Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

6. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

7. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo prosenelis B. (B.) B. (taip pat žinomas kaip B./B./B. B.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Byloje kilo ginčas, ar pareiškėjo prosenelis B. (B.) B. (B. B.) gimęs (duomenys neskelbtini) Molėtuose yra tas pats asmuo kaip B. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl pareiškėjo prosenelio Lietuvos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d.

8. Remiantis Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

9. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka; teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka; Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

10. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1¹ punktu (2022 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. XIV-925 redakcija), asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

11. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

12. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvoka. Pagal minėtą įstatymo nuostatą „Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.” Pilietybės įstatymas nenumato pareigos konstatuoti konkrečią išvykimo datą, tačiau numato pareigą įrodyti, kad asmuo yra išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. ir turi būti įrodytas gyvenimo užsienio šalyje nuolatinumas bei valstybė, kurioje išvykęs protėvis nuolat gyveno, neturi būti buvusi Sovietų Sąjungos teritorija.

13. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas 2025 m. kovo 9 d. sprendimu konstatavo, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo prosenelis B. (B.) B. (B. B.) gimė (duomenys neskelbtini) Molėtuose, tačiau pateiktų dokumentų neužtenka patvirtinti, kad pareiškėjo prosenelis yra tas pats asmuo kaip B. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. ten pat, kuriam 1929 m. rugpjūčio 20 d. išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas. Pažymėjo, kad nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo prosenelio B. (B.) B. (B. B.) gyvenimą Lietuvoje, vardo ir pavardės keitimą, jam išduotus Lietuvos Respublikos dokumentus, o tuo pačiu nepateikti dokumentai, kuriuose būtų nurodyta, kad B. B. gimė ar gyveno Molėtuose, išvyko į Pietų Afriką, jo tėvai būtų S. B. ir H. L., ar kiti dokumentai, patvirtinantys, kad tai yra tas pats asmuo.

14. Byloje pateiktas pareiškėjo Australijoje išduotas gimimo liudijimas, kuriame nurodoma jog pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – J. G. B. ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje. Be to, byloje pateiktas pareiškėjo motinos D. T. Pietų Afrikos Respublikoje išduotas gimimo liudijimas, kuriame nurodoma, jog D. T. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – M. T. ir M. B.. Byloje pateiktas 1935 m. Pietų Afrikos Respublikoje išduotas pareiškėjo senelės M. B. gimimo liudijimas, patvirtina, kad jos tėvai yra B. C. ir B. B., gimęs Lietuvoje, kuriam dukters gimimo metu buvo 26 metai (B. B. gimimo metai išsiskaičiuoja kaip gimusio apie (duomenys neskelbtini)).

15. Byloje taip pat pateiktas 1933 m. Pietų Afrikos Respublikoje išduotas pareiškėjo prosenelių santuokos liudijimas, kuris patvirtina, kad B. C. ir B. B., 23 metų (t. y. gimimo metai išsiskaičiuoja kaip gimusio apie (duomenys neskelbtini)), gimęs Lietuvoje, sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje. 1947 m. Pietų Afrikos Respublikoje išduotas pareiškėjo prosenelio B. (B.) B. natūralizacijos liudijimas, kuris patvirtina, kad B. (B.) B. gimė (duomenys neskelbtini) Malat (Molėtuose), jo pilietybė – Lietuvos, sutuoktinė B. C., tėvai – S. B. ir H. L.. 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-1314 „Apie B. B. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje“. Pažymoje nurodoma, kad Trakų apskrities viršininko archyviniame fonde, duotųjų pasų žinių lapų byloje (duomenys neskelbtini) valsčiaus savivaldybės 1928 m. duotųjų pasų žinių lape eil. Nr. 9262 įrašytas (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojas B. B., kuriam 1928-08-20 buvo išduotas vidaus pasas; paso blanko Nr. 1092362.

16. Teismo vertinimu, aukščiau paminėti dokumentai, t. y. 1947 m. Pietų Afrikos Respublikoje išduotas pareiškėjo prosenelio B. (B.) B. natūralizacijos liudijimas, patvirtina, kad B. (B.) B. gimė (duomenys neskelbtini) Malat (Molėtuose), jo pilietybė – Lietuvos, sutuoktinė B. C., tėvai – S. B. ir H. L.. Be to, 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-1314 patvirtina, kad Trakų apskrities viršininko archyviniame fonde, duotųjų pasų žinių lapų byloje Žaslių valsčiaus savivaldybės 1928 m. duotųjų pasų žinių lape eil. Nr. 9262 įrašytas (duomenys neskelbtini) gyventojas B. B., kuriam 1928 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduotas vidaus pasas; paso blanko Nr. 1092362.

17. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas pateikė šeimos archyve saugomą originalų pareiškėjo prosenelio B. B. Lietuvos Respublikos paso nuorašą, patvirtintą Žąslių valsčiaus viršaičio. Paso nuoraše nurodomas pasų žinių lapo eilės numeris Nr. 9262, paso blanko Nr. 1092362 atitinka informaciją, pateiktą Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje. Be to, byloje pateikta ištrauka iš į Pietų Afriką 1929 metais atvykusių asmenų sąrašo, išduota Keiptauno (Pietų Afrikos Respublika) universiteto struktūrinio padalinio Kaplan centro, kurioje pateikiame informacija apie pareiškėjo prosenelio B. B., 21 metų (atitinkamai jo gimimo metai išsiskaičiuoja kaip gimusio apie (duomenys neskelbtini), kilusio iš Molėtų, atvykimą į Pietų Afriką 1929 metais).

18. Sprendžiant, ar B. (B.) B. (B. B.) gimęs (duomenys neskelbtini) Molėtuose (ką patvirtina natūralizacijos liudijimas) ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (ką patvirtina Lietuvos Respublikos paso nuorašas) yra tas pats asmuo pažymėtina, kad pats pareiškėjas pateikė šeimos archyve saugomą originalų pareiškėjo prosenelio B. B. Lietuvos Respublikos paso nuorašą, patvirtintą Žąslių valsčiaus viršaičio. Be to, 2025 m. liepos 15 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada patvirtino, jog vardai B. ir B. gali būti laikomi to paties vardo variantais (kai kuriose kalbose vardas B. turi variantą B.), B. ir B. lingvistiškai jau kito vardo variantai, matyt, pasirinkti norint labiau prisitaikyti anglakalbėje aplinkoje. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada patvirtinama, kad pavardės B. ir B. gali būti laikomi tos pačios pavardės grafiniais variantais (angl. B. atitinka lietuvišką sugramatintą pavardę B.).

19. Taigi, chronologiškai įvertinus bylos faktines aplinkybes matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė B. B. (B. B.) Lietuvoje; 1928 m. gavo Lietuvos Respublikos pasą (duomenys neskelbtini); 1929 m. emigravo į Pietų Afriką; (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Pietų Afrikoje; (duomenys neskelbtini) jam gimė dukra M. B.; (duomenys neskelbtini) gimė anūkė D. T.; (duomenys neskelbtini) gimė provaikaitis D. J. B. (pareiškėjas). Tarp datų ir amžiaus nėra prieštaravimų. Skirtumas tarp gimimo ir šeimos įvykių (santuokos, vaikų gimimo) logiškas. Nėra duomenų apie kitą galimą tą patį vardą turintį asmenį tuo laikotarpiu.

20. Aplinkybė, kad tarp Molėtų ir Žaslių yra apie 100 km, ir tai yra skirtingos (Molėtų – Utenos apskritis, Žaslių – Trakų apskritis), neturi lemiamos reikšmės, kai ginčas kyla dėl vardų, pavardžių ir šeimos duomenų tapatumo, o ne dėl administracinės priklausomybės, kadangi nedideli geografiniai neatitikimai nėra kliūtis nustatyti faktą, kai kiti duomenys (vardas, tėvo vardas, amžius, dokumentų chronologija) sutampa. Iki 1940 m. Lietuvos administraciniai vienetai keitėsi, o Molėtų ir Žaslių valsčiai buvo tame pačiame Vilniaus krašto regione. Užsienio įrašuose gimimo vieta galėjo būti supaprastinama iki „Malat, Lithuania“, todėl Molėtai (Malat) ir Žasliai buvo interpretuojami kaip „Lietuvos teritorija“, be tikslinimo. Todėl skirtumas tarp Molėtų ir Žaslių nėra esminis tapatybės vertinimo kriterijus, kai egzistuoja vienodi vardai, pavardės, tėvo vardas, metai ir paso numeris.

21. Teismas taip pat laiko, kad šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kad B. B. ir B. C. susituokė (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje, kadangi pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, svarbu, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos pilietis, o ne kur ir kada jis sudarė santuoką. Emigracijos duomenys (Kaplan centro įrašas) rodo, kad B. B. išvyko į Pietų Afriką 1929 m., t. y. ketveriais metais prieš santuoką. Tai logiškai paaiškina, kodėl santuoka įvyko jau užsienyje. Užsienyje sudarytos santuokos ar gyvenimo vietos faktas neturi įtakos asmens pilietybės statusui, kai įrodyta, jog jis gimė ir gyveno Lietuvoje iki emigracijos. Taigi, santuokos vieta (Pietų Afrika) nepaneigia kilmės ir pilietybės fakto – tai tik gyvenimo tęsinys po išvykimo.

22. Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad byloje nepateikti dokumentai apie B. B. tėvus – jų santuokos liudijimas, pasai ar įrašai, todėl nėra patvirtinta, kad šeima gyveno Molėtuose. Tačiau tokio pobūdžio bylose teismas vertina ne formalų įrodymų skaičių, o jų visumą ir tarpusavio loginį ryšį, teismas taip pat remiasi tikimybių pusiausvyros principu. Teismo vertinimu, dokumentų apie B. B. tėvus trūkumas yra objektyviai paaiškinamas: daug Lietuvos žydų archyvinių įrašų sunaikinta karo ir okupacijų metu (1940–1945 m.). LCVA pažyma apie B. B. yra tiesioginis oficialus įrašas, todėl tėvų dokumentų nebuvimas neturi lemiamos reikšmės, kai turimas originalus paso įrašas su tėvo vardu (S. B.). Archyvinis įrašas aiškiai nurodo B. B., S. sūnų, iš Žaslių – tai sutampa su B. B. natūralizacijos dokumentuose esančiu įrašu „Father: S. B.“, o tai yra reikšmingas sutapimas byloje. Teismo vertinimu, kai archyvinių duomenų nėra, ar jų nepakanka, užtenka netiesioginių įrodymų visumos, leidžiančios daryti loginę išvadą. Nagrinėjamu atveju, lingvistinis aiškinimas ir rašytiniai įrodymai sutampa, t. y. pagal VLKK išvadą pavardė B., gali būti B.; vardas B., gali būti B., B.; tėvo vardas S., gimimo laikotarpis (duomenys neskelbtini), paso numeris identiškas archyviniam. Teismo vertinimu, statistiškai neįmanoma, kad egzistuotų du skirtingi asmenys su tokiais sutampančiais duomenimis (vardas, pavardė, tėvas, metai, emigracijos kryptis). Rašytinių įrodymų visuma sudaro vieningą loginę grandinę ir visi suinteresuoto asmens argumentai nepaneigia įrodymų visumos logikos, o tik nurodo nepilnumą, kuris nėra kliūtis faktui nustatyti. Atstumo tarp Molėtų ir Žaslių, santuokos vietos, ar tėvų dokumentų nebuvimo negalima laikyti teisiškai pakankamu pagrindu atmesti prašymą, kai egzistuoja archyviniai Lietuvos Respublikos dokumentai (pasas), užsienio dokumentai su nurodyta Lietuvos pilietybe, lingvistiniai vardų/pavardžių atitikimai, genealoginė tapatumo grandinė, originalaus Lietuvos Respublikos paso nuorašo turėjimas. Taigi, atsižvelgiant į įrodymų visumą, labiau tikėtina, kad B. (B.) B. ir B. B. yra tas pats asmuo, kilęs iš Lietuvos (Molėtų–Žaslių regiono), iki 1940 m. buvęs Lietuvos pilietis, išvykęs į Pietų Afriką

23. Taigi, įvertinus pirmiau teismui pateiktus ir aptartus rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, kad pareiškėjo duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjo prosenelis B. (B.) B. (taip pat žinomas kaip B./B./B. B.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

24. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas yra B. (B.) B. (taip pat žinomas kaip B./B./B. B.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis. Įstatymai nenumato kitokios tvarkos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nei teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

25. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu atkurti pareiškėjui D. J. B. Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad pareiškėjas D. J. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra B. (B.) B. (taip pat žinomas kaip B./B./B. B.), gimusio (duomenys neskelbtini) (pagal Lietuvos Respublikos pasą) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu atkurti pareiškėjo D. J. B. Lietuvos Respublikos pilietybę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.