- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-1163-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16240-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- L. A. S.
- Atsakovas
- V. G. M.
- Trečiasis asmuo
- J. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. A. S. ieškinį atsakovei V. G. M., dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo J. J.
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 20474,37 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakove V. G. M. yra žemės sklypo ir pastato -gyvenamojo namo, pastato - garažo, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2011 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-623-151/2011 buvo nustatyta tarp ieškovo ir atsakovės naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šiuo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovo naudojimui buvo paskirtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto patalpos, o atsakovės žinioje liko antrojo aukšto ir pastogės patalpos. Atsakovei priklausančio jai paskirto gyvenamojo namo dalyje gyvena atsakovės dukra su šeima, o ieškovas jam priskirtoje namo dalyje negyvena, tačiau ten yra jo asmeniniai daiktai, baldai. 2012 m. vasario 17 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, kilo gaisras, kurio metu sudegė stogas ir pastogė 12 m. X 15 m. plote, vandeniu buvo sulietas antras aukštas, jame buvę baldai bei namų apyvokos daiktai. A. V. G. M. sutiko ir pripažino, kad gaisras įvyko dėl jos kaltės, kadangi jos šeima šiame name gyveno, bei įsipareigojo atstatyti gyvenamojo namo pastogę, uždengti sudegintą stogą. Aplinkybes apie gaisro kilimo priežastis patvirtina 2012 m. gegužės 28 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma apie kilusį gaisrą Nr. 13-1432, iš kurios matyti, kad gaisro priežastis - krosninių dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Įvykis buvo registruotas Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio 2012 m. informacijos apie gaisrą registracijos žurnale Nr. 113. Po gaisro, kuris kilo atsakovei V. G. M. priskirtoje gyvenamojo namo dalyje, sudegus stogui ir pastogei, atsakovė įsipareigojo suremontuoti jai priskirtas pastogės patalpas ir uždengti naują gyvenamojo namo stogą. Tačiau iki šios dienos stogas atstatytas tik dalinai. Dėl neuždengto stogo, ieškovui priklausančios gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksais: 1-6,1-7,1-8,1-9, 1-2,1-1, G-l, R-5, R-4, R-6, R-7, R-l, buvo sulytos ir tokiu būdu sugadintos ieškovui teismo sprendimu paskirtos gyvenamojo namo patalpos. Ieškovas kreipėsi į UAB „Skena“, kuri apskaičiavo ieškovui priklausančios sugadintos namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), žalą, šį objektą apliejus pro sudegusį stogą. UAB „Skena“ parengtoje išvadoje specialistai konstatavo, kad dėl nesuremontuoto sudegusio stogo aplietų patalpų suremontavimui, darbus atliekant rangovinei organizacijai, reikia 15 474,37 Lt sumos. Kadangi pirminiame ieškinyje nebuvo nurodytos visos apgadintos namo patalpos (indeksai: 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-2, 1-1, G-l, R-5, R-4, R-6, R-7, R-l), prie apskaičiuotos UAB „Skena“ sumos reikalinga pridėti 5 000 Lt sumą, reikalingą ir kitų patalpų remontui. Todėl atsakovei V. G. M. kyla pareiga visiškai atlyginti padarytą žalą, kurios bendra suma 20 474, 37 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo L. A. S., 1100,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 2000,00 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų atsakovės V. G. M. naudai. Priteisė iš ieškovo L. A. S. 23,64 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu– valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas L. A. S. ir atsakovė V. G. M. yra gyvenamojo namo, pastato-garažo, taip pat kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Teismas nurodė, kad atsakovė naudojasi tiktai dalimi šio gyvenamojo namo patalpų, todėl ieškovas civilinėje byloje privalėjo įrodyti, kad būtent atsakovė 2012-02-17 neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos laikytis priešgaisrinę gyvenamųjų namų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, arba atliko veiksmus, kuriuos priešgaisrinę gyvenamųjų namų saugą reglamentuojantys teisės aktai draudžia. Tam ieškovas visų pirma turėjo įrodyti gyvenamajame name 2012-02-17 kilusio gaisro priežastis. Teismas sprendė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2012-02-17 kilusio gaisro priežasčių ieškovas byloje neįrodė. Nei ieškovas, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neturi specialių ekspertinių priešgaisrinės saugos žinių, todėl tiek ieškovo, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens samprotavimai dėl gaisro kilimo priežasčių, yra tik specialių ekspertinių priešgaisrinės saugos žinių neturinčių asmenų nuomonė. Siekdamas, kad civilinėje byloje būtų nustatytos tikrosios 2012-02-17 gaisro kilimo priežastys, ieškovas byloje privalėjo prašyti paskirti ekspertizę, kurios metu, kvalifikuoti ir specialių priešgaisrinės saugos bei kitų būtinų žinių turintys ekspertai, būtų nustatę tikrąsias 2012-02-17 gaisro kilimo priežastis. Tokios ekspertizės ieškovas civilinėje byloje paskirti neprašė. Teismas nurodė, kad ieškovas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2012-02-17 kilusio gaisro priežastis civilinėje byloje įrodinėjo iš esmės vieninteliu įrodymu: Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012-05-28 Pažyma apie kilusį gaisrą. 2012-05-28 pažymos tekstą, kuriame pasisakoma dėl gaisro kilimo priežasties, sudaro vienas trumpas sakinys „Labiausiai tikėtina gaisro priežastis- krosnių dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai“. Nurodytas vienas sakinys teksto net nesuponuoja jokios kategoriškos išvados, nes yra tik prielaida, dėl ko gaisras galėjo kilti („labiausiai tikėtina“). Teismas sprendė, kad šis vienintelis ieškovo nurodytas ir pateiktas įrodymas nėra pakankamu pagrindu pripažinti, kad gaisras kilo dėl to, jog būtent atsakovė 2012-02-17 neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos laikytis priešgaisrinę gyvenamųjų namų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, arba atliko veiksmus, kuriuos priešgaisrinę gyvenamųjų namų saugą reglamentuojantys teisės aktai draudžia atlikti. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, kaip bendraturtis, taip pat turėjo teisę imtis būtinų priemonių be atsakovės ir trečiojo asmens sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektui (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Todėl teismas ieškovui išaiškino, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
Teismas taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys ir patikslintas ieškinys (buvo pareikšti sprendime aukščiau nurodytu faktiniu pagrindu ir daugiau faktinis ieškinio pagrindas CPK 141 straipsnyje reglamentuota tvarka byloje keičiamas nebuvo. Tuo faktiniu pagrindu, kad ieškovas tinkamai vykdė savo kaip bendraturčio pareigas ir siekė proporcingai savo daliai atlikti aukščiau nurodytą būtinąjį gyvenamojo namo remontą (teikė atsakovei konkrečius pasiūlymus dėl remonto abiejų bendrasavininkų lėšomis ir pan.), o atsakovė tokiems ieškovo veiksmams trukdė, nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas nebuvo. Todėl atsakovė neturėjo galimybės įstatymų nustatyta tvarka suformuluoti savo atsikirtimus į CPK nustatyta tvarka nesuformuluotą tokį faktinį ieškinio pagrindą. Ieškovas į 2013-11-14 posėdžio metu taip pat pateikė Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2013-10-15 pažyma apie visai kitą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje 2012-06-26 kilusį gaisrą, o posėdžio metu taip pat nurodė, kad vertinant ieškovui padarytų nuostolių dydį, turi būti atsižvelgiama ir į šį, antrąjį, gaisrą. Tačiau aplinkybė, kad nuostolius ieškovas patyrė ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl 2012-06-26 kilusio gaisro, nei ieškinyje nei patikslintame ieškinyje nebuvo nurodyta kaip faktinis ieškovo reikalavimų pagrindas. Todėl atsakovė neturėjo galimybės įstatymų nustatyta tvarka pilna apimtimi suformuluoti savo atsikirtimus ir į tokį, CPK nustatyta tvarka tinkamai nesuformuluotą faktinį ieškinio pagrindą. Taip pat teismas iš ieškovo atsakovei priteisė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat ekspertizės, atliktos žalos dydžiui nustatyti, atlikimo išlaidas bei teismo turėtos išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą, įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų išaiškinimų analogiškose bylose (2009-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009, 2007-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005-02- 21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-116/2005 ir kt.). Netinkamas įrodinėjimo pareigos paskirstymas taip pat sąlygojo neteisingą materialinių teisės normų, reglamentuojančių deliktinės civilinės atsakomybės pagrindines taisykles aiškinimą ir taikymą. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-623-151/2011 buvo nustatyta tarp ieškovo ir atsakovės naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, ieškovui buvo paskirtos gyvenamojo namo, pirmojo aukšto patalpos, o atsakovės žinioje liko antrojo aukšto ir pastogės patalpos. Teismui taip pat buvo pateikta 2012 m. gegužės 28 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma apie kilusį gaisrą Nr. 13-1432, kuri patvirtina, kad gaisro metu sudegė stogas ir pastogė 12 m X 15 m plote, vandeniu sulietas antras aukštas, jame buvę baldai bei namų apyvokos daiktai. Taigi gaisro kilimo faktas atsakovei V. G. M. teismo sprendimu jai priskirtose patalpose, kurios buvo sulietos gesinant gaisrą, ir šio gaisro išplitimas į pastogę ir stogą preziumuoja atsakovės netinkamą rūpinimąsi patalpomis. Tokiu atveju atsakovės V. G. M. kaltė dėl gaisro kilimo turi būti preziumuojama, o atsakovė turėjo įrodyti, kad patalpos atitiko visus priešgaisrinės saugos reikalavimus, kad ji tinkamai rūpinosi patalpomis ir kad jos kaltės dėl gaisro kilimo ir išplitimo nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kuriu kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtu daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitu šaltiniu, kad dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad ieškovas byloje privalėjo prašyti paskirti ekspertizę, kurios metu, kvalifikuoti ir specialių priešgaisrinės saugos bei kitų būtinų žinių turintys ekspertai, būtų nustatę tikrąsias 2012-02-17 gaisro kilimo priežastis, kadangi pagal formuojamą praktiką būtent atsakovė privalėjo prašyti tokios ekspertizės, kadangi gaisras kilo atsakovei teismo sprendimu paskirtose gyvenamojo namo antro aukšto patalpose. Nesuprantami pirmosios instancijos teismo argumentai, kad „pažymoje apie kilusį gaisrą nurodytas vienas sakinys, teksto net nesuponuoja jokios kategoriškos išvados, nes yra tik prielaida, dėl ko gaisras galėjo kilti („labiausiai tikėtina“). Šiame sakinyje taip pat nėra įvardinti jokie konkretūs priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai, nėra įvardinta konkreti patalpa kurioje kilo gaisras, taip pat konkreti patalpos, kurioje kilo gaisras, vieta“. Teismas akivaizdžiai netinkamai vertino šį įrodymą ir priešingai teismo argumentams, į bylą pateikta 2012 m. gegužės 28 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma apie kilusį gaisrą Nr. 13-1432 yra informatyvi ir aiški. Gaisras kilo ir gaisro židinys buvo atsakovei priskirtose gyvenamojo namo patalpose. Negana to, pažymoje yra nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis -krosininių dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai, o bylos medžiaga patvirtina, kad šiame name gyveno tik atsakovė su savo šeima, ir nei ieškovas, nei kiti asmenys ieškovui priklausančioje namo dalyje negyveno. Šioje civilinėje byloje priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės veiksmų yra tiesioginis ir akivaizdus, kadangi tuo atveju, jeigu atsakovė būtų suremontavusi stogą ir palėpę, kuriuos nuniokojo gaisras, ieškovo patalpos nebūtų nukentėję ir sugadintos, ir ieškovui žala nebūtų buvus padaryta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė V. G. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad šioje byloje ieškovas nepateikė įrodymų dėl atsakovės kaltės, o ją preziumuoja. Kaltės šioje byloje preziumuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nei viena institucija nenustatė nei konkrečios gaisro priežasties, nei vietos. Priešgaisrinės apsaugos tarnyba tik nurodė tikėtiną priežastį ir abstrakčiai palėpės vietą. Nuobaudos nepaskirtos, kalti asmenys nenustatyti. Teismas konstatavo, kad neteisėti civilinės teisės prasme atsakovo veiksmai yra konstatuojami tada, kai nustatoma, jog atsakovas neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė naudojasi tiktai dalimi šio gyvenamojo namo patalpų. Todėl ieškovas civilinėje byloje privalėjo įrodyti, kad būtent atsakovė 2012-02-17 neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos laikytis priešgaisrinę gyvenamųjų namų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, arba atliko veiksmus, kuriuos priešgaisrinę gyvenamųjų namų saugą reglamentuojantys teisės aktai draudžia. Byloje nėra jokių duomenų įrodančių, kad būtent dėl atsakovės kaltės kilo gaisras, kaip teismas konstatavo, kad vienintelis dokumentas, kuriuo ieškovas bando įrodyti atsakovės kaltę - yra Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma, kuri dar nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad gaisras kilo dėl to, jog būtent atsakovė neįvykdė. Įrodinėjant kaltę, ieškovas pagrindiniu įrodymu laiko teismo sprendimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštą, tačiau jie nepakankami. Palėpė nėra įrengta ir pagal jos faktinę padėtį bei nekilnojamojo turto kadastro metodiką atitinka pastogės patalpas- erdvė tarp stogo ir namo perdangos. Tai, kad pastogėje nėra ir nebuvo jokios patalpos, patvirtina nekilnojamojo turto kadastro registro duomenys. Palyginus namo bendro plotą su eksplikuotomis patalpomis, akivaizdu, kad palėpė nėra įtraukta į namo bendrą plotą. Palėpė visada buvo naudojama bendrai bendraturčių, ji buvo naudojama tik skalbinių džiovimui. Į palėpę yra patenkama bendro naudojimo koridoriumi, kuriuo teisę turi naudotis visi namo gyventojai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovas L. A. S. ir atsakovė V. G. M. yra gyvenamojo namo, pastato-garažo, taip pat kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (t.1, b.l. 8-12). Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovui nuostolius, kuriuos patyrė ieškovas dėl ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name 2012-02-17 kilusio gaisro.
Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246 - 6.249 str.). Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys.
Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamojoje byloje prašoma atlyginti žalą padarytą gaisro metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, jog atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2012- 02 -17 kilusios gaisro priežasčių ieškovas neįrodė. Ieškovas byloje gaisro kilimo priežastį įrodinėjo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012-05-28 pažyma Nr. 13-1432 apie kilusį gaisrą, kurioje nurodoma, kad 2012-02-17 buvo gesinamas gaisras (duomenys neskelbtini) gyv. name, kurio dalis priklauso L. A. S.. Gaisro metu sudegė stogas ir pastogė 12 m. x 15 m. plote, vandeniu sulietas antras aukštas, jame buvę baldai bei namų apyvokos daiktai. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnių dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai (t.1, b.l. 18). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra konkrečių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kuriose pastato patalpose kilo gaisras bei nėra objektyvių duomenų dėl gaisro kilimo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012-05-18 pažymoje nurodytą informaciją dėl gaisro kilimo priežasties vertino kaip specialių ekspertinių priešgaisrinės saugos žinių neturinčių asmenų nuomonę ir kad pažymoje yra tik prielaida, dėl ko galėjo kilti gaisras. Pažymoje nėra įvardinta konkreti patalpa ir vieta, kurioje kilo gaisras. Ieškovas gaisro kilimo priežastims nustatyti ekspertizės skirti neprašė. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vienintelis ieškovo nurodytas ir pateiktas įrodymas nėra pakankamu pagrindu pripažinti, kad gaisras kilo dėl to, kad būtent atsakovė 2012-02-17 neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos laikytis priešgaisrinę gyvenamųjų namų saugą reglamentuojančių teisė aktų reikalavimų arba atliko veiksmus, kuriuos priešgaisrinę gyvenamųjų namų saugą reglamentuojantys teisės aktai draudžia atlikti. Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo nuomone yra įrodyta, kad gaisras kilo atsakovei teismo sprendimu priskirtose antrojo aukšto patalpose ir labiausiai tikėtina, kad kilo dėl krosninių dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo.
Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialas 2013-06-19 raštu pateikė duomenis apie tai, kad 2011-01-19 atliktų pastogės matavimų duomenys nėra įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą (t.1, b.l. 106-108, 124-125). Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastogės patalpos 3-1/50,42 kv. m. ploto naudotis paskirtos V. G. M.. Tai, kad gaisro metu sudegė stogas ir dalis pastogės neįrodo, kad gaisras kilo ir jo židinys yra atsakovei priskirtose gyvenamojo namo patalpose, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad gaisras kilo atsakovei priklausančiose patalpose ir tik dėl jos kaltės.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės netinkamą elgesį ir nerūpestingumą įrodo antrą kartą kilęs gaisras atsakovės naudojamose patalpose. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013-10-15 pažymoje Nr. 13-2576 apie kilusį gaisrą nurodoma, kad 2012-06-26 buvo gesinamas gaisras (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name. Gaisro metu išdegė gyvenamojo namo kambarys rūsyje, su ten buvusiais baldais ir namų apyvokos daiktais, aprūko ir sulietos vandeniu rūsio patalpos (b.l. 123), tačiau šioje pažymoje nenurodyta gaisro kilimo priežastys, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės netinkamą ar nerūpestingą elgesį.
Kadangi byloje ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, kaip būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė nei CK 6.247 straipsnyje numatyto priežastinio ryšio nei CK 6.248 straipsnyje numatytos atsakovės kaltės, kaip būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, kas yra atskiri ir savarankiški pagrindai ieškovo ieškinį atmesti kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija, aukščiau aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.