- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-11
- Bylos Nr.
- ATP-829-107/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04084-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutarimo, kuriuo Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 150 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 3500 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems (3) metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį paskirta 30 Lt dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems (3) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutarimu Ž. M. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį už tai, kad 2013-09-12 7.47 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 16, 132, 234 punktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė stovintį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, nepranešęs policijai apie eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino. Taip pat nepateikė galiojančio Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo.
Apeliaciniame skunde Ž. M. teigia, kad, nagrinėdamas bylą, apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248, 257 straipsnių reikalavimų. Apeliantas teigia, kad nuo pat pradžių tvirtino, jog automobilį vairavo ne jis, bet jo sutuoktinė N. M., tačiau teismas jos paaiškinimais nepatikėjo, esą N. M. suinteresuota bylos baigtimi, išskirtinai rėmėsi policijos pareigūno 2013-09-16 tarnybiniu pranešimu, kuriame pareikšta nuomonė, jog N. M. nevairavo, o tik prisiėmė kaltę. Apeliantas teigia, kad tai, jog automobilį vairavo N. M., gali patvirtinti kaimynai R., R., kuriuos bylos nagrinėjimo iš naujo atveju prašys apklausti.
Teismo išvada apie apelianto tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos yra paviršutiniška ir nepagrįsta. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo ir nukentėjusiosios santykiai yra priešiški, nukentėjusioji turi pagrindą jį apkalbėti, todėl beatodairiškai pasikliauti jos aiškinimu negalima. Teismas didžiausią dėmesį skyrė aplinkybei, ar buvo kontaktas tarp automobilių, bet nesiekė nustatyti, ar asmuo, vairavęs automobilį, jį juto, ar suvokė dalyvavęs eismo įvykyje ir dėl to tyčia pasišalino iš eismo įvykio. Apelianto įsitikinimu, byloje duomenų, rodančių, kad vairuotojas galėjo objektyviai pajusti kontaktą su kitu automobiliu, nėra. Nors automobilių apžiūros akte automobilių apgadinimai detaliau neaprašyti, tačiau iš fotonuotraukų matyti, kad ant automobilių liko maži įbrėžimai, dažų sluoksnis net nugramdytas, automobilių kėbulų dalių įlenkimų ar įskilimų nebuvo. Tai rodo, kad kontaktas buvo nežymus ir jį pajusti nebuvo įmanoma.
Jei teismas manytų, kad automobilį vairavo apeliantas, tai jam pasitraukti iš įvykio vietos dėl mažareikšmių automobilių apgadinimų motyvo nebuvo, visus reikalingus dokumentus tam, kad būtų galima vairuoti automobilį, turėjo. Apelianto nuomone, šių aplinkybių visuma parodo, kad automobilio vairuotojo veikoje tyčios pasišalinti nebuvo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Šalies argumentai
Ž. M. nurodo, kad nukentėjusioji dėl 2013-09-12 paaiškinime nurodytų aplinkybių (b. l. 13) apylinkės teisme apklausta nebuvo. Pažymi, kad vien tik rašytiniai įvykio liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia, be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai bylos baigčiai yra esminiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Esant esminiams prieštaravimams ir neatlikus išsamaus įrodymų tyrimo, kategoriškai konstatuoti, kad asmuo padarė inkriminuotus pažeidimus, negalima. Apeliantas nurodo, kad jis neatvyko į posėdį, nes sirgo, apie tai teismui pranešė telefonu, sakė pristatys nedarbingumo pažymėjimą ateidamas į kitą teismo posėdį, tačiau teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant.
Nubaustasis Ž. M. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis mano, kad Ž. M. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jis nubaustas skundžiamu nutarimu, yra visiškai įrodyta. Prašo Ž. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
2013-09-12 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Eismo įvykių tyrimo grupės vyresnysis patrulis A. Š. nurodė, kad 2013-09-12, apie 7.47 val., buvo gautas pranešimas, jog automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kitą automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio vieta buvo nufotografuota, padaryta eismo įvykio schema (b. l. 9).
2013-09-16 paaiškinime Ž. M. tvirtino, kad įvykio dieną automobilį vairavo jo žmona N. M., apie eismo įvykį sužinojo iš jos (b. l. 15).
2013-09-13 paaiškinime N. M. tvirtino, kad įvykio dieną automobilį vairavo ji, 7.30 val. vežė vaiką į mokyklą. Iš (duomenys neskelbtini) kiemo važiavo link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Pagrindinėje gatvėje buvo kamštis, ji suko į kairę link (duomenys neskelbtini) , „išsukti buvo sunku, kadangi vairuotojas, važiavęs iš kairės, iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), praleido“, ji automobilį ramiai išsuko „į kairę (duomenys neskelbtini) . link“, iki vietos nuvažiavo sėkmingai ir taip pat grįžo atgal su ne vyrui priklausančiu automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kad būtų sukėlusi kokį nors eismo įvykį, N. M. nenurodė (b. l. 14).
2013-09-12 paaiškinime R. D. nurodė, kad įvykio dieną, norėdamas pravažiuoti pro jos ir kito stovinčio automobilio tarpą, automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė jos automobilį ir iš įvykio vietos dideliu greičiu nuvažiavo. R. D. išgirdo dužtelėjimo garsą, paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Kol laukė atvykstančių pareigūnų, tas pats vairuotojas sugrįžo, liepė jai patraukti automobilį. R. D. liepė jam pažiūrėti, ką jis padarė, tačiau šis juokdamasis atsakė: „nu ir ką draudimą surašys ir tiek“. Vairuotojas buvo kažkoks keistas, jam atrodė viskas nesvarbu. Pastatęs automobilį, į eismo įvykio vietą neatėjo. Policijos nuovadoje R. D. vairuotoją atpažino iš nuotraukos, nes jis gyvena tame pačiame name (b. l. 13).
Abejoti tuo, kad įvykio dieną automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo Ž. M., nėra jokio pagrindo. R. D. paaiškinime nuosekliai nurodė visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, ji automobilio vairuotoją, kliudžiusį jos automobilį, matė gerai, jį atpažino, jai belaukiant policijos pareigūnų, vairuotojas į įvykio vietą buvo sugrįžęs, tačiau ir vėl pasišalino. Kad sukėlė eismo įvykį, apgadino savo ir kitą automobilį, Ž. M. aiškiai juto ir suprato, tačiau iš įvykio vietos tik dėl jam žinomos priežasties pasišalino.
Iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Eismo įvykių tyrimo grupės specialisto A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad N. M. Kelių policijos biure tvirtino, jog įvykio dieną automobilį vairavo ji, bet iš kur atsirado apgadinimai ant automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono, nežinojo.
Ž. M. savo kaltės nepripažino, teigė, kad tą dieną jis buvo pas pažįstamą moterį, automobilio nevairavo. Specialistas A. B. padarė išvadą, kad eismo įvykį sukėlė Ž. M., o N. M. prisiėmė kaltę, nes tiksliai paaiškinti, kaip ji išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, negalėjo, aiškino, kad prieš susikirtimą su pagrindine gatve stovėjo tik jos vairuojamas automobilis, prieš ją joks kitas automobilis nestovėjo, nors prie įvažiavimo stovėjo R. D. vairuojamas automobilis. R. D. nurodė, kad automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo vyriškis, jį atpažino iš pateiktos nuotraukos (b. l. 10).
Kad N. M. paaiškinimai prieštarauja eismo įvykio aplinkybėms, patvirtina ir eismo įvykio vietos schema, fotolentėlėse užfiksuoti vaizdai, iš kurių matyti, kad, prieš išvažiuojant į sankryžą, stovėjo R. D. automobilis, todėl N. M. netrukdomai išvažiuoti į sankryžą negalėjo, akivaizdu, kad turėjo R. D. automobilį aplenkti, o šio manevro neprisiminti negalėjo. Tačiau, kadangi už vairo sėdėjo ne N. M., bet Ž. M., N. M. šių aplinkybių nežinojo, todėl jų nenurodė, negalėjo pasakyti ir to, kada ir kaip atsirado automobilio „Renault Laguna“ sugadinimai.
Netikėti R. D. parodymais, kurie neprieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde Ž. M. tvirtino, kad aplinkybę, jog automobilį vairavo jo sutuoktinė, matė kaimynai R. ir R., tačiau šių aplinkybių nenurodė net pati N. M.. Ž. M. apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai (ATPK 272 straipsnio 1 dalis), teismo šaukimas jam įteiktas asmeniškai (b. l. 27), bet į teismo posėdį jis neatvyko. Apeliaciniame skunde Ž. M. nurodė, kad skambino į teismą, pranešė, jog serga ir į posėdį atvykti negalės, tačiau, su kuo konkrečiai jis bendravo telefonu, nenurodė, tinkamai apie savo nedalyvavimą teismo posėdyje teismui nepranešė, raštiško prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neparašė.
Apylinkės teismas nustatė visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir jas įvertino tinkamai, vykdydamas ATPK 248 straipsnyje numatytus reikalavimus laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, byloje esančius įrodymus aptarė ir juos išanalizavo, ATPK 257, 284 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Aplinkybė, kad Ž. M., R. D. nebuvo apklausti teismo posėdyje, esminiu proceso normų pažeidimu, turėjusiu įtakos skundžiamam nutarimui priimti, nelaikytina, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, Ž. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.