Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-09-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-155-666/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-21
Bylos Nr.
II-155-666/2023
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00048-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Pareiškėjas
L. G.
Advokatai
Vytautas Agintas, Eglė Morkūnienė
Kategorijos
  • 21.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-155-666/2023Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00048-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 21.2.13 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023-09-21Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,dalyvaujant pareiškėjo L. G. atstovui advokatui Vytautui Agintui,

žodinio proceso tvarka administracinio nusižengimo (skundo) byloje išnagrinėjo pareiškėjo L. G. skundą dėl Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK 2023-08-10 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK 23216769440, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono vyresnysis tyrėjas Arnoldas Turauskas 2023-08-10 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK 23216769440, nepradėjo administracinės bylos teisenos dėl Lietuvos Respublikos Administracinių Nusižengimo Kodekso (toliau - ANK) 423 str., 426 str. ir 481 str. 1 d., pagal L. G. pareiškimą motyvuojant, jog nėra administracinio nusižengimo požymių ir nepripažino L. G. nukentėjusiuoju.

2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose 2023-08-28 gautas pareiškėjo L. G. atstovo advokato skundas dėl Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK 2023-08-10 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK 23216769440, panaikinimo. Minėtame skunde pareiškėjas ( jo atstovas) nurodo, kad 2023-07-18 d. L. G. parašė pareiškimą N. G. atžvilgiu dėl to, kad pastarojo vairuojamas automobilis „O. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-09-05 tyčia atsitrenkė į jo kojas ir jam sukėlė sveikatos sutrikdymą. Klaipėdos AVPK Kretingos raj. PK vyr. tyrėjas priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Pareigūnas savo nutarimą motyvavo tuo, kad konflikto priežastis yra asmeniniai L. G. ir N. G. nesutarimai, o tarpusavio konflikto metu išsakytos replikos ar užgauliojimai negali būti vertinamo kaip viešosios tvarkos pažeidimai. Išsakyti įžeidžiantys žodžiai, išreikšti gestai ar panašaus pobūdžio veiksmai vertintini kaip įžeidimas, o asmuo, kuris jaučiasi įžeistas, turi teisę savo teises ginti civiline tvarka, pareikšdamas ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo, nes tiriant L. G. pareiškimą nesurinkta objektyvių duomenų, įrodančių, kad N. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 str. „Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas" 426 str. „Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos", 481 str. „Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas". Su tyrėjo priimtu nutarimu L. G. nesutinka. Nurodo, kad tyrėjas vadovavosi medžiaga, kurioje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrėjas nutarime aprašo L. G., N. G. paaiškinimus, L. G. pateiktą vaizdo įrašą ir tuo pagrindu priima nutarimą nepradėti teisenos, tačiau tyrėjas visiškai nevertino 2022-09-05 d. medicinos dokumentų išrašo, iš kurio matyti, kad L. G. nustatytas blauzdos sričių sumušimas. Ligos anamnezėje nurodyta: „trauma buityje, 14.00 val. N. Į. kaime, atsitrenkė automobilis“. Būtent ši išvada paneigia N. G. paaiškinimus, kad jis automobiliu neatsitrenkė į L. G. koją. Tyrėjas šio duomens visiškai nevertino ir dėl jo nepasisakė, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Tyrėjas neatliko jokio tyrimo, nekvietė specialisto (ANK 587 str. l d., 593 str.), neuždavė klausimų specialistui, siekiant nustatyti sužalojimo mechanizmą (ar 2022-09-05 įvykio metu atsitrenkus automobiliu į L. G. kojas, jam buvo padarytas sužalojimas, jei taip tai koks, ar sužalojimas, jeigu jis yra, buvo smūgio automobiliu pasekoje ir t.t.), nors to buvo prašoma skunde. Ši specialisto apklausa būtų patvirtinusi ar paneigusi N. G. duotų paaiškinimų, teisingumą. Be to, skundžiamame nutarime visiškai nepasisakyta dėl pareiškime nurodytų, galimai, kitų N. G. padarytų nusižengimų, numatytų ANK 423 str., 426 str., tik apsiribota formuluote „nesurinkta objektyvių duomenų, įrodančių, kad N. G. padarė šiuos nusižengimu“. Taigi, iš esmės šių nusižengimų turinys, sudėties požymiai nebuvo analizuojami ir teisiškai įvertinti, kas taip pat įrodo priimto nutarimo neteisėtumą. Prašo teismą panaikinti 2022-09-01 d. nutarimą ir paskirti N. G. administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Arba, panaikinti 2022-09-01 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (b. l. 2-7).

Atsiliepimas

3. Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje institucijos pareigūnas savo kompetencijos ribose įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų nuoseklumą ir pakankamumą. Aiškina, kad nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Išsakyti įžeidžiantys žodžiai, išreikšti gestai ar panašaus pobūdžio veiksmai vertintini kaip įžeidimas, o asmuo, kuris jaučiasi įžeistas, turi teisę savo teises ginti civiline tvarka, pareikšdamas ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo. Mano, jog L. G. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK 2023-08-10 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK 23216769440, be pakeitimų (b. l. 37).

4. Skundo nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas advokatas skundą palaikė visa apimtimi.

Atsiliepimas

5. Institucijos atstovas į skundo nagrinėjimą neatvyko. Gautas prašymas skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Palaiko pateiktą atsiliepimą ir skundą prašo atmesti visa apimtimi (b. l. 37).

6. Skundo nagrinėjimo metu liudytojas N. G. paaiškino, kad L. G. yra jo dėdė. Su dėde santykiai konfliktiški, bet jis nežino konflikto priežasčių. Toks yra jo dėdė. Žemės sklypas ir sodyba su pastatais, registruoti Kretingos rajone, kaime, nuosavybės teisė priklauso jam. D. L. G. savavališkai šią sodybą, gyvenamus ir kitus pastatus bei žemės sklypą užvaldė. Šiuo metu teisme vyksta L. G. iškeldinimo byla. 2022 metais jis savo žemėje pasodino bulves. 2022-09-22 apie 14 val. su teta K. L. atvyko į sodybą, tikslu nupjauti pasodintų bulvių bulvėnojus, nes ruošėsi bulviakasiui. Bulvėnojus ruošėsi pjauti rankomis, nes dėdė neleido atvykusiam kaimynui bulvėnojų nupjauti traktoriumi, nes atsigulė po traktoriaus ratais. Tetą vežėsi kaip liudytoją, nes vienas nerizikavo vykti, žinant dėdės norą konfliktuoti. Važiuojant automobiliu „O. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jam priklausančios sodybos kiemą, ant įvažiavimo į kiemą keliuko atsistojo L. G.. Pastarasis neleido įvažiuoti į jam priklausantį kiemą. Jis L. G. per atidarytą automobilio langą pasakė, kad jis pasitrauktų nuo įvažiavimo į kiemą, tačiau L. G. į pasakymus nekreipė dėmesio, todėl savo vairuojamu automobiliu privažiavo arčiau prie L. G. ir pakartojo, kad šis pasitrauktų nuo įvažiavimo į kiemą keliuko. L. G. nesitraukė, rankoje laikydamas mobiliojo ryšio telefoną filmavo. Matė. jog L. G. priėjo arčiau prie stovinčio automobilio. Į prašymus pasitraukti, nereagavo. Jis privažiavo arčiau stovinčio L. G., bet į kojas, ar koją neatsitrenkė. Prie L. G. buvo privažiavęs tik vieną kartą, o L. G. toliau nesitraukė nuo įvažiavimo keliuko. Supratęs, kad L. G. nesitraukia nuo keliuko, nusprendė nesivelti į konfliktus su L. G. ir, įjungęs automobilio signalą, pradėjo važiuoti atgal, tikslu apsisukti ir pasišalinti. Keleivio vietoje (priekyje) sėdinti teta K. L. įvykį filmavo telefonu. Jis vairuojamu automobiliu neatsitrenkė į L. G. kojas ar koją ir nebuvo konflikto iniciatorius. 2023 metais bulvių savo žemėje (sklype) nesodino, nes nenori sutikti L. G..

7. Skundo nagrinėjimo metu liudytoja K. L. paaiškino, kad L. G. yra jos brolis. L. G. yra konfliktiška asmenybė. Jai žinoma, kad žemės sklypas ir pastatai, registruoti Kretingos rajone, N. Į. kaime, nuosavybės teisė priklauso sūnėnui N. G.. 2022-09-22 apie 14 val. su sūnėnu N. G., pastarojo prašymu padėti, atvyko į sodybą, tikslu nupjauti pasodintų bulvių bulvėnojus, nes sūnėnas ruošėsi bulviakasiui. Bulvėnojus N. G. ruošėsi pjauti rankomis. A/m „O. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo N. G.. Važiuojant į sodybos kiemą, ant įvažiavimo į kiemą keliuko atsistojo L. G.. Pastarasis neleido įvažiuoti į kiemą. N. G. L. G. per atidarytą automobilio langą pasakė, kad pastarasis pasitrauktų nuo įvažiavimo į kiemą, tačiau L. G. į pasakymus nekreipė dėmesio, nesitraukė, rankoje laikydamas mobiliojo ryšio telefoną filmavo. Matė. jog L. G. priėjo arčiau prie stovinčio automobilio. Į prašymus pasitraukti, nereagavo. N. G. privažiavo arčiau stovinčio L. G., bet į kojas, ar koją neatsitrenkė. Prie L. G. buvo privažiavęs tik vieną kartą, o L. G. toliau nesitraukė nuo įvažiavimo keliuko. Supratę, kad L. G. nesitraukia nuo keliuko, nusprendė nesivelti į konfliktus su L. G. ir, N. G. įjungus automobilio signalą, pradėjo važiuoti atgal, tikslu apsisukti. Ji įvykį filmavo telefonu. Sūnėnas vairuojamu automobiliu neatsitrenkė į L. G. kojas ar koją ir nebuvo konflikto iniciatorius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

8. ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

9. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis ir jeigu padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

10. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinė atsakomybė pagal ANK 481 str. straipsnį kyla už nedidelį chuliganizmą, tai yra, necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ANK 481 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nėra tyčios pažeisti viešosios tvarkos ir nesant kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 str. nuostatas.

11. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

12. Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad 2022-09-08 Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK gautas L. G. pareiškimas (b.l. 17) ir 2022-09-09 paaiškinimas (b.l. 19) dėl N. G. elgesio 2022-09-05 apie 14 val. Kretingos rajone, N. Į. kaime,. Minėtame pareiškime ir paaiškinime nurodoma, kad L. G. 2022-09-05 būdamas garaže, N. Į. k., Kretingos r., išgirdo, kaip šalia namų pjauna žolę N. G.. Po kurio laiko, išgirdęs, kad N. G. baigė pjauti žolę, sugalvojo nueiti paklausti N. G., kada jis kas bulves. Jam einant keliuku pamatė, kaip į kiemą keliuku atvažiuoja tiesiai į jį N. G. vairuojamas automobilis “O. M.”. N. G. minėtu automobiliu sustojo tiesiai į L. G. priekine automobilio dalimi, nutolęs apie 20 cm. atstumu. Pasak L. G., N. G. sustojęs neišlipęs iš automobilio mojavo kumščiais, atsidaręs automobilio dureles pradėjo garsiai šaukti. Jam stovint ant įvažiavimo keliuko į kiemą, tiesiai į priekine automobilio dalį, pastebėjo, kaip staiga pradėjo N. G. vairuojamas automobilis važiuoti link jo, tol kol atsitrenkė į abi kojas (kitu atveju – į vieną koją), po smūgio į kojas/koją, rankomis atsirėmė į minėto automobilio variklio dangtį, tada N. G. vairuojamas automobilis sustojo. L. G. nurodė, kad jam atsistojus, staiga N. G. vairuojamas automobilis dar kartą priekinę dalimi trenkėsi jam į abi kojas/koją, dėl smūgio į kojas/koją vėl atsirėmė į minėto automobilio variklio dangtį. Atsirėmus, N. G. vairuojamas automobilis sustojo. Pasak L. G., jam atsistojus ant kojų, girdėjo, kaip N. G., būdamas automobilyje, ant jo šaukė, mojavo kumščiais, įjungė automobilio garsinį signalą. Pasak L. G., po to kai N. G. įjungė garsinį signalą, N. G. vairuojamas automobilis “O. M.” pradėjo važiuoti atbuline eiga lauk iš kiemo keliuko. Pasak L. G., viso įvykio metu iš minėto automobilio N. G. išlipęs nebuvo, jo nesiteiravo apie sveikatos būklę.

12.1 Bylos medžiagoje yra 2022-09-15 N. G. paaiškinimas (b.l. 20), analogiškas paaiškinimams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu.

12.2 Klaipėdos AVPK Kretingos rajono vyresnysis tyrėjas Arnoldas Turauskas 2023-08-10 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK 23216769440, nepradėjo administracinės bylos teisenos dėl Lietuvos Respublikos Administracinių Nusižengimo Kodekso (toliau - ANK) 423 str., 426 str. ir 481 str. 1 d., pagal 2022-09-08 L. G. pareiškimą motyvuojant, jog nėra administracinio nusižengimo požymių ir nepripažino L. G. nukentėjusiuoju (b.l. 10-13). Minėtame nutarime pareigūnas atliko nurodytų aplinkybių patikrinimą ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju, iš pareiškime pateiktų duomenų darytina išvada, kad konflikto priežastis yra asmeniniai L. G. ir N. G. nesutarimai, o tarpusavio konflikto metu išsakytos replikos ar užgauliojimai negali būti vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimai. Išsakyti įžeidžiantys žodžiai, išreikšti gestai ar panašaus pobūdžio veiksmai vertintini kaip įžeidimas, o asmuo, kuris jaučiasi įžeistas, turi teisę savo teises ginti civiline tvarka, pareikšdamas ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo. Nurodė, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai medžiagoje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tiriant pareiškimą nesurinkta objektyvių duomenų, įrodančių, kad N. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 423 str. „Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas", 426 str. „Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos", 481 str. „Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas". ANK 578 straipsnio 1 dalis nustato, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo gali būti pripažintas nukentėjusiuoju, jei administraciniu nusižengimu jam padaryta konkreti žala. Tyrimo metu objektyvių duomenų apie, galimai, padarytus ar daromus teisės pažeidimus nesurinkta, todėl nėra teisinio pagrindo priimti sprendimą pripažinti L. G. nukentėjusiuoju

12.3. Teisminio nagrinėjimo metu buvo peržiūrėti L. G. ir N. G. (iš K. L. telefono) pateikti vaizdo įrašai.

Peržiūrėjus pateiktą L. G. vaizdo įrašą, nesimato, kad minėtas N. G. vairuojamas automobilis, būtų atsitrenkęs į L. G. kojas ar koją ir jam sukėlęs fizinį skausmą.

Peržiūrėjus pateiktą N. G. vaizdo įrašą (iš K. L. telefono), matosi, jog į stovinčio L. G., kojas ar koją automobiliu nebuvo atsitrenkta. L. G. nebuvo atsirėmęs rankomis į a/m kapotą, nebuvo nuvirtęs.

Peržiūrėjus abu pateiktus vaizdo įrašus konstatuota, kad vaizdo įrašuose jokių duomenų, kad tarp transporto priemonės ir žmogaus įvyko kontaktas nėra, eismo įvykis nesukeltas. Vaizdo įrašuose matosi tik konfliktinis santykių pobūdis ir kiekvieno asmens elgesys, kūno pozos bei girdisi žodžiai (b. l. 31).

12.4. Bylos nagrinėjimo metu buvo susipažinta su 2022-09-05 L. G. medicininiu dokumentų išrašo kopija ( b. l. 8). Nustatyta, kad L. G. atvykęs į Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninės skyrių 2022-05-09 20.51 val. nurodė, kad 14 val. įvyko trauma buityje, atsitrenkė automobilis. Anksčiau yra turėjęs tos kojos lūžius. Apžiūrėjus, kairė blauzda skausminga, minti gali. Seni vaskuliniai sutrikimai. Pėdą jaučia. Atlikus tyrimus, nustatyti rentgenologiški seni potrauminiai pakitimai, šviežio lūžio nestebėta (b. l. 18).

12.5. 2022-10-13 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Ginto Pikčiūno nutarime nurodoma, jog nagrinėjamu atveju prokuroras taip pat neįžvelgia N. G. veiksmuose jokio administracinio nusižengimo požymių (b. l. 21-22).

12.6. Skundo medžiagoje yra 2023-05-30 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarimas (b. l. 27-28), kuriuo teisėja pareiškėjo L. G. atstovės advokatės Eglės Morkūnienės skundą atmetė.

13. A. L. G. skundą, teismas vertina ir tai, jog 2022-09-05 21.32 val. PK iš gydymo įstaigos gavo pranešimą, kad 20.51 val. į med. įstaigą kreipėsi L. G., kuris nurodė, kad kieme į koją atsitrenkė automobilis, bet L. G. dėl minėto įvykio į policiją kreipėsi tik 2022-09-08, todėl nebuvo atlikti būtini procesiniai veiksmai. 2022-09-05 medicinos dokumentų išraše / siuntime nenurodyti jokie objektyvūs L. G. sužalojimai (nurodyta: anksčiau turėjęs lūžius tos kojos. Apžiūrėjus, kairė blauzda skausminga, minti gali. Seni vaskuliniai sutrikimai. Pėdą jaučia. Atlikus tyrimus, nustatyti rentgenologiški seni potrauminiai pakitimai, šviežio lūžio nestebėta). Kojos (kairės) skausmingumas nustatytas tik iš L. G. žodžių, nes kitų įrodymų nenustatyta. Pats L. G. nurodė, kad “pareigūnų nekvietė, nes nejautė skausmo" ir kojas pradėjo skaudėti vėliau. Skundo nagrinėjimo metu peržiūrėjus abu informatyvius vaizdo įrašus, nėra jokių duomenų apie transporto priemonės ir žmogaus kontaktą, matomas konfliktinis santykių pobūdis ir kiekvieno elgesys, kūno pozos bei žodžiai. Pačio L. G. įraše kaip tik girdisi jo raginimai "važiuok, važiuok", niekaip (nei elgesiu, nei žodžiu) neišreiškiama, kad buvo kontaktas ar, kaip teigia pats L. G., buvo ištiktas šoko. N. G. nuvažiuojant, matoma, kad L. G. kaire ranka rodo vidurinį pirštą, kas tikrai nėra būdinga nukentėjusiajam asmeniui. Be to, akivaizdu, kad L. G. veiksmai, kai jis neleido a/m pravažiuoti ir stovėjo ant kelio važiuojamosios dalies, tuo be priežasties trukdė eismui, nėra teisėtas elgesys.

14. Atmesdamas L. G. skundą, teismas vertina ir tai, kad L. G. jo pareiškimo bei skundų tyrimo metu nebuvo nuoseklus aiškindamas įvykio aplinkybes, kas rodo jo nenuoširdumą ir tikslą klaidinti tiek ikiteisminio tyrimo instituciją, prokuratūrą, bet ir teismą. Vieną kartą L. G. nurodo, jog įvykio metu a/m jam atsitrenkė į abi kojas (2022-09-09 paaiškinimas), kitą kartą, kad tik į kairę koją (2022-09-08 pareiškimas PK). 2022-09-09 paaiškinime L. G. akivaizdžiai įjungia vaizduotę ir papildo, jog N. G. vairuojamas automobilis važiavo link jo, tol kol atsitrenkė į abi kojas, po smūgio į kojas, jis rankomis atsirėmė į minėto automobilio variklio dangtį, tada N. G. vairuojamas automobilis sustojo. Toliau L. G. nurodė, kad jam atsistojus, staiga N. G. vairuojamas automobilis dar kartą priekine dalimi trenkėsi jam į abi kojas, dėl smūgio į kojas, jis vėl atsirėmė į minėto automobilio variklio dangtį. Atsirėmus N. G. vairuojamas automobilis sustojo. Pasak L. G., jam atsistojus ant kojų, girdėjo, kaip N. G., būdamas automobilyje, ant jo šaukė, mojavo kumščiais, įjungė automobilio garsinį signalą. Tokiais paaiškinimais L. G. prieštarauja pats sau, savo duotiems paaiškinimams pareigūnams, medicinos įstaigos atstovams. Jo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių paneigia jo paties pateikta filmuota medžiaga, K. L. filmuota medžiaga, liudytojų N. G. ir K. L. paaiškinimai duoti teisme, kurie aiškiai įrodo, jog kontakto tarp L. G. ir a/m nebuvo.

15. Teismui susipažinus su vaizdo įrašais, apklausus teisme liudytojus, ištyrus kitą rašytinę medžiagą (med. išrašą / siuntimą, vaizdo įrašus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, priimtus nutarimus), nesuprantama skundo padavusio asmens L. G. ir jo atstovo advokato pozicija dėl įvykio aplinkybių teigiant, kad skundą palaiko visa apimtimi, nes visi skundo nagrinėjimo metu ištirti įrodymai kategoriškai paneigia L. G. ir jo atstovo paaiškinimus duotus teisminio (skundo) nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu, ką pasisakė savo 2022-10-13 nutarime prokuroras bei 2023-05-30 patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas.

16. Dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių teismas nepasisako plačiau, nes jos yra nereikšmingos ir neturi įtakos priimto nutarimo teisėtumui.

17. Administracinė atsakomybė pagal ANK 481 str. straipsnį kyla už nedidelį chuliganizmą, tai yra, necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ANK 481 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nėra tyčios pažeisti viešosios tvarkos ir nesant kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 str. nuostatas.

N. G. veiksmai niekaip nėra susiję ir su ANK 426 str. „Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos", padarymu, nes nenustatyta tokia veika. Teismas nenustatė N. G. veiksmuose ir ANK 423 str. „Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas" bei 481 str. „Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas".

18. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013).

19. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę. Šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

20. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, teismas L. G. skundą atmeta, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK 2023-08-10 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK 23216769440, palieka galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591, 642, 644 ir 646 straipsniu,

nutaria:

2023-08-17 L. G. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK 2023-08-10 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK 23216769440, kuriuo nuspręsta nepradėti administracinės bylos teisenos dėl ANK 423 str., 426 str. ir 481 str. 1 d.

I. L. G., jog asmuo, kuris jaučiasi įžeistas, turi teisę savo teises ginti civiline tvarka, pareikšdamas ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis