- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2YT-33111-1006/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22249-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Kliučinskienė
- Pareiškėjas
- B. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., J. Š. M., M. Š., notarė J
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. V., J. Š. M., M. Š., notarė J. S., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja B. Š. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini), mirus jos sutuoktiniui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. Š.. Pareiškėjos sutuoktinis testamento nepaliko, paveldėjimo byla, nesant kitų įpėdinių – suinteresuotų asmenų (vaikų) valiai priimti tėvo turtą, taip pat nesant jų prieštaravimams, kad paveldėjimo teisės atitektų vienai jų motinai – pareiškėjai (sutuoktinį pergyvenusiai) B. Š., taip pat nebuvo užvesta, t. y. po A. Š. mirties visu paveldimu turtu ir teisėmis toliau naudojosi ir valdė pareiškėja. Po A. Š. mirties liko paveldimas turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (nors butas VĮ Registrų centras registruotas pareiškėjos vardu, tačiau jos dalis priklauso ir mirusiajam A. Š. kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurio dalis paveldima), kuriuo toliau naudojosi ir valdė pareiškėja. Faktą, kad sutuoktinį pergyvenusi pareiškėja palikimą priėmė tinkamai, faktiškai pradėjusi valdyti aukščiau minėtą paveldimą turtą kaip savo įrodo tai, kad nurodytame bute gyveno. Po sutuoktinio mirties paveldimą turtą prižiūrėjo, tvarkė, užtikrino tinkamą turto eksploatavimą, taip pat mokėjo įvairius su turto išlaikymu susijusius komunalinių paslaugų ir kitus mokesčius, draudė butą. Pareiškėja paaiškina, kad yra senyvo amžiaus ir nesinaudoja komunalinių mokesčių mokėjimo platformomis, todėl jai mokesčius mokėti už butą padėjo ir suinteresuoto asmens R. V. dukra – anūkė V. E. V., visi buto dokumentai, įskaitant buto įsigijimo sutartis, yra likę taip pat pas ją, bendrai butas yra registruotas jos vardu. Be to, po sutuoktinio mirties pareiškėja pradėjo valdyti ir naudotis sutuoktinio namų apyvokos bei asmeniniais daiktais: baldais, kai kuriais drabužiais, kitais daiktais, po mirties likusiomis piniginėmis sumomis, t. y. išreiškė savo valią priimti palikimą konkliudentiniais veiksmais, faktiškai paveldėtą turtą valdydama ir juo naudodamasi kaip savu bei jį prižiūrėdama.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. Š. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Inspekcija neturi duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes. Prašo nagrinėti Teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis bei VĮ „Turto bankas“ gautą ir išdėstytą poziciją.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad B. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo R. V. pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu, prašo pareiškimą tenkinti.
6. Suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
7. Suinteresuotas asmuo J. Š. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su teismo pareiškimu. Šis palikimas priklauso jos mamai, B. Š.. Pažymėjo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir niekuomet nepretendavo ir nepretenduoja į šį turtą, kad šis sprendimas yra priimtas geranoriškai ir apgalvotai.
8. Suinteresuotas asmuo notarė J. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
9. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
10. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
11. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
13. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota pareiškėjos B. Ž. (po santuokos sudarymo – „Š.“) ir A. Š. santuoka. Sutuoktiniams gimė vaikai, kurie yra byloje suinteresuoti asmenys: 1) (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. V.; 2) (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. Š.; 3) (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Š.. Pareiškėjos sutuoktinis A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po sutuoktinio A. Š. mirties kreipėsi į Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarę J. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į sutuoktinio A. Š. paveldimą turtą, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą paaiškindama, kad tokiam veiksmui atlikti yra suėjęs įstatymo nustatytas terminas.
14. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėjai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip iš išrašo matyti, kad minėtas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. priklauso pareiškėjai ir jos mirusiam sutuoktiniui.
15. Nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini), mirus pareiškėjos sutuoktiniui, pareiškėja turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinio turto dalį pagal įstatymą (CK 5.2 ir 5.3 straipsniai) priimdama palikimą, kurių vienas iš būdu – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
16. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad po sutuoktinio A. Š. mirties pareiškėja rūpinosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūra, mokėjo mokesčius ir kitas buto išlaikymo išlaidas. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai už buto komunalines paslaugas, draudimo įmokas ir pan. patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas turtą išlaiko, rūpinasi juo. Konstatuotina, kad pareiškėja sutuoktinio palikimą priėmė realiai pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, t. y ji turtu rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, draudė turtą, tokiu būdu išreikšdama valią dėl palikimo priėmimo. .
17. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. Š. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.
18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. Š. po savo sutuoktinio A. Š. mirties, (duomenys neskelbtini), jo palikimą aktyviais veiksmais pradėjo valdyti (CK 5.51 straipsnis), todėl pareiškimas dėl šio juridinio fakto nustatymo yra tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
19. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos B. Š. paveldėjimo teisę – gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjai B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.