Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Vitai Šimkienei, Daliai Steponaviciutei, dalyvaujant vertejai Svetlanai Agafonovai, ieškovei O. L. ir jos atstovei advokatei Astai Macernytei, atsakoves atstovui advokatui Mariui Venckui, tretiesiems asmenims O. K., A. C., civilineje byloje pagal ieškoves O. L. ieškini atsakovei J. C., tretiesiems asmenims O. K., A. C., Klaipedos m. 5-ojo notaru biuro notarei Raimondai Kundrotienei, del dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojanciu,

Aprašomoji dalis

nustate:

ieškove ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojanciu Klaipedos m. 5-ojo notaru biuro notares R.Kundrotienes patvirtinta 2010-04-27 dovanojimo sutarti del buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei. Nurodo, kad pasirašant sutarti jai nebuvo išaiškinta, kad jos interesus geriau apsaugotu rentos sutartis. Be to sutartis jai nebuvo išversta i suprantama kalba, ji nesuprato ka pasirašo. Sudarant sutarti buvo pažeisti pagrindiniai sutarciu teises principai, del to pažeisti ieškoves ir viešieji interesai, sutarti ieškove sudare del suklydimo, nes tikejosi priežiuros bei asmenines paramos, taciau po sutarties sudarymo atsakove išvyko gyventi i užsieni ir bute leido kitiems asmenims, kurie ja terorizuoja, del ko ji jauciasi nesaugiai ir apgauta (b.l. 2-4; 17-19).

Teismo posedžio metu ieškove O. L. paaiškino, kad 2010 metais su atsakove bei A. C. buvo pas notara, kad sudarytu testamenta, taciau dovanojimo sutarties nepasiraše, dovanojimo sutartyje parašas panašus i jos. Atsakovei J. C. jokiu pretenziju del buto neturi, ji nieko blogo jai nepadare, taciau padovanojus buta atsakove išvyko mokytis i Danija, o bute apsigyveno tretieji asmenys A. C. ir O. K., kurie ja terorizuoja ir neleidžia jai ramiai gyventi jos bute, todel ji nori, kad butas butu jos. Ji nenori, kad jos bute gyventu tretieji asmenys. Prašo ieškini tenkinti (b.l. 152-153).

Teismo posedžio metu ieškoves atstove advokate A.Macernyte paaiškino, kad ieškove nori nugincyti dovanojimo sutarti, nes suklydo pasirašydama. Kai ji kreipesi i advokate, ieškove patvirtino, kad šia sutarti ji pasiraše, nereikia suprasti, kad ieškove nepasiraše dovanojimo sutarties, todel dovanojimo sutarties pasirašymo fakto ir savo parašo ieškove teisme negincija, tik nori irodyti, jog suklydo pasirašydama. Ieškove šiuo metu negali ramiai gyventi savo bute, nes ja terorizuoja, muša tretieji asmenys A. C. ir O. K., del to ieškove kreipesi i policijos komisariata. Dovanojimo sutartis pasirašyta ieškoves neišaiškinus notarei galimu pasekmiu, sutartis prieš pasirašant buvo išversta i rusu kalba tik žodžiu, taciau nebuvo išversta raštu i rusu kalba, todel ieškove nesuprato ka pasirašo. Ieškove buta sieke perleisti anukei, t.y. atsakovei J. C., o ne tretiesiems asmenims, ji nenori, kad bute gyventu tretieji asmenys. Faktas, kad atsakove ileido gyventi bute savo mama, t.y. treciaji asmeni A. C., ir kad tretieji asmenys neleidžia ieškovei ramiai gyventi bute, yra sutarties nevykdymo pasekme. Prašo ieškini tenkinti (b.l. 153-155).

Teismo posedžio metu atsakoves atstovas advokatas M.Venckus paaiškino, kad ieškove neirode, kad ji galejo suklysti pasirašydama dovanojimo sutarti, ji irodineja, kad suklydo ne sutarties sudarymo ir jos pasirašymo momentu, o tik tretiesiems asmenims apsigyvenus nurodytame bute ir kilus konfliktui tarp ieškoves ir treciuju asmenu. Ieškove bei jos atstove nurodo, kad ieškove jokiu pretenziju atsakovei neturi. Be to, istatymo nenumatyta notaro pareiga sudaromos sutarties teksta privalomai prieš ji pasirašant išversti raštu šalims bei pateikti vertima raštu. Ieškovei prieš pasirašant buvo dovanojimo sutarties tekstas išverstas žodžiu, ji viska suprato ir pasiraše sutarti. Ieškove norejo buti garantuota, kad perleidus buta ji nebus išvaryta iš jo, todel sutartyje buvo irašyta salyga, kad ieškove gyvens bute iki gyvos galvos, ir tai buvo ieškoves ir atsakoves valia ir susitarimas. Tai kad bute atsakove leido gyventi savo motinai A. C., nera sutarties pažeidimas ir neirodo ieškoves suklydimo pasirašant sutarti. Tarp ieškoves ir treciuju asmenu yra konfliktine situacija, kuri ieškoves iniciatyva yra sprendžiama istatymu nustatyta tvarka. Prašo ieškini atmesti (b.l. 155-157.).

Teismo posedžio metu tretysis asmuo A. C. paaiškino, kad atsakove yra jos dukte, ieškove yra jos mociute. Ieškove anksciau yra dovanojusi ši buta jai, veliau raše testamenta, kad po mirties buta palieka savo mylimiausiai anukei – atsakovei. Ieškove jau seniai norejo buta padovanoti atsakovei, nes kiti giminaiciai nori, kad ieškoves butas tektu jiems, ieškove norejo buta dovanoti atsakovei ir kad buto niekas neatimtu iš jos, taip pat ieškove norejo, kad ji galetu iki mirties jame gyventi. Atsakove turejo išvykti i užsieni mokytis, ieškove tai žinojo ir norejo, kad butas butu jau atsakoves iki jai išvykstant mokytis. Pas notara buvo nuvyke ieškove, atsakove ir ji pati, notare viska smulkiai paaiškino apie sutarti, paaiškino sutarties pasekmes, bendravo rusu kalba su ieškove, prieš pasirašant sutarti verte i rusu kalba žodžiu, ieškove nepageidavo sutarties vertimo raštu i rusu kalba, ieškove viska puikiai suprato ir sutarti pasiraše pati, po sutarties pasirašymo pasake, kad buvo šeimininke jau yra atsakove ir tuo džiaugesi. Ginco bute ji apsigyveno ieškovei susirgus birželio menesi, kad ja prižiuretu, viskas buvo gerai, kol ieškove pasveiko, tada prasidejo tarp ju konfliktai, ieškoves pretenzijos jai del gyvenimo bute. Prašo ieškini atmesti (b.l. 157-159).

Teismo posedžio metu tretysis asmuo O. K. paaiškino, kad sutarties sudarymo metu jis nedalyvavo, kaip ji buvo sudaryta paaiškinti negali, taciau iš ieškoves pasisakymu iki sutarties sudarymo žinojo, kad buta noriu padovanoti atsakovei. Ieškoves pretenzijos prasidejo parejus kuriam laikui po dovanojimo sutarties sudarymo, šios pretenzijos jam ir A. C. yra nepagristos (b.l. 159).

Teismo posedžio metu tretysis asmuo notare R.Kundrotiene paaiškino, kad prieš sudarant ginco sutarti su ieškove ji bendravo kelis kartus, viena diena ji su atsakove J. C. bei treciuoju asmeniu A. C. buvo atvyke pas ja i kontora, paaiškino, kad nori buta perleisti butent atsakovei, taciau norejo garantiju, kad bute liks gyventi, klause kiek kainuos sutarties sudarymas, apie jokius igaliojimus ar testamentus nebuvo kalbos. Su ieškove buvo bendraujama rusu kalba. Kadangi ieškove norejo garantiju, kad perleidus buta niekas jos neišvarytu iš buto, jai asmeniškai buvo išaiškinta dovanojimo ir rentos sutarciu esme ir pasekmes, kad dovanojimo sutarties sudarymas kainuotu 500,00 Lt pigiau, kad i dovanojimo sutarti tokiu atveju galima irašyti salyga del ieškoves gyvenimo šiame bute iki jos gyvos galvos, ieškove pati asmeniškai nusprende buta perleisti dovanojimo sutarties pagrindu, apie jos išlaikyma iki gyvos galvos jokios kalbos nebuvo. Sutareme, kad bus paruoštas sutarties tekstas ir ieškove atvyks sekancia diena. Paruoštas sutarties tekstas prieš pasirašant buvo išverstas žodžiu ieškovei i rusu kalba, ji viska puikiai suprato, raštu versti sutarties teksto ieškove nepraše, jokiu pastabu ar pretenziju nereiške, todel pateikta sutarti pasiraše, pasirašant sutarti dalyvavo ieškove ir atsakove. Ieškove bendravo normaliai ir aktyviai, viska suprato, notarei jokiu abejoniu del jos suvokimo ir supratimo nekilo, ji buvo veiksni. Maždaug spalio menesi ieškove buvo vel atvykusi pas ja i kontora ir domejosi bei klause, kaip ji galetu panaikinti dovanojimo sutarti, nes paaštrejo santykiai su dukra, t.y. treciuoju asmeniu A. C. ir jos sugyventiniu, ieškovei buvo paaiškinta, kad galima sudaryti dovanojimo sutarties nutraukimo sutarti, taciau ieškove nurode, kad to padaryti nebus galima, nes atsakove yra užsienyje, todel jai buvo išaiškinta, kad gali kreiptis i teisma del dovanojimo sutarties nugincijimo. Prašo ieškinio netenkinti (b.l. 159-161).

Teismo posedžio metu liudytoja Z. N. paaiškino, kad ieškove yra jos mociute, su ieškove santykiai yra geri, su treciais asmenimis santykiai nera geri. Iš ieškoves pasakojimo žino, kad ji pas notare buvo nuvykusi su atsakove del testamento, pas notare pasiraše del pinigu paemimo, tai ji pasakojo 2010 metu rudeni. Iš ieškoves pasakojimu žino, kad tretieji asmenys ja terorizuoja, muša, del ko ji kreipesi i policija. Ieškoves santykiai su atsakove yra geri (b.l. 161-162).

Teismo posedžio metu liudytoja L. D. paaiškino, kad ieškove yra jos mama, santykiai su ja ir su atsakove geri, santykiai su treciaisiais asmenimis yra priešiški. Sudarant dovanojimo sutarti nedalyvavo, iš ieškoves pasakojimo žino, kad buta ji perleido atsakovei, taciau savo bute ji gyvens ir toliau, o atsakove ja prižiures iki jos mirties, taciau birželio menesi iš ieškoves pasakojimo sužinojo, kad ieškove buvo pas notara testamento sudarymui, pasiraše del pinigu sumokejimo. Gincijamos sutarties ji nemate. Visi giminaiciai ir ieškove nesuinteresuota, kad butas liktu A. C.. Ieškoves veiksnumas nera apribotas, ji neserga psichikos ligomis. Konfliktas vyksta del treciuju asmenu gyvenimo ieškoves bute, del to ieškove kreipesi i policija, atliekamas tyrimas del A. C. kaltu veiksmu (b.l. 162-164).

Ieškinys netenkinamas.

Istatymu itvirtintas vienas iš svarbiausiu civiliniuose santykiuose galiojanciu principu – sutarties laisves principas (CK 1.2 str. 1 d.). Šis principas, detalizuotas CK 6.156 str., suteikia teise civiliniu teisiniu santykiu subjektams laisvai spresti, sudaryti jiems konkrecia sutarti ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo ta sutarti sudaryti, be to, savarankiškai spresti del sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties salygas ar jos turini nustato imperatyviosios istatymo normos arba tam tikru salygu reikalauja viešoji tvarka, teises principai, gera morale. Sutarties laisves principas taip pat apima šaliu teise pasirinkti ir sudaryti tokios rušies sutarti, kuri labiausiai atitinka ju interesus.

Ieškove gincija Klaipedos m. 5-ojo notaru biuro notares R.Kundrotienes patvirtinta 2010-04-27 Dovanojimo sutarti, kuria ieškove O. L. padovanojo atsakovei J. C. buta, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini))(toliau – Sutartis)(b.l. 7-8). VI Registru centro 2010-11-12 NTR CDB išrašo duomenimis, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise registruotas nuo 2010-06-02 atsakoves J. C. vardu 2010-04-27 Dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 20-22).

Ieškove Sutarti gincija CK 1.90 str. pagrindu, kad ji suklydo sudarydama Sutarti, kad nesuprato lietuviu kalba surašytos Sutarties bei CK 6.225 str. pagrindu, nes buvo pažeisti jos interesai, viešieji interesai, Sutarties šalis veike nesažiningai.

Sandorio negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa – užtikrinti civiliniuose teisiniuose santykiuose teisetuma ir tuo paciu saugoti civiliniu teisiniu santykiu stabiluma. Sandoris yra saugotina vertybe, jo negaliojimas griauna turtinius santykius ir taip sukelia žala, todel jei yra galimybe išsaugoti sandori – jis paliekamas galioti, nors ir turi tam tikru trukumu. Pagal CK 1.90 str. 1 d. iš esmes suklydus sudarytas sandoris gali buti teismo tvarka pripažintas negaliojanciu pagal klydusios šalies ieškini. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai yra neteisingai suvokiamas pats sudaromas sandoris. Šiuo pagrindu sandoris gali buti pripažistamas negaliojanciu ir tada, kai asmuo, sudarantis sandori, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius del kitu asmenu veiklos. Suklydimo atveju iš esmes neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandori. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiancios, kad ji suklydo, elgesi butina vertinti atsižvelgiant i apdairaus, atidaus žmogaus elgesi tokiomis paciomis aplinkybemis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenu lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rupintis savo teisemis ir interesais. Prieš atlikdamas bet koki veiksma, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis del savo atliekamo veiksmo teisines reikšmes ir jo galimu teisiniu padariniu, prieš atlikdamas ta veiksma, pasikonsultuotu su teisininku arba susilaikytu nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmu padarinius (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009-11-27 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutarti negaliojancia nera teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama del pacios šalies kaltes, tai sandorio pripažinimas negaliojanciu prieštarautu kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliove priešingos šalies ketinimais, pagristai tikedamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikraja šalies valia. Jeigu sandoris, atsižvelgiant i jo prigimti, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galima rizika, kartu praranda ir teise veliau ta sandori gincyti remdamasi suklydimu. Del to teisiu ir pareigu, atsirandanciu sandorio pagrindu, klaidingas isivaizdavimas negali buti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas isivaizdavimas ivyko del pacios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerupestingumo. Šalies elgesys gali buti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybemis apdairus ir atidus žmogus butu sudares sandori tokiomis paciomis salygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti i sandorio šalies, teigiancios, kad ji suklydo, amžiu, išsimokslinima, sveikatos bukle, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimo fakta galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta del esminiu sandorio elementu, egzistavusiu sandorio sudarymo metu, o ne del aplinkybiu, atsiradusiu po jo sudarymo. Jei šalis teisingai suvoke sandorio sudarymo metu esancias aplinkybes, bet klydo del šio sandorio perspektyvu, netaikomos taisykles del sandorio pripažinimo negaliojanciu del suklydimo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008-10-27 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Del to, ar asmuo suklydo, ar ne, turi buti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusia faktine situacija, o ne pagal ta, kuri yra praejus tam tikram laikui po sandorio sudarymo.

Notaras privalo išaiškinti atliekamu notariniu veiksmu prasme ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato istatymo 30-32 str., 40 str., 47 str). Notare R.Kundrotiene paaiškino, kad istatymo reikalavimu laikesi – išaiškino ieškovei Sutarties sudarymo prasme ir esme, išsiaiškino ieškoves valia del Sutarties, ieškove pati pasirinko pigesni valios išreiškimo buda del buto perleidimo atsakovei – sudaryti mišria sutarti, t.y. buto dovanojimo sutarti su papildoma salyga bei isipareigojimu, jog ieškove gyvens ir naudosis dovanojimo butu iki jos gyvos galvos (CK 6.156 str. 3 d.)(b.l. 7-8). Ieškove O. L. bei tretysis asmuo A. C. šias aplinkybes teismo posedžio metu patvirtino, nurodydami, jog ieškove O. L., atsakove J. C., tretysis asmuo A. C. del Sutarties sudarymo pas notare R.Kundrotiene lenkesi kelis kartus, taresi bei konsultavosi su notare kokia geriau sutarti sudaryti, kad notare sužinojusi ieškoves valia ir tikslus, išaiškino ieškovei jos teise sudaryti pigesne pageidaujamo perleisti atsakovei buto perleidimo sutarti, t.y. 500,00 Lt pigiau kainuojancia dovanojimo sutarti su garantija ieškovei, jog ji šiame bute gyvens ir juo naudosis iki gyvos galvos, kad ieškove pati pasirinko savo valios išreiškima sudarant buto dovanojimo sutarti, kad ieškove pati nutare pasirašyti Sutarti, kad Sutartis buvo pasirašyta ne iš pirmo karto atvykus pas notare, o tik po konsultacijos ir ieškove turejo laiko pakeisti savo nuomone ir valia del pageidaujamos sudaryti dovanojimo sutarties, o tik kita diena kai buvo paruoštas Sutarties tekstas, kad notares bendravimas su ieškove vyko rusu kalba. Ieškove irodineja, kad atvykusi pas notare ji nieko nesuprato, kažka pasirašinejo, suklydo, kad raštu Sutarties teksto jai notare neišverte i rusu kalba, nors ji to notares ir neprašiusi. Teismas, vertindamas byloje pateiktus irodymus šias ieškoves nurodomas aplinkybes vertina kritiškai, kadangi byloje nepateikta tai patvirtinanciu irodymu (CPK 178 str., 185 str.), ivertindamas ir tai, kad nei Sutarties sudarymo metu bei po jo sudarymo nei ieškove, nei atsakove jokiu pareiškimu, pastabu ar pretenziju nurodytais pagrindais del Sutarties sudarymo proceduros nei notarui, nei kitiems asmenims nereiške. Bylos nagrinejimo metu ieškoves nurodoma aplinkybe, kad ieškovei nebuvo raštu išversta Sutarties tekstas i rusu kalba, neirodo, jog ieškove Sutarties sudarymo metu nesuvoke Sutarties turinio ir esmes, jos teksto, nes negincijamos aplinkybes, kad prieš pasirašant Sutarti notare su ieškove bendravo rusu kalba ir aiškino bei konsultavo apie Sutarti, kad Sutarties tekstas buvo verciamas notares i rusu kalba žodžiu, kad prieš sudarant Sutarti, prieš ja pasirašant bei pasirašius ieškove nepraše Sutarties išversti raštu i rusu kalba (CPK 185 str.). Teismas ivertina ir tai, kad ieškoves bei jos atstoves paaiškinimais, kad Sutarties teksto išversto i rusu kalba raštu ieškove neturi ir iki šios dienos, teismui pateikti tokio vertimo ji negali, t.y. netgi savo iniciatyva prieš pradedant gincyti Sutarti, vykstant teismo procesui ieškovei nera butinas ir reikalingas Sutarties teksto turinys išverstas raštu i rusu kalba, todel teismui kyla abejones del ieškoves nurodomu aplinkybiu, jog ji nesupratusi sudaromos ir pasirašinejamos Sutarties teksto neišvertus jos raštu i rusu kalba (CPK 178 str., 185 str.). Sutarties teksto neišvertimas raštu i rusu kalba kaip faktas, verciant Sutarti žodžiu, neturi itakos Sutarties galiojimui. Istatyme nenustatyta, kada ir kaip turi buti verciamas raštu sudaromos sutarties tekstas i rusu kalba. Nesant istatyminio reguliavimo yra leidžiamos ivairios faktines situacijos, toks prašymas žodžiu, raštu ar kitokia asmens valia leidžiancia nustatyti forma gali buti išreikštas tiek prieš Sutarties pasirašyma, tiek ir sudarant ja. Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris. Tiek Sutarties šalims konsultuojantis su notare, tiek pasirenkant ieškovei valios išreiškimo buda bei forma del perleidžiamo buto, tiek ruošiant Sutarties teksta, tiek pasirašant Sutarti jos šaliu dalyvavimas paprastai rodo, kad ieškove yra pilnai susipažinusi apie sudaroma Sutarti ir jos esme bei jos sukeliamas pasekmes ir tai yra suderinti šaliu veiksmai. Tuo labiau, kad Sutartyje nurodyta, kad Sutarties tekstas išverstas žodžiu i rusu kalba ir tai patvirtinta ieškoves parašu. Bylos nagrinejimo metu nenustatyta, o ir ieškovai neirodinejo, kad ieškove Sutarties sudarymo ir pasirašymo metu, bei iš karto po šiu veiksmu atlikimo butu prieštaravusi ar tai del Sutarties sudarymo bei pasirašymo fakto, ar tai del jo turinio, formos, ar del to, kad Sutarties tekstas jai išverstas i rusu kalba žodžiu, o ne raštu ir kad ji ko nors butu šiame procese nesupratusi (CPK 178 str., 185 str.).

Teismas taip pat ivertina ir ieškoves veiksmus bei jos patirti iki Sutarties sudarymo – ieškove yra sudariusi ne karta notarine tvarka tvirtintus dokumentus (sutartis, testamentas) del ginco buto, todel pilnai suvoke atliekamu veiksmu esme ir prasme bei galimas pasekmes, kad buto perleidimo atsakovei iniciatore buvo ieškove prieš tai surašydama testamenta (b.l. 95), o paskutiniuoju atveju ir Sutarti, kad Sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta ne iš karto, o per keleta dienu per kurias ieškove galejo atsisakyti sudaryti Sutarti ar pakeisti savo valia - nurodytos aplinkybes šaliu yra pripažistamos, jos negincijamos nustatyta tvarka, tai paneigianciu irodymu bylos nagrinejimo metu nepateikta, todel teismas jas laiko nustatytomis (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 185 str., 187 str.). Teismas taip pat ivertina ir ieškoves veiksmus po Sutarties sudarymo – ieškove kreipesi i notare 2010 m. rudeni po Sutarties sudarymo del Sutarties galimo panaikinimo tik atsiradus konfliktinei situacijai tarp ieškoves ir treciuju asmenu del treciuju asmenu gyvenimo ginco bute, kad ši konfliktine situacija atsirado žymiai veliau po Sutarties sudarymo – nurodytos aplinkybes šaliu taip pat yra pripažistamos, jos negincijamos nustatyta tvarka, tai paneigianciu irodymu bylos nagrinejimo metu nepateikta, todel teismas jas laiko nustatytomis (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 185 str., 187 str.). Teismui taip pat nepateikta duomenu, jog ieškove butu sirgusi ligomis, del kuriu butu apsunkintas jos suvokimas sudarant Sutarti, nepateikta duomenu, jog Sutarties sudarymo metu ieškoves veiksnumas butu apribotas. Iš ieškoves aktyvaus dalyvavimo teismo posedžiuose teismas sprendžia, kad ji nera berašte, nors ir budama senyvo amžiaus, pakankamai logiškai ir aiškiai masto bei teikia paaiškinimus. Pateikti duomenys apie ieškoves ligas nepaneigia ieškoves galimybiu ir suvokimo sudarant sandorius, tame tarpe ir Sutarti (CPK 185 str.).

Ieškoves nurodomos faktines aplinkybes apie konfliktine situacija yra tik treciuju asmenu atžvilgiu, kurios, kaip nurode ieškove ir pateike tai patvirtinancius irodymus, yra sprendžiama istatymu nustatyta tvarka ginant savo irodinejamas pažeistas teises prieš treciuosius asmenis, bet jokiu budu ne atsakoves atžvilgiu (b.l. 64-67, 81-83, 96). Priešingai, tiek ieškove, tiek tretieji asmenys, tiek liudytojos Z. N., L. D. teismo posedžio metu nurode, jog ieškoves santykiai su atsakove yra geri, jokiu pretenziju atsakovei ieškove neturi del buto - nurodytos aplinkybes šaliu yra pripažistamos, jos negincijamos nustatyta tvarka, tai paneigianciu irodymu bylos nagrinejimo metu nepateikta, todel teismas jas laiko nustatytomis (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 185 str., 187 str.). Ieškove taip pat neneigia ir patvirtina, kad ji ir toliau po Sutarties sudarymo naudojasi ginco butu, byloje taip pat nera duomenu, kad dovanotas butas atsakoves yra gadinamas ar naikinamas, priešingai, atsakoves pateikti byloje rašytiniai irodymai patvirtina, kad atsakove skiria lešas šio buto išlaikymui (b.l. 97-144), rašytiniai irodymai nenugincyti, todel teismas jais vadovaujasi (CPK 185 str.). Taip pat byloje nepateikta duomenu, irodymu, kad atsakove savo veiksmais butu kaip nors pakenkusi ieškoves sveikatai ar ja sužalojusi, ieškoves pateikti duomenys apie jos sveikatos bukle bei ligas (b.l. 64-66, 82-83) nepatvirtina ir neirodo galimu atsakoves neteisetu veiksmu ieškoves atžvilgiu (CPK 185 str.). Teismas daro išvada, jog ieškove taip pat neirode aplinkybiu, kurios butu pagrindas taikyti CK 6.472 str. ir panaikinti Sutarti. Jokiu konkreciu irodymu, kurie patvirtintu atsakoves netinkama, t.y. griežtai smerktina morales požiuriu atsakoves elgesi ieškoves atžvilgiu, nebuvo pateikta (CPK 178 str.).

Atsakove, Sutartimi gavusi dovanu buta, turejo pagrindo tiketis, kad teisetai igijo nuosavybe, gali savarankiškai ja naudotis ir disponuoti. Sandorio pripažinimas negaliojanciu tuo pagrindu, kad po jo sudarymo del tam tikru aplinkybiu pasikeite dovanotojos valia, neatitiktu šios atsakoves teisetu lukesciu tiketis sudaryto sandorio ir jo pagrindu igytu teisiu ilgaamžiškumo, prieštarautu sandoriu stabilumo principui bei teisingumo, protingumo ir sažiningumo principams (CK 1.5 str.).

Liudytoju Z. N., L. D. parodymus teismo posedžio metu teismas vertina kritiškai, nes apie Sutarties sudarymo aplinkybes joms nera žinoma, šias aplinkybes jos gali paaiškinti tik iš ieškoves pasakojimu ir praejus kuriam tai laiko tarpui po Sutarties sudarymo, liudytoju nurodomos aplinkybes nepatvirtina ieškoves valios bei atliktus veiksmus iki Sutarties sudarymo bei jos sudarymo metu, o be to, kaip nurode liudytojos, ju santykiai su treciais asmenimis yra priešiški (CPK 185 str.).

Ieškinio pagrinda sudarancias aplinkybes turi irodyti ieškove (CPK 12 str., 178 str.). Išvados apie faktines aplinkybes gali buti grindžiamos tik CPK 177 str. 2 d., 3 d. išvardintomis irodinejimo priemonemis, o irodymai turi buti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Istatyme itvirtintas laisvo irodymu ivertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai irodymus vertina teismas pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, ivertinant kiekviena irodyma atskirai bei ju viseta. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybes buvima ar nebuvima, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esanciu irodymu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010-06-18 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-271/2010). Remiantis išdestytu, teismas daro išvada, jog ieškove neirode ieškinio pagrinda sudaranciu aplinkybiu, todel jos reikalavimas negali buti tenkinamas. Taigi teismas daro išvada, jog ieškove suprato Sutarties reikšme ir jos turini bei Sutartis buvo pasirašytas ieškoves esant ieškoves valiai del tokio veiksmo, todel Sutarties pripažinti negaliojancia ir ja panaikinti nera pagrindo.

Ieškinio netenkinus, iš ieškoves priteistina atsakovei jos turetos bylinejimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakove byloje pateike duomenis, jog ji sumokejo 2057,00 Lt advokato pagalbai apmoketi (b.l. 165), ivertinus bylos apimti, trukme, posedžiu skaiciu, bylos sudetinguma, ieškinio kaina, advokato dalyvavima procese, priteistina suma mažintina ir iš ieškoves priteistina atsakovei 1400,00 Lt advokato pagalbai apmoketi (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Valstybei iš ieškoves priteistina 18,00 Lt pašto išlaidu. Pateikiant ieškini teismas atidejo ieškovei dalies žyminio mokescio sumokejima iki teismo sprendimo priemimo (b.l. 5, 28, 34), ivertinus ieškoves turtine padeti priteistino žyminio mokescio dalis nustatoma 800,00 Lt, nuo likusios žyminio mokescio 1522,50 Lt dalies sumokejimo ieškove atleistina (b.l. 9-12, 20-27, 31-32)(CPK 83 str. 3 d., 84 str., 93 str.).

Teismo 2010-12-21, 2010-12-31 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemones – buto, adresu I.Simonaitytes g. 13-9, Klaipedoje, areštas, paliktinas galioti iki teismo sprendimo isiteisejimo (b.l. 35, 45).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškini atmesti.

Priteisti atsakovei J. C. iš ieškoves O. L. 1400,00 Lt bylinejimosi išlaidu.

Priteisti iš ieškoves O. L. valstybei 800,00 Lt žyminio mokescio. Nuo likusios 1522,50 Lt žyminio mokescio sumokejimo valstybei ieškove O. L. atleisti.

Priteisti iš ieškoves O. L. valstybei 18,00 Lt pašto išlaidu.

Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-12-21, 2010-12-31 nutartimis taikytas laikinasias apsaugos priemones – buto, adresu (duomenys neskelbtini), arešta, palikti galioti iki teismo sprendimo isiteisejimo.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.