Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovui L E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad ji prieš santuoką, 2014 m. gruodžio 5 d. buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą – butą Škotijoje, Glazgo mieste. Šis turtas buvo įsigytas su paskola. 2021 m. birželio 24 d., būdama santuokoje su atsakovu ir nutrūkus jų šeimyniniam gyvenimui, nurodytą butą už 75 000 svarų sterlingų ieškovė pardavė ir už gautas lėšas 2021 m. lapkričio 8 d. įsigijo butą Kaune, (duomenys neskelbtini). Kadangi butas Škotijoje buvo įsigytas už paskolą, kuri buvo mokama ir ieškovei būnant santuokoje su atsakovu, t.y. bendromis lėšomis, šį turtą pardavus, ji sumokėjo atsakovui 10 000 svarų sterlingų kaip kompensaciją. Atsakovas, gavęs 10 000 svarų sterlingų atsisakė visų pretenzijų į ieškovės parduotą butą ir už jį gautas lėšas. Taigi, butas Lietuvoje yra įgytas už ieškovės asmenines lėšas ir turėtų būti pripažintas jos asmenine nuosavybe.

II. Atsakovo argumentai

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas pilnai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Glazge, Jungtinėje Karalystėje, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2972) (b. l. 8). Ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 9). Ieškovės ir atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas - butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13). Šalys nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 14). Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė.

4.1. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

4.2. Iš bylos duomenų teismas neturi pagrindo padaryti išvados, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Byloje nesant jokių duomenų, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, o CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

4.3. Teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

4.4. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Dėl santuokos nutraukimo padarinių

5. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

5.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise transporto priemonių neįgijo. Santuokos metu šalys įgijo butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas kaip šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė prašo nurodytą nekilnojamąjį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes jis įgytas už jos asmenines lėšas, pardavus iki santuokos įgytą ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą.

5.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatyme (CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

5.3. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

5.4. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 5 d. ieškovė R. S. (tuo metu pavarde R. G.) įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo pirktas iki santuokos su atsakovu, už paskolą, kuri 2018 m. gruodžio 14 d. ieškovės buvo išmokėta. Taip pat, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė 2021 m. birželio 24 d. nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini) pardavė už 75 000 svarų sterlingų (b. l. 16-21). Iš gautų lėšų ieškovė 10 000 svarų pervedė į atsakovo sąskaitą. Atsakovas 2021-11-05 pareiškimu, patvirtintu notaro, patvirtino, kad tai yra su ieškove suderinta suma, kuri patenkina jo turtines pretenzijas ieškovei dėl minėto buto (b. l. 22-24). Iš ieškovei likusios pinigų sumos pardavus butą, ieškovė 2021 m. lapkričio 8 d. už 51 000 Eur sumą įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune. Tai patvirtina byloje pateikta Kauno raj. 4-tajame notaro biure sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.

5.5. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, kad nors ieškovė nekilnojamąjį turtą įgijo būdama santuokoje su atsakovu ir įgytas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas ir buvo skirtas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, kadangi ieškovė ir jos sutuoktinis jau buvo priėmę sprendimą nutraukti santuoką, ieškovės įsigytame bute neplanavo gyventi ir negyveno.

5.6. Byloje nėra duomenų, kad R. S. sutuoktinis L E. S. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie turto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Taip pat nėra duomenų, kad po to, kai 2021 metais ieškovė sumokėjo jam 10 000 svarų sterlingų, jis būtų reiškęs ieškovei pretenzijas dėl minėto turto. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės paaiškinimais, patvirtina faktą, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas, turint tikslą įgyti šį turtą asmeninės nuosavybės teise. Nekilnojamąjį turtą ieškovė išlaikė ir išlaiko viena, nuo pat jo įgijimo save laiko vienintele šio turto savininke, o L E. S. jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto ieškovei nereiškia. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, vadovaujantis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, šis patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas. Pripažintina, jog santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas butas su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), priklauso R. S. asmeninės nuosavybės teise.

6. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys kreditorių neturi.

7. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

7.1. Ieškovė prašo jai palikti santuokinę pavardę. Nesant atsakovo prieštaravimų, ieškovės pageidavimu, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės, atitinkamai – S.

5.5. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

6. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

6.1. Prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas yra šalies prerogatyva. Kadangi ieškovė neprašė iš atsakovo priteisti jai byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

6.2. Teismo patirtos išlaidos 18,82 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, patikslintą ieškinį patenkinus pilnai, jos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti ieškovės R. S. (iki santuokos G), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L E. S., asmens kodas nenurodytas, gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Glazge, Jungtinėje Karalystėje ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2972), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. S. palikti santuokinę pavardę –S, o atsakovui L E. S. prigimtinę pavardę – S.

L E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaunas, (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo L E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 18,82 Eur (aštuoniolikos eurų 82 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.