- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-138-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15042-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- O. L.
- Atsakovas
- J. C.
- Trečiasis asmuo
- O. K., A. C., Klaipėdos
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-138-159/2012
2012 m. kovo 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-558-676/2011 pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovei J. C., tretiesiems asmenims O. K. (O. K.), A. C., Klaipėdos m. 5-ojo notarų biuro notarei Raimondai Kundrotienei dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė O. L. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia Klaipėdos m. 5-ojo notarų biuro notarės R. Kundrotienės patvirtintą 2010-04-27 dovanojimo sutartį dėl 98 600 Lt vertės buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei J. C.. Nurodė, kad sutiko sudaryti buto dovanojimo vaikaitei sutartį, tikėdamasi priežiūros bei asmeninės paramos. Pasirašant sutartį jai nebuvo išaiškinta, kad jos interesus geriau apsaugotų rentos sutartis. Sutartis jai nebuvo išversta į suprantamą kalbą, ji nesuprato, ką pasirašo. Sudarant sutartį buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai, dėl to pažeistas ieškovės ir viešasis interesai. Ieškovė sutartį sudarė dėl suklydimo, nes tikėjosi priežiūros bei asmeninės paramos, tačiau po sutarties sudarymo atsakovė išvyko gyventi į užsienį, bute leido gyventi jos motinai ir sugyventiniui, kurie ją terorizuoja, todėl ieškovė jaučiasi nesaugi ir apgauta. Už dovanoto buto mokesčius moka ieškovė (t. 1, b. l. 2–4, 17–19).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-31 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės O. L. 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. C., 800 Lt žyminio mokesčio ir 18 Lt pašto išlaidų valstybei. Nuo likusios 1 522,50 Lt žyminio mokesčio sumos sumokėjimo valstybei O. L. atleido.
Iš notarės R. Kundrotienės paaiškinimų teismas sprendime nustatė, kad notarė išaiškino ieškovei sutarties sudarymo prasmę ir esmę, išsiaiškino ieškovės valią dėl sutarties, kad ieškovė pati pasirinko pigesnį valios išreiškimo būdą dėl buto perleidimo atsakovei – sudaryti mišrią buto dovanojimo sutartį su papildoma sąlyga bei įsipareigojimu, jog ieškovė gyvens ir naudosis padovanotu butu iki jos gyvos galvos.
Šalies argumentai
Ieškovės ir trečiojo asmens A. C. paaiškinimais sprendime nustatė, kad ieškovė, atsakovė, trečiasis asmuo A. C. dėl sutarties sudarymo pas notarę R. Kundrotienę lankėsi kelis kartus, tarėsi bei konsultavosi su notare, kokią geriau sutartį sudaryti, kad notarė sužinojusi ieškovės valią ir tikslus, išaiškino ieškovei jos teisę sudaryti pigesnę pageidaujamo perleisti atsakovei buto perleidimo sutartį, t. y. 500 Lt pigiau kainuojančią dovanojimo sutartį su garantija ieškovei, jog ji šiame bute gyvens ir juo naudosis iki gyvos galvos, kad ieškovė pati pasirinko savo valios išreiškimą sudarant buto dovanojimo sutartį, kad ieškovė pati nutarė pasirašyti sutartį, kad sutartis buvo pasirašyta ne iš pirmo karto atvykus pas notarę, o tik po konsultacijos ir ieškovė turėjo laiko pakeisti savo nuomonę ir valią dėl pageidaujamos sudaryti dovanojimo sutarties, o tik kitą dieną, kai buvo paruoštas sutarties tekstas, kad notarės bendravimas su ieškove vyko rusų kalba. Teismas kritiškai įvertino tokias ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad atvykusi pas notarę ieškovė nieko nesuprato, kažką pasirašinėjo, suklydo, kad raštu sutarties teksto jai notarė neišvertė į rusų kalbą, kadangi byloje nepateikta tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas įvertino ir tai, kad nei sutarties sudarymo metu bei po jo sudarymo nei ieškovė, nei atsakovė jokių pareiškimų, pastabų ar pretenzijų nurodytais pagrindais dėl sutarties sudarymo procedūros nei notarui, nei kitiems asmenims nereiškė. Teismas sprendime konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovei nebuvo raštu išverstas sutarties tekstas į rusų kalbą, neįrodo, jog ieškovė sutarties sudarymo metu nesuvokė sutarties turinio ir esmės, jos teksto, nes neginčijamos aplinkybės, kad prieš pasirašant sutartį notarė su ieškove bendravo rusų kalba ir aiškino bei konsultavo apie sutartį, kad sutarties tekstas buvo verčiamas notarės į rusų kalbą žodžiu, kad prieš sudarant sutartį, prieš ją pasirašant bei pasirašius ieškovė neprašė sutarties išversti raštu į rusų kalbą ir kad sutarties teksto neišvertimas raštu į rusų kalbą kaip faktas, verčiant sutartį žodžiu, neturi įtakos sutarties galiojimui.
Teismas taip pat įvertino ieškovės veiksmus bei jos patirtį iki sutarties sudarymo – ieškovė yra sudariusi ne kartą notarine tvarka tvirtintus dokumentus (sutartis, testamentas) dėl ginčo buto, todėl visiškai suvokė atliekamų veiksmų esmę ir prasmę bei galimas pasekmes, kad buto perleidimo atsakovei iniciatorė buvo ieškovė prieš tai surašydama testamentą, o paskutiniuoju atveju ir sutartį, kad sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta ne iš karto, bet per keletą dienų, per kurias ieškovė galėjo atsisakyti sudaryti sutartį ar pakeisti savo valią – nurodytos aplinkybės šalių yra pripažįstamos, jos neginčijamos nustatyta tvarka, tai paneigiančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikta, todėl teismas jas laikė nustatytomis. Teismas taip pat įvertino ieškovės veiksmus po sutarties sudarymo – ieškovė kreipėsi į notarę 2010 m. rudenį po sutarties sudarymo dėl sutarties galimo panaikinimo tik atsiradus konfliktinei situacijai tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų dėl trečiųjų asmenų gyvenimo ginčo bute, kad ši konfliktinė situacija atsirado žymiai vėliau po sutarties sudarymo, kad nurodytos aplinkybės šalių taip pat yra pripažįstamos, jos neginčijamos nustatyta tvarka, tai paneigiančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikta, todėl teismas jas laikė nustatytomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės dėl konfliktinės situacijos su trečiaisiais asmenimis yra nagrinėjamos įstatymų nustatyta tvarka ginant savo įrodinėjamas pažeistas teises prieš trečiuosius asmenis, bet jokiu būdu ne atsakovės atžvilgiu. Nepateikta duomenų, jog ieškovė sirgo ligomis, dėl kurių būtų pasunkėjęs jos suvokimas sudarant sutartį, nepateikta duomenų, jog sutarties sudarymo metu ieškovės veiksnumas buvo apribotas. Iš ieškovės aktyvaus dalyvavimo teismo posėdžiuose teismas padarė išvadą, kad ji nėra beraštė, nors ir būdama senyvo amžiaus, pakankamai logiškai ir aiškiai mąsto bei teikia paaiškinimus. Pateikti duomenys apie ieškovės ligas nepaneigia ieškovės galimybių ir suvokimo sudarant sandorius. Ieškovė taip pat neneigė ir patvirtino, kad ji ir toliau po sutarties sudarymo naudojasi ginčo butu, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė dovanotą butą gadina ar naikina, priešingai, atsakovės pateikti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė skiria lėšas šio buto išlaikymui. Byloje nepateikta duomenų, įrodymų, kad atsakovė savo veiksmais būtų kaip nors pakenkusi ieškovės sveikatai ar ją sužalojusi, ieškovės pateikti duomenys apie jos sveikatos būklę bei ligas nepatvirtina ir neįrodo galimų atsakovės neteisėtų veiksmų prieš ieškovę. Teismas sprendime padarė išvadą, jog ieškovė taip pat neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti CK 6.472 str. ir panaikinti sutartį. Atsakovė, sutartimi gavusi dovanų butą, turėjo pagrindą tikėtis, kad teisėtai įgijo nuosavybę, gali savarankiškai ja naudotis ir disponuoti. Sandorio pripažinimas negaliojančiu tuo pagrindu, kad po jo sudarymo dėl tam tikrų aplinkybių pasikeitė dovanotojos valia, neatitiktų atsakovės teisėtų lūkesčių tikėtis sudaryto sandorio ir jo pagrindu įgytų teisių ilgaamžiškumo, prieštarautų sandorių stabilumo principui bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadas, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, kad ieškovė suprato sutarties reikšmę ir jos turinį, kad sutartis pasirašyta ieškovės esant tokiai jos valiai dėl tokio veiksmo, todėl netenkino ieškinio reikalavimo sutartį pripažinti negaliojančia (t. 1, b. l. 174–180).
Šalies argumentai
Ieškovė O. L. 2011-06-28 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimą panaikinti. Priimti naują – ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nors teismas sprendime nurodė, jog sprendžiant sandorio sudarymo aplinkybes būtina įvertinti suklydusio asmens išsilavinimą, amžių, sveikatos būklę ir sandorio sudarymo aplinkybes, tačiau neatsižvelgė, kad apeliantei yra 87 metai, ji rusakalbė ir silpnos sveikatos. Sandorio sudarymą nulėmė vis silpnėjanti jos sveikata ir noras, kad ją iki mirties prižiūrėtų. Ji visą laiką augino vaikaitę J. C., buvo surašiusi jai testamentą, tačiau vaikaitė (atsakovė) jai paaiškino, kad butą po jos mirties ji gaus nepriklausomai nuo to, ar prižiūrės ieškovę ar ne, tai ieškovę išgąsdino ir ji norėjo sudaryti sandorį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Teismas neįvertino ir neaptarė tos aplinkybės, kad ieškovė yra rusakalbė, beveik nesupranta lietuviškai, sunkiai girdi ir nors įstatymas nereikalauja, kad sudarant sutartį dalyvautų vertėjas, vis dėlto atsižvelgiant į ieškovės amžių ir suvokimą, notarė turėjo iškviesti vertėją ar pateikti sutarties tekstą, išverstą į rusų kalbą. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kokios aplinkybės nulėmė, kad ieškovė, prieš 11 metų sudariusi testamentą vaikaitės naudai, pageidavo sudaryti dovanojimo sutartį. Apeliantė buvo įsitikinusi, jog bute galės gyventi iki gyvos galvos, kad vaikaitė ja rūpinsis. Ji nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad padovanojusi vaikaitei butą, ji pati taps nuomininke ir priklausys nuo atsakovės valios ir norų. Nėra protinga turint nuosavą būstą, jo atsisakyti ir sudaryti sau nenaudingą sandorį, apriboti savo interesus ir turėti tik teisę gyventi šiame bute. Sudarytas sandoris prieštarauja gerai moralei, nes atsakovė, sudarydama dovanojimo sutartį, pasinaudojo jos amžiumi ir bejėgiška padėtimi, ji žinojo, kad išvažiuos mokytis į užsienį, įkeldins savo motiną, su kuria jos – ieškovės – santykiai yra blogi. Apeliantė suklydo dėl sutarties turinio, nes jos tikroji valia buvo anūkei perleisti ginčo butą, kad už gaunamą butą vaikaitė prižiūrėtų ir rūpintųsi apeliante. Atsakovė turėjo numanyti, kad sudarys neįmanomas sąlygas gyventi bute, kas iš karto ir pasitvirtino. Būdama geros moralės ir teisinga bei padori, atsakovė būtų nesutikusi, kad jai būtų padovanotas butas (t. 2, b. l. 18–22).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-04-27 Klaipėdos m. 5-ojo notarų biuro notarė R. Kundrotienė patvirtino ieškovės – O. L. ir atsakovės J. C. sutartį, kuria dovanotoja – O. L. padovanojo apdovanotajai – savo vaikaitei J. C. privačios nuosavybės teise 47, 07 kv. m ploto su 3,44 kv. m ploto rūsiu butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartyje patvirtinta, kad dovanotoja – O. L. gyvens ir naudosis padovanotu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki jos gyvos galvos (t. 1, b. l. 7– 8). Ieškovė kreipėsi į teismą ginčydama Klaipėdos m. 5-ojo notarų biuro notarės R. Kundrotienės patvirtintą 2010-04-27 dovanojimo sutartį CK 1.90 str. pagrindu nurodydama, jog ji suklydo sudarydama sutartį, kad nesuprato lietuvių kalba surašytos sutarties bei CK 6.225 str. ir 6.472 str. pagrindu, kad buvo pažeisti jos ir viešasis interesai, sutarties šalis veikė nesąžiningai (t. 1, b. l. 2–4, 17–19). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį konstatavęs, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių (t. 1, b. l. 174–180).
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir konstatuoja, jog sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 str. 1 d. sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Taigi kita sandorių negaliojimo instituto paskirtis saistoma civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.5 straipsnyje esminiu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.
Kaip jau buvo minėta, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Nepaisant to, jog bylą nagrinėjęs teismas sprendime konstatavo, kad notarė išaiškino sandorio esmę ir padarinius, sandoris buvo išverstas į ieškovei suprantamą rusų kalbą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į anksčiau paminėtas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė yra garbaus amžiaus, jai yra 87 metai, neturi išsilavinimo, yra rusakalbė, todėl tikėtina, kad ji galėjo nesuprasti tikrosios padėties, susijusios su sandorio sudarymu. Byloje yra pateiktas testamentas, jį ieškovė surašė 2000-01-07 ir testamentu patvarkė, kad po savo mirties butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka savo vaikaitei – atsakovei – J. C. (t. 1, b. l. 95). Testamento surašymo aplinkybių teismas neįvertino, neatsižvelgė, kodėl surašiusi tokį testamentą, ieškovė nusprendė butą padovanoti atsakovei. Teisėjų kolegija vertina, jog tai yra svarbi aplinkybė, kuri nulėmė netinkamą ieškovės suvokimą apie tikrąsias sandorio sudarymo pasekmes, nes ieškovė ir taip buvo nusprendusi, kad butas liks atsakovei. Tačiau esminis šios bylos aspektas yra pačios apdovanotosios elgesys. CK 6.472 str. 1 d. numato, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykio, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Nagrinėjamu atveju ieškovė dovanojimo sutartį pasirašė pablogėjus jos sveikatos būklei ir tikėjosi, kad vaikaitė jai padės, slaugys ir prižiūrės ją. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog netrukus po sutarties pasirašymo atsakovė išvyko į užsienį ir bute leido gyventi savo motinai A. C. ir jos sugyventiniui O. K.. Atsakovė žinojo, kad ji išvyks ir negalės prižiūrėti ieškovės, tačiau vis tiek priėmė dovanojamą daiktą ir po to elgėsi nerūpestingai ieškovės atžvilgiu, įleido į butą gyventi savo motiną, nors žinojo, kad ieškovės ir A. C. santykiai yra blogi. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl A. C. ir jos sugyventinio O. K. veiksmų ieškovei buvo sutrikdyta sveikata (t. 1, b. l. 64–66), dėl šių veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 67, 81). Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus, teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, jog ieškovė šiuo atveju yra socialiai pažeidžiama, o atsakovės, kaip apdovanotosios, elgesys prieštarauja gerai moralei.
Sprendime minėta, kad ieškovė 2000-01-07 sudarė testamentą, juo po savo mirties butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir visą jai priklausantį turtą paliko savo vaikaitei J. C. (t. 1, b. l. 95). Ginčo buto dovanojimo sandorio sudarymo faktas įrodo ir patvirtina, kad atsakovė turėjo tikslą iki ieškovės mirties įgyti nuosavybės teises į minimą butą, kuris atsakovei būtų atitekęs pagal testamentą po testatorės mirties, ir disponuoti ginčo butu savo nuožiūra. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad į bylą jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių atsakovės netinkamą – griežtai smerktiną moralės požiūriu atsakovės elgesį ieškovės atžvilgiu nepateikta, nes atsakovė, būdama ginčo buto savininke ir pati negyvendama bute, ginčo bute su ieškove apgyvendino trečiuosius asmenis, kurie ieškovei, sulaukusiai garbaus 87 metų amžiaus, sudarė nepakenčiamas gyvenimo sąlygas gyventi viename bute. Atsižvelgus į anksčiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas apginti ieškovės pažeistas teises, jos teisę sulaukusiai senatvės ramiai gyventi jai priklausiusiame ginčo bute ir panaikinti dovanojimo sutartį (CK 6.472 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Panaikinus sutartį, taikytina restitucija natūra – ieškovei nuosavybės teisėmis sugrąžintinas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str.).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Tenkinus ieškinį bei apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 632 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, 500 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, 2 057 Lt advokato atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme, iš viso 3 189 Lt (t. 1, b. l. 5, 34,165, t. 2, b. l. 23) (CPK 93 str. 1 d., 3 d. 5 d.). Valstybei iš atsakovės priteistina 2 326 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 2 458 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo kurių mokėjimo dalies ieškovė buvo atleista, 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme, iš viso 4 802 Lt (t. 1, b. l. 28, t. 2, b. l. 29, CPK 96 str. 1 d.).
Panaikintina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-21 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – buto unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), areštas (t. 1, b. l. 35, CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą. Ieškovės O. L. ieškinį tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarės Raimondos Kundrotienės patvirtintą 2010 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4754, kuria dovanotoja O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apdovanotojai, savo vaikaitei, J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) privačios nuosavybės teise padovanojo 47, 07 kv. m ploto su 3,44 kv. m ploto rūsiu butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją – O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis sugrąžinti 47, 07 kv. m. ploto su 3,44 kv. m ploto rūsiu butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
O. L. nuosavybės teisėmis sugrąžinus butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-21 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), areštą.
Priteisti iš atsakovės J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 189 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 4 802 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.