Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus Vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-87-537/2016 perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. 1-87-537/2016, kurioje E. U., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o būtent tuo, kad jis versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės veiklos neturėdamas leidimo veiklai, kuriai jis reikalingas, t.y. pažeisdamas 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad „mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas ir jų dublikatus išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija“, bei pažeisdamas to paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, kad „Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama: 1) alkoholio produktus be Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotų alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų; 2) alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų“, o būtent nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2015 m. rugsėjo 1 d., apie 13 val. 30 min., kai adresu (duomenys neskelbtini)., atvyko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, jis vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais neturėdamas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, o būtent: E. U. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pardavė įvairius alkoholiniu gėrimus G. D., G. Š., E. L., J. D., J. K., V. D., ir už šią veiklą neteisėtai gavo ne mažiau 2871,2 Eur pajamų. Marijampolės rajono apylinkės teisme 2016 m. liepos 7 d. gautas byloje kaltinimą palaikančio Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno raštiškas prašymas dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-87-537/2016 grąžinimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.Marijampolės rajono apdylinės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi prokuroro prašymą tenkino ir bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nurodytiems trūkumams pašalinti. Prokurorui nustatytas 3 mėnesių terminas.Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus Vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius, nesutikdamas su priimta nutartimi, skundžia ją prašydamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad papildomo ikiteisminio tyrimo metu turi būti atlikti tyrimo veiksmai tam, kad nustatyti iš esmės tik dvi aplinkybes, teismo nuomone, turinčias trūkumų, t.y., nustatyti laikotarpį kada kaltinamasis neteisėtai versliškai vertėsi ūkine veikla ir nustatyti, kuo remiantis jis gavo neteisėtas pajamas. Vyriausiasis prokuroras skunde pažymi, kad kaltinamajame akte yra nurodytas laikotarpis dėl E. U. neteisėtų veiksmų remiantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų paaiškinimais ir kitais byloje surinktais duomenimis, kuris nebuvo nustatytas visiškai tiksliai, kadangi asmenys įsigiję alkoholinius gėrimus iš kaltinamojo nurodė apytikrį įsigijimo laikotarpį. Todėl, jeigu teismui iškilo reikalingumas patikslinti E. U. neteisėtų veiksmų laikotarpį, dėl to nėra pagrindo grąžinti bylą tyrimui papildyti, o šią aplinkybę galima nustatyti apklausiant pastaruosius liudytojus ir vertinant jų parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime. Skundo autoriui taip pat nesuprantama apylinkės teismo išvada, kad reikalinga papildomai apklausti kažkuriuos liudytojus ar naujus liudytojus. Teismo nutartyje nėra nurodyta dėl kokių priežasčių reikia papildomai apklausti paminėtus liudytojus ir kokius būtent. Be to, jeigu teismas mano, kad yra reikalinga ką nors papildomai apklausti, tai jis šį veiksmą gali atlikti teisme, savo iniciatyva, vadovaujantis BPK 270 straipsniu, iškvietus reikalingus liudytojus.Skunde nurodoma, kad nepagrįsta teismo išvada ir dėl to, kad tik grąžinus bylą ikiteisminiam tyrimui, galima nustatyti, kuo remiantis E. U. gavo neteisėtas pajamas. Pažymima, kad E. U. neturėjo licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, todėl visos jo gautos pajamos už prekybą šiais gėrimais yra neteisėtos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus pirkėjus (gyventojus) buvo surinkti duomenys kiek tiksliai kartų pas E. U. apsipirkinėjo asmenys ir kiek neteisėtai pastarasis iš jų gavo pajamų. Pagal pirkėjų parodymus buvo atliktas pajamų paskaičiavimas, atliekant sudėties veiksmus, kuris nereikalauja specialiųjų žinių ir apie tai buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Tačiau, jeigu teismui iškilo neaiškumas dėl neteisėtai gautų pajamų paskaičiavimo, vadovaujantis LR BKP 270 straipsniu, jis turi teisę savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, o taip pat ir specialistus, kad pastarieji paskaičiuotų E. U. gautas neteisėtas pajamas.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus Vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus skundas yra atmestinas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs Vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus skunde išdėstytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą.BPK 218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu būdu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad BPK teismui suteikia ribotas galimybes koreguoti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, todėl kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme, jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtis teisingo sprendimo priėmimui. Kaip minėta, kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes, priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Iš pateiktos bylos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro V. Nacikūno teismui pateiktame 2016 m. liepos 7 d. prašyme yra nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje yra reikalinga atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti kaltinamojo E. U. gautas pajamas iš galimai neteisėtos veikos. Tvirtina, kad apylinkės teismas įpareigojo prokurorą pateikti duomenis apie tai, kuo grindžiama kaltinime nurodyta aplinkybė, kad E. U. „neteisėtai gavo ne mažiau kaip 2871,20 eurų pajamų“. Prokuroras V. Nacikūnas prašyme nurodo, kad kaip matyti iš bylos duomenų, tyrėja 2015 m. gruodžio 3 d. yra surašiusi tarnybinį pranešimą, tačiau iš šio pranešimo padaryti kategorišką išvadą, kad E. U. versdamasis galimai neteisėta ūkine, komercine, finansine veikla gavo minėtas pajamas, negalima, būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklausiant asmenis, atliekant duomenų analizę, skaičiavimus ir pan. Kaltinimą palaikančio prokuroro nuomone, šios aplinkybės yra reikšmingos E. U. pateikto kaltinimo teisingumui ir pagrįstumui bei nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl daro išvadą, kad byloje reikalinga atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Apylinkės prokuroro manymu, be papildomai atliktų minėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų išsamiai išnagrinėti ir baigti bylą nėra galimybės.Baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui ne tik tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, bet ir tuo atveju, jeigu yra jo prokuroro prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.Kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras teismui pateiktame rašytiniame prašyme pripažino, kad ikiteisminis tyrimas yra atliktas neišsamiai, o siekiant kaltinimo teisingumo ir pagrįstumo, tinkamam veikos kvalifikavimui yra būtina atlikti papildomus veiksmus. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei kaltinimą palaikiusio prokuroro prašyme nurodytus argumentus, pripažįsta, jog prokuroro prašymas gražinti bylą atlikti papildomus tyrimo veiksmus yra motyvuotas, todėl teismo nutartimi buvo pagrįstai tenkintas. Pažymėtina tai, jog LR BPK 170 straipsnyje numatyti aukštesniojo prokuroro įgaliojimai, leidžiantys aukštesniajam prokurorui tyrimo metu panaikinti neteisėtus ir nepagrįstus nutarimus bei, duoti prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti. Aukštesniojo prokuroro įgaliojimai teisminio nagrinėjimo metu yra numatyti LR BPK 316 straipsnyje (teisė atšaukti apeliacinį skundą), 368 straipsnyje (teisė atšaukti kasacinį skundą). Teisė apskųsti teisminio nagrinėjimo metu priimtas nutartis yra numatyta LR BPK 439 straipsnyje bei 440 straipsnyje, kur nustatyta, jog skundus dėl žemesniojo teismo nutarties aukštesniam teismui turi teisę paduoti tik bylos nagrinėjimo teisme dalyviai. Kiti proceso dalyviai taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys turi teisę paduoti skundus tik tuomet, jei jiems buvo taikytos LR BPK 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje palaikė prokuroras Vytautas Nacikūnas. Būtent jis yra kaltinimą palaikantis proceso dalyvis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, turintis teisę apskųsti teismo priimamus procesinius sprendimus. Nagrinėjamu atveju, būtent šio prokuroro prašymu teismui priėmus 2016-07-07 nutartį perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, ji nebuvo skundžiama nei paties kaltinimą palaikiusio prokuroro, nei kitų proceso dalyvių. Skundas paduotas aukštesniojo prokuroro, kuris nagrinėjamu atveju nėra proceso dalyvis, be to, toks skundas riboja kaltinimą palaikančio prokuroro teises numatytas LR BPK 170 straipsnyje – atlikti tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei priimti procesinius sprendimus.Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad priimdamas nutartį apylinkės teismas nepakankamai išsamiai motyvavo sprendimą dėl bylos grąžinimo prokurorui, tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, atsižvelgdamas į prokuroro prašymą grąžinti baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo papildymui, priėmė teisėtą nutartį, todėl aukštesniojo prokuroro skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus Vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.