labai girtas). Brigada minėtą vyrą nuvedė į GMP automobilį ir jį apžiūrėjo. Apžiūrėjus vyrą buvo nustatyta, kad jis girtas, kūno sužalojimų vizualiai nesimatė. Nusprendė minėtą vyrą nuvežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo į ligoninę. Automobilyje minėtas vyras keikėsi necenzūriniais žodžiais. RVUL reanimacijos palatoje vyras nurenginėjimo metu dešine ranka sudavė jam į veido kairę pusę, nuo ko pajuto stiprų skausmą. Policijos pareigūnas minėtą vyrą sudrausmino ir nuramino. Pajuto, kad kliba priekinis apatinis dantų tiltas (b. l. 12). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis M. J. paaiškino, kad 2011-11-19 dirbo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje, 2-oje reanimacinėje brigadoje, kurios patalpos yra Antakalnio g. 124. 2011-11-19 apie 17.00 val. buvo gautas iškvietimas į Viršupio g. 68, kur įvyko autoįvykis. Jis kartu su O. B., V. K. ir sanitaru, pavardės nepamena nuvyko į įvykio vietą. Į juos kreipėsi vyras su moterimi, kurie prilaikė iš abiejų pusių išgėrusį vyrą. Jie paaiškino, kad važiavo gatve ir užkabino veidrodėliu vyrą. Pamatė, kad automobiliui išdaužtas priekinis stiklas ir nulaužtas veidrodėlis. Nusprendęs, kad minėtas vyras galėjo patirti traumą, nutarė nuvežti į ligoninę. Minėtą asmenį pasodino į automobilį, apžiūrėjo. Apžiūrinėjant minėtą vyrą, jis prisistatė Valerijumi, pavardės nepamena. Apžiūrinėjant pamatė, kad jam yra išplėšta dešinės pusės kišenė. Minėtas pilietis dokumentų neturėjo. Kairėje vidinėje striukėje rado butelį degtinės. Jis kalbėjo rusiškai, bet suprato ir lietuviškai. Automobilyje ramiai sėdėjo. Vežant į ligoninę jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Minėtas vyras buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninės priėmimo skyrių, į reanimacijos kambarį, kur pasikvietę personalo darbuotojus paprašė, kad jį padėtų nurengt, dėl apžiūros. Apžiūros kambaryje buvo policijos pareigūnas, felčerė Ona, slaugytoja. Jis minėtą pilietį paėmė už kairės rankos, slaugytoja už dešinės, bandė nuimti striukę. Slaugytoja greičiau nuvilko jo dešinę rankovę, o jam nurengiant kairę ranką, vyras kumščiu sudavė jam vieną smūgį žemiau apatinės lūpos. Vyras sudavė dešine ranka. Tada jis išėjo iš minėtos patalpos. 2011-11-20 kreipėsi į Žalgirio ligoninę, nes skaudėjo dantis. Sekančią dieną kreipėsi pas stomatologę. 2011-11-21 kreipėsi į specialistus, jam buvo nustatyta nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vyras, kuris jį sumušė apie 50 metų amžiaus, tamsių, trumpų plaukų, jis dėvėjo kepurę, buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm. ūgio. Nežino, ar minėtą vyrą atpažins, nes jo veido neįsidėmėjo (b. l. 14). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiojo M. J. taip pat nurodė, jog 2011-11-19 dirbo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje, 2-oje reanimacinėje brigadoje, kurios patalpos yra Antakalnio g. 124. 2011-11-19 apie 16.24 val. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas iškvietimas (VGMPS registracijos Nr. 99885) į Viršupio g. 68, Vilniuje, kur įvyko eismo įvykis. Į minėtą įvykio vieta 16.25 val. išvyko brigada, kurią sudarė jis, bendruomenės slaugytoja O. B., vairuotojas V. K. ir sanitaras Č. J.. Apie 16.30 val. atvyko su VGMPS automobiliu į įvykio vietą, kur pamatė vyrą ir moterį, kurie prilaikė iš abiejų pusių išgėrusį vyrą. Nukentėjusio vyro paklausė kaip jaučiasi, jis atsakė, kad nusiskundimų neturi. Po vyro apžiūros matydamas, kad šis vyras yra neblaivus ir dalyvavęs eismo įvykyje nutarė jį nuvežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Minėtas vyras prisistatė kaip V. J., gim. 1945-03-12, dokumentų neturėjo, kalbėjo rusų kalba, tačiau suprato lietuvių kalbą. Apžiūros metu pastebėjo, kad išplėšta jo dešinės pusės medžiaginės striukės kišenė, o kairėje vidinėje striukės kišenėje rado nugertą 0,2 gr. talpos degtinės butelį, kurį paliko kišenėje. Į įvykio vietą taip pat atvyko policijos pareigūnai, kurie lydėjo į ligoninę. Vežant į ligoninę minėtas vyras vis kartojo žodį „netvarka“, tačiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Minėtas vyras buvo pristatytas į RVUL Priėmimo skyrių, į reanimacijos palatą Nr. 50, kur pasikvietę personalo darbuotojus paprašė, kad jį padėtų nurengti dėl apžiūros. Į minėtą patalpą užėjau jis, ligoninės Priėmimo skyriaus dvi darbuotojos, VGMPS bendruomenės slaugytoja O. B. ir policijos pareigūnas. Jis ir ligoninės darbuotoja stovėjo dešinėje palatos pusėje (žiūrint nuo įeinamųjų durų), o O. B., policijos pareigūnas ir kita ligoninės darbuotoja stovėjo kairėje palatos pusėje. Jis ir viena iš ligoninės darbuotojų pradėjo nurenginėti minėtą vyrą detalesnei apžiūrai. Jis ir ligoninės darbuotoja stovėjo nuo minėto vyro apie vieno metro atstumu. Jis stovėjau vyrui iš kairės pusės, o ligoninės darbuotoja iš dešinės pusės. Tuo metu minėtas vyras nebuvo agresyvus ir neturėjo jokių pretenzijų jo ir kitų palatoje buvusių asmenų atžvilgiu, necenzūriniais žodžiais nesikeikė. Tuo metu paėmė už kairės rankos, o ligoninės darbuotoja už dešinės rankos ir bandė nuimti striukę. Ligoninės darbuotoja greičiau nuvilko jo dešinę rankovę, o jam nurengiant kairę ranką, vyras dešines rakos kumščiu sudavė jam vieną smūgį žemiau apatinės lūpos, nuo ko pajuto stiprų fizinį skausmą. Smūgis buvo suduotas striukės nurengimo metu. Po to grasiai žodžiu pareiškė minėtam vyrui, kad dėl jo veiksmų kreipsis į policijos įstaigą ir išėjo ir reanimacinės palatos, o vėliau ir iš ligoninės. 2011-11-19 apie 17.30 val. nuvyko į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą apie minėto vyro smurtinius veiksmus. Nežino kokie buvo motyvai minėto vyro suduoti smūgį. Reiškia 9500 litų civilinį ieškinį, tačiau ikiteisminio tyrimo ar teisminio proceso metu suma gali keistis, kadangi gydymas nebaigtas (b. l. 22).

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. nurodė, kad ji dirba Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (toliau RVUL) slaugytoja. Kaltinamojo iki to atvejo nepažinojo. Nukentėjusįjį M. J. pažįsta, jis greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) darbuotojas – gydytojas, santykiai su nukentėjusiuoju darbiniai. Dienos nepasakys, tai buvo seniai, tačiau šį įvykį prisimena todėl, kad dėl jo buvo kviečiama į policiją. Apie 5 val. vakaro daktaras M. J. atvežė ligonį, kurį numušė mašina. Ligonis buvo sąmoningas, pats ėjo, nebuvo neštuvinis, tačiau buvo gana agresyvus, keikėsi, prasivardžiavo, jį atlydėjo M. J. bei policijos pareigūnas. Jie visi kartu užėjo į reanimacinę palatą. Po to, kadangi žmogus buvo numuštas mašinos, liudytoja turėjo iškviesti ligoninės gydytoją, kad jis apžiūrėtų nukentėjusįjį. Kadangi asmuo, kurį pristatė kaip nukentėjusįjį eismo įvykyje, buvo apsirengęs daug rūbų - striukę, marškinius, megztinį, reikėjo jį nurengti, kad atėjęs gydytojas galėtų jį apžiūrėti. Gydytojas M. J. norėjo jam padėti, nes jis skundėsi, kad jam skauda ranką. Gydytojas M. J. priėjo prie ligonio, kad padėtų jam nusirengti striukę. Liudytoja nusisuko, nuėjo prie telefono, kad iškviesti daktarą, o tuo momentu, kada gydytojas M. J. priėjo prie nukentėjusiojo, jis sudavė jam į veidą. Liudytoja paties smūgio nematė, tik paskui sužinojo, kad nukentėjusysis sudavė gydytojui į veidą. Liudytoja girdėjo, kad gydytojas M. J. paklausė „už ką, aš tau padedu, o tu mane muši“. Po to smūgio gydytojas M. J. gana greitai išėjo iš reanimacinės palatos ir išvažiavo, todėl liudytoja nespėjo pastebėti, ar jam buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Nukentėjusysis atsisakė nuo bet kokios apžiūros, kadangi jis buvo gana agresyvus, nors, kiek buvo įmanoma, gydytojas chirurgas jį apžiūrėjo – apčiupinėjo pilvą, liudytoja išmatavo spaudimą, bet šiaip jis buvo prieš viską ir atsisakė nuo bet kokios pagalbos.

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuo 2011-11-19 08.00 val. iki 2011-11-20 08.00 val. dirbo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Vilniuje, Šiltnamių g. 29, Priėmimo skyriuje, intensyvios terapijos slaugytojos pareigose. 2011-11-19 tarp 17.00 val. ir 18.00 val. į RVUL Priėmimo skyrių, GMP 2-oji brigada kartu su policijos pareigūnu pristatė apie 65 metų amžiaus vyrą, kuris buvo girtas ir agresyvus. Tuo metu jis buvo atvestas į 50 reanimacijos palatą. Minėtą vyrą reikėjo apžiūrėti, todėl jis buvo prašomas nusivilkti striukę ir atsigulti ant lovos. Pacientas nesutiko ir ėmė keiktis necenzūriniais žodžiais. Tada GMP gydytojas ir slaugytoja bandė jam padėti nusirengti striukę. Kas vyko toliau nematė, nes tuo momentu nusisuko link stalo ir skambino telefonu. Kai atsisuko pamatė supykusį gydytoją M. J., kuris klausinėjo paciento, kodėl jis sudavė į veidą. Po to išėjo iš reanimacijos palatos. Pacientas buvo kiek įmanoma apžiūrėtas ir slaugytojos padėjėjos bei policijos pareigūno palydėtas į Traumatologinį punktą (b. l. 48-49).

Teisiamajame posėdyje liudytoja O. B. nurodė, kad ji dirba Greitosios pagalbos stotyje. Kaltinamąjį V. D. yra mačiusi, tačiau asmeniškai nepažįsta. M. J. yra liudytojos bendradarbis, santykiai su juo normalūs, kolegiški. Datos, kada matė kaltinamąjį V. D., nepasakys. Liudytoja kartu su gydytoju M. J. vienoje brigadoje važiavo į iškvietimą dėl autoįvykio, atvažiavę į vietą pamatė kaltinamąjį V. D.. Jį veidrodėliu užkabino pravažiuojantis automobilis ir jį kaip nukentėjusįjį, vežė į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę. Vizualiai jokių žaizdų ant V. D. kūno nebuvo. V. D. važiuoti į ligoninę nenorėjo, sakė, kad jam nieko nereikia, kad jam viskas gerai, bet autoįvykiuose nukentėjusius asmenis, nepriklausomai nuo jų pageidavimų, visada veža į ligoninę apžiūrai, kadangi iš karto visų traumų galima ir nepastebėti. Kaltinamasis tuo metu skundėsi, kad jam lyg ir šonas skauda, bet važiuoti į ligoninę jis nenorėjo, tačiau medikams pasiūlius, jis galiausiai sutiko ir jie jį nuvežė į ligoninę. Jiems paklausus kaltinamojo gyvenamosios vietos adreso, jis iš pradžių sakė, kad niekur negyvena, kad yra benamis, bet paskui adresą pasakė. Automobilyje pasakojo, kalbėjo normaliai, sakė, kad už alkoholio vartojimą jį žmona išvijo iš namų. Ligoninėje liudytoja nuvežė V. D. į reanimacinį kabinetą, ten apžiūrimi ligoniai po autoavarijų. V. D. paprašė atsisėsti ir nusirengti, bet jis nesileido. Jis buvo lyg ir toks agresyvokas, nenorėjo sėstis ant kušetės (važinėjamos lovos), nenorėjo rengtis. Pridavęs dokumentus, gydytojas M. J. atėjo ir priėjo prie kaltinamojo V. D.. Tada liudytoja ruošėsi išeiti iš palatos, kadangi su tuo nukentėjusiuoju eismo įvykyje buvo gydytojas M. J., tos reanimacinės palatos seselė, policininkas, kuris atlydėjo V. D., bet, eidama pro duris, liudytoja pasisuko ir pamatė, kad gydytojas atšlijęs nuo kaltinamojo, atsilošęs ir lyg ginasi, prisidengdamas veidą rankomis, o kaltinamasis V. D., ištiestomis į priekį rankomis, palinkęs link daktaro. Paties smūgio liudytoja nematė, matė judesį, kaip gydytojas atsitraukęs nuo kaltinamojo, kaltinamasis palikęs link jo, ištiestomis į priekį rankomis. Matyt, tai jau buvo atsitraukimo po smūgio momentas. Po to liudytoja išėjo iš palatos, gydytojas taip pat ir jie išvažiavo toliau dirbti, bet gydytojas visąlaik laikėsi susiėmęs už žandikaulio, pasakė, kad tas nukentėjusysis eismo įvykyje (kaltinamasis V. D.) jam sudavė smūgį ir jam dabar skauda. Liudytoja tuomet gydytojui pasiūlė kreiptis į medikus, pasirodyti stomatologui. Liudytoja nurodė, kad M. J. tuo metu buvo gydytojas, liudytoja yra bendruomenės slaugytoja, tačiau visi turi oranžines uniformas ir yra vienodai apsirengę.

Liudytoja O. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuo 2011-11-19 07.00 val. iki 2011-11-20 07.00 val. dirbo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties 2-oje reanimacinėje brigadoje, kurios patalpos yra Antakalnio g. 124, Vilniuje. Kartu brigadoje dirbo gydytojas M. J., vairuotojas V. K. ir sanitaras Č. J.. 2011-11-19 apie 17.00 val. buvo gautas iškvietimas į Viršupio sodų 1-ąją g., prie 68 namo, kur buvo įvykęs eismo įvykis. Nuvykę į įvykio vietą sutiko automobilio vairuotoją vyrą, su juo kartu važiavusią moterį ir dar vieną vyrą, kuris buvo girtas. Vairuotojas paaiškino, kad minėtas girtas vyras ėjo važiuojamąją dalimi, todėl užkliudė jį automobilio veidrodėliu, dėl ko iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Minėtą girtą vyrą, kurio duomenų nepamena, pristatė į RVUL Priėmimo skyrių, med. apžiūrai atlikti. Tuo metu gydytojas nuėjo į registratūrą užregistruoti pacientą, o ji kartu su sanitaru ir vairuotoju girtą vyrą nuvedė į reanimacijos palatą. Po to vairuotojas ir sanitaras išėjo iš palatos, o gydytojas M. J. grįžo į palatą. Taip pat palatoje buvo policijos pareigūnas ir RVUL med. sesuo (dirbanti reanimacijos palatoje), kurių vardų ir pavardžių nežino. Girtą vyrą reikėjo dalinai nurengti, kad atlikti apžiūrą, tačiau vyras nenorėjo rengtis. Tuomet gydytojas M. J. paėmė kairę jo ranką ir bandė nuimti striukę. Dešinę ranką iš striukės rankovės greičiau išlaisvino ligoninės med. sesuo. Tada vyras dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį gydytojui M. J. į apatinę veido dalį. Gydytojas nepargriuvo, sąmonės neprarado, tačiau vaikščiojo susiėmęs už apatinio žandikaulio (b. l. 46-47).

Teisiamajame posėdyje liudytojas I. M. nurodė, kad jis yra Vilniaus AVPK KPV PR patrulis. Kaltinamąjį ir nukentėjusįjį matė vieną kartą, asmeniškai nė vieno nepažįsta. Datos neatsimena, bet buvo iškvietimas dėl eismo įvykio, t.y. dėl to, jog mašina partrenkė žmogų. Tame eismo įvykyje nukentėjęs V. D. buvo neblaivus ir negalėjo pasakyti, kas jis toks, skundėsi rankos skausmu, todėl įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykus greitajai medicinos pagalbai V. D. buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Kaltinamasis nebuvo agresyvus, tik specialiai nesakė savo vardo ir pavardės. Liudytojas lydėjo kaltinamąjį į ligoninę, važiavo su greitosios medicinos pagalbos automobiliu, nes kaltinamasis pagal visas aplinkybes buvo to eismo įvykio kaltininkas. V. D. buvo sąmoningas, bet gerai įkaušęs, ėjo pats, jo nešti nereikėjo. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje kaltinamojo tramdyti nereikėjo. Lazdynų ligoninėje V. D. nuvedė į apžiūrų kambarį, priimamajame. Liudytojas nurodė, kad daktaras priėjo prie kaltinamojo, norėjo jį apžiūrėti, norėjo padėti jam nusirengti, paėmė kaltinamąjį už vienos rankos, bandė nurengti striukę, o kaltinamasis jam kitos rankos delnu trenkė daktarui į veidą. Tuo metu liudytojas buvo toje pačioje palatoje, prie išėjimo iš palatos. Liudytojas negali pasakyti, ar smūgis buvo stiprus, neatsimena, ar buvo kokių sužalojimų ant daktaro veido. Gydytojas po to sakė, kad važiuos į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Liudytojas nežino, ką suprato kaltinamasis, negali pasakyti, ar jis suvokė, kad gydytojas norėjo jį apžiūrėti, nežino, kodėl jis sudavė daktarui. Prieš tai kaltinamasis daktarui jokių pretenzijų neturėjo, ligoninėje agresyviai nesielgė. V. D. liudytojas pradėjo žodžiu raminti tik tada, kai nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis. V. D. nepaguldė į ligoninę, policijos pareigūnai tą pačią dieną jį išsivežė į Kelių patrulių rinktinės budinčią dalį, kur jam buvo nustatytas girtumas. Iš pradžių kaltinamasis pasakė ne savo vardą, tą dieną jo asmenybė nebuvo nustatyta, jis buvo nuvežtas į blaivyklą, ten prablaivėjo, jo pasiimti atvažiavo žmona ir tik tada policijos pareigūnai sužinojo, kas jis toks.

Liudytojas I. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2011-11-19 nuo 07.00 val. iki 19.00 val. dirbo Vilniaus aps. VOK KPV Kelių patrulių rinktinės patrulio pareigose, kartu su patruliu A. S.. Apie 17.00 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo nurodymą vykti prie namo Vilniuje, Viršupio sodų 1-oji g. 68, kur buvo įvykęs eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus. Tarnybiniu automobiliu atvykus į įvykio vietą rado vyrą, moterį ir akivaizdžiai girtą nukentėjusį asmenį. Nukentėjęs asmuo skundėsi, kad jam skauda kairį petį, todėl jį kartu su VGMPS darbuotojais pristatė į RVUL Priėmimo skyrių Vilniuje, Šiltnamių g. 29. Minėtą vyrą, kuris prisistatė V. J. vardu, ligoninės personalo nurodymu nuvedė į Priėmimo skyriaus reanimacijos palatą med. apžiūrai atlikti. Medikai pristatytą vyrą norėjo apžiūrėti, todėl prašė jo dalinai nusirengti, tačiau vyras jų neklausė. Tada gydytojas ir viena slaugytoja pradėjo nurenginėti nuo vyro striukę. Gydytojas nurenginėjo kairę ranką, o slaugytoja dešinę ranką. Nuėmus nuo dešinės rankos striukės rankovę, vyras dešinės rankos plaštakos briauna sukdamasis per nugaros puse, sudavė gydytojui į apatinį žandikaulį, kuris stovėjo vyrui iš kairės pusės. Iš karto minėtą vyrą atitraukė nuo gydytojo. Taip pat gydytojas tuo metu sakė, kad jam kliba dantys. Po to minėtą vyrą nuvedė į Traumatologinį punktą tolimesniam sveikatos būklės apžiūrėjimui (b. l. 50-51).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G3591/11(01) nustatyta, kad M. J. padaryti šie kūno sužalojimai: kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje su paviršiniu nubrozdinimu kairio žando gleivinėje, 34,33,42,43,44 dantų išnirimai. Sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai kumščiu ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-11-19). Dėl penkių nuolatinių dantų išnirimo (netekimo) M. J. prarado 10 procentų bendro darbingumo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 16-17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. T-A8389/11(01) nustatyta, kad V. D. kraujyje 2011-11-19 rasta 1,93 promilės etilo alkoholio (b. l. 60).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, vadovaudamasis LR BPK 256 str. 2 d., sprendžia kad kaltinamasis pripažintinas kaltu remiantis kaltinamajame akte pateiktu veiklos kvalifikavimu.

Teismo vertinimu, nepaisant to, kad kaltinamais neigia jam pareikštą kaltinimą tyčia sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam M. J. į veido sritį, jo kaltę įrodo nuoseklūs nukentėjusiojo M. J. parodymai, kuriuos patvirtina aptarta Specialisto išvada Nr. G3591/11(01), liudytojų parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Apie tai, kad kaltinamasis V. D. sudavė nukentėjusiajam dešine ranka vieną smūgį į veidą, nukentėjusysis nurodė teisiamajame posėdyje. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas I. M. teisme aiškiai nurodė, kad matė, kaip nukentėjusiajam priėjus prie kaltinamojo, norint jį apžiūrėti, paėmus kaltinamąjį už vienos rankos ir bandant nurengti striukę, kaltinamasis kitos rankos delnu trenkė nukentėjusiajam į veidą, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. M. parodė, jog kaltinamasis dešinės rankos plaštakos briauna sukdamasis per nugaros puse sudavė gydytojui į apatinį žandikaulį. Nukentėjusiojo M. J., liudytojo I. M. parodymus teisme netiesiogiai patvirtina ir liudytojos O. B. parodymai teisme, kai ji nurodė, jog eidama pro palatos duris, pasisukusi pamatė, kad nukentėjusysis M. J. atšlijęs nuo kaltinamojo, atsilošęs ir lyg ginasi, prisidengdamas veidą rankomis, o kaltinamasis V. D., ištiestomis į priekį rankomis, palinkęs link daktaro, taip pat ir liudytojos A. K. parodymai, jog būdama palatoje girdėjo, kad gydytojas M. J. paklausė kaltinamojo „už ką, aš tau padedu, o tu mane muši“. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G3591/11(01) nustatyta, kad Specialisto išvados Nr. G3591/11(01) nustatyta, kad M. J. padaryti šie kūno sužalojimai: kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje su paviršiniu nubrozdinimu kairio žando gleivinėje, 34,33,42,43,44 dantų išnirimai, sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai kumščiu ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-11-19), dėl penkių nuolatinių dantų išnirimo (netekimo) M. J. prarado 10 procentų bendro darbingumo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra duomenų, jog M. J., I. M., O. B., A. K. turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, be to nukentėjusiojo, liudytojų parodymai patvirtina vieni kitus, taip pat yra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis teisme nurodė, jog jis netyčia dešinės rankos alkūne užgavo nukentėjusiajam veidą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad nepastebėjo, kaip kaltinamasis jam sudavė, t.y. nepastebėjo, ar buvo suduota kumščiu, ar ne, taip pat teigė, jog kaltinamasis stiprų smūgį sudavė jam dešine ranka, ją kažkaip tiesdamas. Apklaustas teisme liudytojas I. M. teigė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam į veidą trenkė dešinės rankos delnu, tuo tarpu 2012-01-30 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kaltinamasis dešinės rankos plaštakos briauna sukdamasis per nugaros puse, sudavė nukentėjusiajam į apatinį žandikaulį. Liudytojos A. K. bei O. B. teisme teigė paties smūgio nemačiusios. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo bei liudytojo I. M. parodymus, sprendžia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad kaltinamasis būtų sudavęs nukentėjusiajam kumščiu, tačiau yra įrodyta, kad kaltinamasis dešinės rankos plaštaka sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių LR BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Teismo vertinimu, rankos vietos, kuria suduotas smūgis (smūgio sudavimo faktui pasitvirtinus) patikslinimas šiuo atveju nepažeis kaltinamojo teisės į gynybą, priešingai, inkriminuojama veika būtų aprašyta aiškiau ir tiksliau.

Kaltinamasis teisme teigė, jog nukentėjusįjį užgavo netyčia. Teismų praktikoje asmens kaltė nustatoma remiantis ne tik jo parodymais, tačiau įvertinus juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Taigi, subjektyviojo požymio kaltės nustatymui svarbūs ir veikos objektyvieji požymiai, iš kurių galima spręsti apie kaltininko psichinį santykį su daroma veika. Teismo vertinimu, kaltinamasis V. D. rankos plaštaka suduodamas stiprų, staigų smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, suprato savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti sveikatos sutrikdymo padariniai ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti. V. D. buvo abejingas minėto veiksmo padariniams, kurie galėjo atsirasti. Tai reiškia, kad jis veikė netiesiogine tyčia ir turi atsakyti pagal faktiškai sukeltus padarinius. Kaltinamojo V. D. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras teisiamajame posėdyje pateikė rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, nurodydamas, jog V. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 10 p. (b. l. 143, 153). Teismas pažymi, kad pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusiojo tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto kvalifikuojamasis požymis yra tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdomai dėl tarnybos pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti, sukliudyti tokiai veiklai dabartyje ar siekiant užkirsti kelią, sukliudyti tokiai veiklai ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4/2013), taip pat kerštaujant už tokią veiklą, įvykdytą praeityje. Tarnybos pareigų vykdymas - tai valstybės tarnautojų veikla, taip pat ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių instrukcijų, darbo sutarties ir pan., valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, veikla. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog kaltinamasis V. D. sudavė smūgį nukentėjusiajam M. J. į veidą būtent dėl nukentėjusiojo tarnybinių pareigų vykdymo. Aplinkybės, jog nukentėjusysis 2011-11-19 ėjo gydytojo pareigas, kaltinamasis buvo Vilniaus Respublikinės Universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus reanimacijos palatoje, o smūgis buvo suduotas nukentėjusiajam padedant kaltinamajam nusirengti striukę, nereiškia, jog kaltinamasis suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį siekė sutrukdyti nukentėjusiajam atlikti tarnybines pareigas, nutraukti jo pareigų vykdymą ar atkeršyti už jo tarnybinę veiklą. Byloje nustatyta, jog tuo metu V. D. buvo neblaivus (jam nustatytas 1,93 promilės neblaivumo laipsnis), be to, kaip teisme nurodė liudytoja O. B., tiek liudytoja, ėjusi bendruomenės slaugytojos pareigas, tiek nukentėjusysis gydytojas M. J. buvo apsirengę vienodomis oranžinėmis uniformomis. Teismas pažymi, kad teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teisme buvo išnaudotos visos galimybės prieštaravimams, neaiškumams ir abejonėms pašalinti, todėl vadovaujantis principu, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuotina kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamasis V. D. 2011-11-19 nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. J. būtent dėl jo tarnybos pareigų vykdymo ir padarė LR BK 138 str. 2 d. 10 p. numatytą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Tačiau, kaip minėta, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., todėl teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, vadovaudamasis LR BPK 256 str. 2 d., sprendžia kad kaltinamasis pripažintinas kaltu remiantis kaltinamajame akte pateiktu veiklos kvalifikavimu.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,93 promilės neblaivumas (b. l. 59-60) ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis yra vyresnio amžiaus, neteistas (b. l. 68), baustas administracine tvarka (b. l. 70), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 72), nedirbantis), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytą nusikaltimą ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. J. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam padarytą 4930 Lt turtinę ir 2000 Lt neturtinę žalą (b. l. 142, 23).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad pirminiame civiliniame ieškinyje nurodyta 9500 Lt žala buvo numatomo gydymosi kaina, tačiau šis gydymas nelabai nukentėjusiajam tiko, jis jo atsisakė, todėl nukentėjusysis sumažina ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo ir prašo priteisti iš kaltinamojo 4930 Lt turtinės žalos, kuri yra pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais, taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 2000 Lt neturtinės žalos.

CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog M. J. dėl jam kaltinamojo V. D. padaryto sužalojimo patyrė 4922,35 Lt gydymosi išlaidų (b. l. 26, 27, 29-32, 34, 35). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui yra priteistina byloje pateiktais įrodymais (CPK 178 str.) pagrįsta 4922,35 Lt turtinė žala.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamais padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nusikalstama veika padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, teismo medicinos specialisto išvadoje įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusiajam nustatyta kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje su paviršiniu nubrozdinimu kairio žando gleivinėje, 34,33,42,43,44 dantų išnirimai. Neabejotina, kad dėl nusikalstamos kaltinamojo veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir nepatogumus. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam tyčine kaltinamojo veika padaryto sužalojimo sunkumą ir pobūdį, gydymosi pobūdį ir trukmę, padarytos turtinės žalos dydį, aplinkybę, jog nukentėjusysis pagal darbo pobūdį nuolat turi bendrauti su kitais žmonėmis, todėl diskomfortas burnos ertmėje viso gydymo metu daro neigiamą poveikį jo psichologinei būsenai, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas visiškai (CK 6.250 str., 6.263 str.).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 38,73 Lt (b. l. 41-43) žalos priteisimo. Teismas, įvertinęs byloje pareikštą ieškinį, jį pagrindžiančius įrodymus (t. 1, b. l. 43), sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, o 38,73 Lt priteistina iš kaltinamojo (CK 6.280 str.).

V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 65-66) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. D., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. J. ieškinį ir priteisti iš V. D. nukentėjusiajam M. J. 4922,35 Lt turtinės žalos bei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje M. J. civilinį ieškinį atmesti.

Visiškai patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš V. D. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 38,73 Lt žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė