Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-20 · Civilinė byla Nr. A2-942-436/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-20
Bylos Nr.
A2-942-436/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pran.), Birutė Bobrel, Jolita Cirulienė
Atsakovas
R. S., R.
Ieškovas
M. S.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.A2-942-436/2010Procesinio sprendimo kategorija 124.2.9;
Pirmosios instancijos teismoteisėja J.Dervinskienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Jolitos Cirulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. atstovės advokatės D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės 2010 m. kovo 8 d. nutarties panaikinimo, kuria atmesti prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-932-329/2005 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės M. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, 2005 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-932-329/2005 ieškinį patenkino: šalių santuoką nutraukė; pripažino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo R. S. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – S.; nustatė šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove; patvirtino, kad santuokos metu šalys bendro turto neįgijo; patvirtino ieškovės M. S. atsisakymą nuo išlaikymo; pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 12 d. sprendimu civ. byloje Nr.2-8055/2002 priteistą iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir priteisė išlaikymą nepilnamečiam sūnui iš atsakovo turtu – 1/3 dalimi atsakovui R. S. priklausančių 79/300 patalpų nuo R-1 iki R-11; nuo 1-1 iki 1-12; nuo 2-1 iki 2-4; nuo 3-1 iki 3-4; nuo 3-6 iki 3-12; nuo 4-1 iki 4-4; nuo 5-1 iki 5-11; nuo 6-1 iki 6-5; nuo 7-1 iki 7-11; nuo 8-1 iki 8-9; nuo 10-1 iki 10-4; a-1,unikalus Nr. 1993-5035-7014:0002,esančių (duomenys neskelbtimi); priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas, o valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (14-16 b.l.).

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė Kauno miesto apylinkės teismui kelis kartus tikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-932-329/2005, kuriuo prašė atnaujinti civilinės bylos dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui pakeitimo. Prašyme nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas byloje gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Atsakovas kaip aiškią teisės normos taikymo klaidą nurodė tai, jog Kauno miesto apylinkės teismas santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjo atsakovui R. S. nedalyvaujant. Išnagrinėjęs bylą iš esmės nedalyvaujant atsakovui, teismas pažeidė CPK normas, kadangi tik gavęs šalių sutikimą, teismas galėjo iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Atsakovui nedalyvaujant parengiamajame teismo posėdyje, teismas turėjo priimti nutartį bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti šalis apie teismo posėdžio laiką ir vietą. To nepadaręs, teismas išnagrinėjo bylą neinformavus atsakovo apie bylos nagrinėjimą ir aiškiai pažeidė atsakovo teises bei civilinio proceso principus.

Prašyme atnaujinti procesą atsakovas taip pat nurodė, kad teismas, pakeisdamas priteisto išlaikymo formą iš kas mėnesį mokamų periodinių išmokų į išlaikymą tam tikro turto priteisimu, nenustatinėjo nei ieškovės M. S., nei atsakovo R. S. turtinės padėties pasikeitimo po Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 12 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. N 2-8055/2002 dėl išlaikymo priteisimo. Teismas netyrė ir nenustatinėjo aplinkybių dėl vaiko poreikių pasikeitimo. Be to, priteisdamas išlaikymą turtu, teismas nevertino aplinkybės, kad tuo metu turtui buvo uždėtas areštas. Keičiant išlaikymo formą į išlaikymą turtu, būtina nustatyti, ar priteistinas turtas pagal savo vertę atitinka išlaikymo dydį. Šios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos. Atsakovo paskaičiavimu išlaikymo dydis, įskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, žymiai skiriasi nuo priteistos turto dalies.

Be to, teismas, priimdamas sprendimą pakeisti išlaikymo formą, sūnui priteisė konkrečias patalpas, tačiau namas Putvinskio g. 32, Kaune iki šiol nepadalintas tarp bedraturčių ir nenustatyta naudojimosi juo tvarka, todėl tokiu sprendimu yra nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).

Atsakovo vertinimu teismo padaryti materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai yra esminiai ir nulėmė atsakovo turtinių teisių pažeidimą. Apie aiškią teisės normų taikymo klaidą atsakovas sužinojo tik 2009 m. balandžio 24, kai jo atstovė susipažino su civiline byla dėl santuokos nutraukimo, todėl atsakovas 3 mėnesių termino prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleidęs (57-60 b.l.).

Prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-932-329/2005 dėl santuokos nutraukimo taip pat pateikė pareiškėja Ž. S. (viena iš namo Putvinskio g. 32, Kaune, bendraturčių), kuri taip pat prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-932-329/2005 CPK 366 straipsnio 1dalies 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais (70-72 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 8 d. nutartimi prašymus atnaujinti procesą santuokos nutraukimo bylos dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui pakeitimo atmetė (112-116 b.l.). Teismas nutartyje nurodė, kad procesas atnaujinamas tik tuo atveju, kuomet nustatoma, jog prašymas paduotas nepraleidus termino, numatyto CPK 368 str., ir pagrįstas 366 str.1 d. nustatytais pagrindais (CPK 370 str. 3 d.). Teismas konstatavo, kad atsakovas ir pareiškėja yra praleidę CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą ir jo atnaujinti neprašo.

Šalies argumentai

Į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo atsakovas R. S. kreipėsi 2009 m. liepos 23 d. (4 b.l.), nurodydamas, kad jam apie jo teisų pažeidimą tapo žinoma tik 2009 m. balandžio 24 d., kai jo atstovė susipažino su civiline byla, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Pareiškėja Ž. S. nurodė, kad jai apie jos teisių pažeidimą tapo žinoma tik po 2009 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio, kurio metu civilinė byla Nr. 2-765-249/2009 (šiuo metu Nr. 2-803-249/2010) buvo sustabdyta. Į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2009 m. spalio 28 (70 b.l.).

Išanalizavęs prie šios bylos prijungtų civilinių bylų Nr. 2-803-249/2010 ir 2-932-329/2005 medžiagą, teismas nustatė, kad tiek atsakovas R. S., tiek pareiškėja Ž. S. apie 2005 m. balandžio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau, nei jie nurodo. Jau pirminiame 2007 m. gruodžio 7 d. T. S. ieškinyje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atsakovu įtrauktas ne tik atsakovas R. S., bet ir jo nepilnametis sūnus V. S.. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (prijungta civilinė byla Nr. 2-803-249/2010, T.I, 18-19 b.l.), kuriame be kitų savininkų nurodytas ir V. S., taip pat nurodytas jo nuosavybės įsigijimo pagrindas – 2005 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-932-329/2005. Šis ieškinys su priedais R. S. įteiktas 2008 m. sausio 17 d. (prijungta civilinė byla 2-803-249/2010, T.I, 35 b.l.). 2008 m. rugsėjo 4 d. R. S. šioje byloje pareiškė priešieškinį (prijungta civilinė byla 2-803-249/2010, T.I, 53 b.l.), kuriame be kitų atsakovų, atsakovu nurodė savo nepilnametį sūnų V. S.. 2008 m. rugsėjo 16 d. minėtoje byloje yra gautas V, Sliesoraičio, atstovaujamo įstatyminės atstovės M. S., priešieškinys (prijungta civilinė byla 2-803-249/2010, T.II, 32-34 b.l.), kuriame ne tik nurodomas 2005 m. balandžio 18 d. teismo sprendimas, bet ir pateikiamas šio sprendimo nuorašas (prijungta civilinė byla 2-803-249/2010. T.II, 36 b.l.). Tai paneigia pareiškėjo atstovės advokatės D. V. teiginį, kad 2005 m. balandžio 18 d. teismo sprendimas, pažeidžiantis bendraturčių teises, teismui pateiktas tik 2009 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje. 2008 m. spalio 8 d. R. S. pateikė atsiliepimą į V. S. priešieškinį (prijungta civilinė byla 2-803-249/2010, T.II, 59 b.l.). Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad R. S. žinojo, kad V. S. išlaikymas priteistas turtu, žinojo ir apie byloje esančius dokumentus (108 b.l.). Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus konstatavo, kad atsakovas R. S. apie 2005 m. balandžio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą galėjo ir turėjo žinoti jau 2008 m. sausio 17 d., kai gavo T. S. ieškinį, o vėliausiai turėjo sužinoti 2008 m. spalio 8 d., kai rašė atsiliepimą į nepilnamečio V. S. priešieškinį, kuriame konkrečiai buvo nurodytas 2005 m. balandžio 18 d. teismo sprendimas, todėl teismas laikė, kad atsakovas R. S. praleido 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Be to, teismas pažymėjo, kad R. S. apie, jo manymu, jo teises pažeidžiantį teismo sprendimą galėjo sužinoti dar anksčiau, jei būtų domėjęsis savo teisėmis ir atlikęs įstatyme numatytas pareigas. R. S. ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo įteiktas 2004 m. spalio 15 d. (prijungta civilinė byla Nr. 2-932-329/2005, 30 b.l.), įstatyme numatytos pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį nevykdė ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamuosius teismo posėdžius, nors buvo apie juos informuotas, nevyko ir nagrinėjamos bylos eiga nesidomėjo.

Pareiškėja Ž. S. į bylą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įstojo po savo sutuoktinio T. S. mirties 2008 m. sausio 8 d.. Sutuoktinis T. S. ir O. S. dar 2005 m. vasario 1 d. kreipėsi dėl įtraukimo į santuokos nutraukimo bylą Nr. 2-932-329/2005 trečiaisiais asmenimis (54 b.l.) tačiau jų prašymas buvo atmestas. Patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu nurodytas ir V. S., pateikė į bylą 2008 m. birželio 30 d. (prijungta civilinė byla 2-803-249/2010, T.I, 101 b.l.). Kartu su patikslintu ieškiniu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą-pažymėjimą (prijungta civilinė byla 2-803-249/2010, T.II, 107 b.l.), kuriame kaip bendrasavininkas nurodytas V. S. ir jo nuosavybės įsigijimo pagrindas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 18 d. sprendimas. Kaip jau minėta, 2008 m. rugsėjo 16 d. M. S. pateikė priešieškinį, kuriame buvo minimas 2005 m. balandžio 18 d. teismo sprendimas ir pridėtas jo nuorašas, t.y. šis teismo sprendimas pateiktas jau po Ž. S. įstojimo į bylą. Pažymėtina ir tai, kad tiek atsakovas R. S., tiek pareiškėja Ž. S. civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės nuo pat pradžių turėjo kvalifikuotus atstovus advokatus. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus daro išvadą, kad pareiškėja Ž. S. apie 2005 m. balandžio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą galėjo ir turėjo žinoti anksčiau, vėliausiai M. S. pateikus priešieškinį ir 2005 m. balandžio 18 d. teismo sprendimą. Todėl teismas laikė, kad tiek atsakovas R. S., tiek pareiškėja Ž. S. praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Be to, teismas pažymėjo, kad CPK 368 str. 2 d. numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties priėmimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 str. 1 d. 1 p. nurodytą atvejį. Prašymai dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraėjus naikinamajam 5 metų terminui, todėl 3 mėnesių terminas šalių prašymu gali būti atnaujintas. Prašymai dėl praleisto termino atnaujinimo paduodami ir nagrinėjami CPK 78 str. nustatyta tvarka. Šiuo atveju nei atsakovas R. S., nei pareiškėja Ž. S. nepateikė teismui prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, nenurodė jo praleidimo priežasčių, todėl nesant tokio prašymo, teismas negalėjo spręsti termino atnaujinimo klausimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, CPK 368 str. 1d. nustatyto termino praleidimas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1d. nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2004). Išdėstytų motyvų pagrindu vadovaudamasis CPK 366 str. 1 d., teismas atsakovo R. S. ir pareiškėjos Ž. S. prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-932-329/2005 atmetė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovo R. S. atstovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas atnaujinti procesą byloje Nr.2-932-329/2005, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (119-123 b.l.).

1. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra praleidęs 3 mėnesių terminą prašymui dėl bylos atnaujinimo paduoti. Apie santuokos nutraukimo byloje padarytą aiškų teisės taikymo pažeidimą atsakovui tapo žinoma tik nuo to momento, kai jo atstovė 2009 m. balandžio 24 d. susipažino su santuokos nutraukimo bylos medžiaga, todėl 2009 m. liepos 23 d. pateikiant prašymą dėl bylos atnaujinimo terminas jam paduoti nebuvo pasibaigęs.

2. Aiški teisės normos taikymo klaida yra tai, jog Kauno miesto apylinkės teismas santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjo atsakovui R. S. nedalyvaujant ir tinkamai jam nepranešus apie teismo posėdį.

3. Iki santuokos nutraukimo sūnui priteisto išlaikymo formą santuokos nutraukimo byloje pakeisdamas turto priteisimu, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad tuo metu sūnaus išlaikymui priteistas turtas buvo areštuotas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės atstovas prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (135-138 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui apie Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 18 d. sprendimą santuokos nutraukimo byloje buvo žinoma arba bent jau turėjo ir galėjo būti žinoma gerokai anksčiau nei 2009 m. balandžio 24 d., tai patvirtina civilinės bylos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turto medžiaga.

2. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo padaryta aiškios teisės taikymo klaidos, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą byloje. Atsakovui apie santuokos nutraukimo bylos 2005 m. balandžio 18 d. teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 18 d. sprendimu nepilnamečio išlaikymo forma buvo pakeista pagrįstai ir teisėtai, įvertinus visas bylos aplinkybes.

Atsiliepimas

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Patikrinęs atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tomis“ v. VĮ Registrų centras, Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-58/2007 ir kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų.

Atsakovas prašymą atnaujinti procesą santuokos nutraukimo bylos dalyje dėl išlaikymo sūnui pakeitimo grindžia tuo, jog apylinkės teismas 2005 m. balandžio 18 d. parengiamajame teismo posėdyje iš karto perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės, nors parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo atsakovas ir nebuvo išreiškęs sutikimo po parengiamojo teismo posėdžio iš karto pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tokiais procesiniais veiksmais, atsakovo vertinimu, teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarką, ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Su šiais atsakovo argumentais teisėjų kolegija sutinka.

Pagal bendrąją taisyklę (CPK 232 straipsnis), kuri taikoma ir šeimos bylose, teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. CPK 234 straipsnyje yra nurodyta, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. „Pranešimas“ šiuo atveju reiškia ne bet kokį informavimą, o informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme. Sistemiškai aiškinant šias proceso teisės normas, darytina išvada, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Kaip matyti iš santuokos nutraukimo byloje Nr.2-932-329/2005 esančios Teismo šaukimo įteikimo pažymos atsakovas R. S. 2005 m. balandžio 12 d. atsisakė pasirašyti ant šios pažymos, tačiau teismo šaukimas apie 2005 m. balandžio 18 d. parengiamąjį teismo posėdį jam paliktas (civ. byla Nr.2-932-329/2005, 61 b.l.). CPK 124 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsisakymas priimti šaukimą arba pasirašyti apie jo gavimą pažymoje prilyginamas įteikimui. Žymą apie atsisakymą ir jo priežastis padaro įteikiantis asmuo. Teismo šaukimo įteikimo pažymoje kaip tik ir yra antstolio padėjėjos, įteikinėjusios atsakovui šaukimą į 2005 m. balandžio 18 d. parengiamąjį teismo posėdį, įrašas apie atsakovo atsisakymą pasirašyti pažymoje.

Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiškai reikšmingos keliais aspektais. Pirma, atsakovui teismo šaukimas į 2005 m. balandžio 18 d. parengiamąjį teismo posėdį laikytinas įteiktu. Antra, Teismo šaukimu atsakovas buvo informuotas būtent apie parengiamąjį teismo posėdį, o ne apie bylos nagrinėjimą teisme.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi aukščiau pateiktais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, informavęs atsakovą tik apie parengiamąjį teismo posėdį ir neturėjęs atsakovo sutikimo pradėti žodinį bylos nagrinėjimą, bet išnagrinėdamas santuokos nutraukimo civilinę bylą iš esmės teismo posėdyje ir priėmęs teismo sprendimą nedalyvaujant atsakovui, kai nebuvo jo informavęs apie bylos nagrinėjimą teisme, pažeidė atsakovo CPK jam suteiktas procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, – teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nesant bent vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, skundžia teismo sprendimą, pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje atsakovas būtent ir grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą jam nepranešęs apie bylos nagrinėjimo teisme ir jam nedalyvaujant, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – byla buvo išnagrinėta (iš esmės) tinkamai nepranešus atsakovui apie jos nagrinėjimą teisme, kuri gali būti teismo sprendimo absoliučiu negaliojimo pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog santuokos nutraukimo bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas teisinis pagrindas atnaujinti civilinę bylą yra.

Šalies argumentai

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas negrįstai pripažino, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą atmestinas dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimo.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, pagal šią įstatymo normą, joje nurodyto termino praleidimas yra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą.

Atsiliepimas

Pirmosios instancijos teismas trijų mėnesių termino pradžią skaičiavo vėliausiai nuo 2008 m. spalio 8 d., kai civilinėje byloje dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo atsakovas R. S. rašė atsiliepimą į nepilnamečio V. S. priešieškinį, kuriame ne tik konkrečiai buvo nurodytas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 18 d. sprendimas santuokos nutraukimo byloje, bet ir buvo pridėtas prie priešieškinio kaip jo priedas, todėl teismas laikė, kad atsakovas R. S., pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui 2009 liepos 23 d., praleido 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Vertinant šį pirmosios instancijos teismo argumentą pažymėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 straipsnio 1 dalis) ir dėl jo atnaujinimo turi būti atitinkama tvarka paduotas prašymas. Jeigu tokio prašymo nepareikšta, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą byloje (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Tačiau šioje byloje turi reikšmės termino skaičiavimo pradžios nustatymas. Teismas rėmėsi formaliu faktu – kada atsakovas turėjo ir galėjo sužinoti apie Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 18 d. sprendimą ir jo turinį, nors šioje byloje yra aktualus ne sužinojimo apie teismo sprendimą ir jo turinį faktas, o aplinkybė kada atsakovas turėjo ir galėjo sužinoti apie santuokos nutraukimo byloje padarytą aiškią procesinės teisės normos taikymo klaidą, t.y. bylos išnagrinėjimą jam tinkamai nepranešus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ne iš Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 18 d. sprendimo turinio, o tik iš santuokos nutraukimo byloje esančių dokumentų visumos galima nustatyti, kad buvo padaryta aiški procesinės teisės normos taikymo klaida. Kaip teisingai nurodo atsakovo atstovė ši aplinkybė paaiškėjo tik po to, kai atsakovo, kuris santuokos nutraukimo byloje atstovo neturėjo, atstovė - profesionali teisininkė, atstovaudama atsakovą kitoje civilinėje byloje susipažino su santuokos nutraukimo bylos medžiaga. Byloje esantis Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. pinigų priėmimo kvitas už santuokos nutraukimo bylos Nr.2-932/2005 dokumentų kopijų padarymą (129 b.l.), kuris buvo nurodytas ir prašymo atnaujinti procesą priedų sąraše, leidžia daryti išvada, kad būtent šią dieną atsakovo atstovė susipažino su santuokos nutraukimo bylos medžiaga. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tik po šios datos atsakovui turėjo ir galėjo paaiškėti santuokos nutraukimo byloje padaryta aiški procesinės teisės normos taikymo klaida. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 2009 m. balandžio 24 d. yra ta data, nuo kurios turi būti skaičiuojamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas. Taigi, šis terminas nepraleistas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti teismo nutartį, ir, esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytam pagrindui atnaujinti procesą, jis atnaujintinas.

Pripažinus, kad yra pagrindas atnaujinti procesą byloje dėl aiškios procesinės teisės normos taikymo klaidos, teisėjų kolegija dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su materialinės teisės normų taikymo pažeidimais sprendžiant vaiko išlaikymo pakeitimo klausimą nepasisako, nes jie sprendžiant proceso atnaujinimo byloje klausimą neturi teisinės reikšmės. Jie bus aktualūs tik pakartotinai nagrinėjant atnaujintą bylą iš esmės.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas prašo atnaujinti santuokos nutraukimo bylą tik dalyje dėl sūnaus išlaikymo formos pakeitimo, todėl santuokos nutraukimo byla atnaujintina tik šioje dalyje.

Įvertindama virš išdėstytas bylos aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu ir 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinės bylos Nr.2-932-329/2005 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjos Birutė BobrelJolita Cirulienė