Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta galutinė subendrinta bausmė paskiriant – laisvės atėmimą 1 metams,

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. D. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams,

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto, pagrindu J. D. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti J. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. kovo 7 d. apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie autobusų žiedo, esančio netoli pastato (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės L. T. atžvilgiu, t. y. tyčia sudavė šiai kumščiu vieną kartą į kairį skruostą ir ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais į galvos sritį, tempdamas už plaukų pargriovė ant žemės bei sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai L. T. daugybines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje ir rankose, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, J. D. 2015 m. laikotarpyje nuo spalio 3 iki spalio 7 dienos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vakare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), V. Š. priklausančiame bute, be priežasties primušė savo sugyventinę L. T., t. y. tyčia sudavė eilę smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, ne mažiau poros kartų į įvairias kūno vietas, pilvą, vieną kartą koja spyrė į šoną, taip padarydamas jai pilvo sumušimą, pasireiškusį kraujosruva po blužnies kapsule su jos plyšimu ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, bei daugybines poodines kraujosruvas visame kūne, visumoje kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip nesunkiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę L. T..

Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovės apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendį dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 1 103, 60 eurų civilinio ieškinio išnagrinėjimo ir ieškinį tenkinti.

Savo skunde Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė nurodo, kad 2016 m. sausio 8 d. raštu 3S-266 Vilniaus rajono policijos komisariatui pateikė civilinį ieškinį dėl 1 103, 60 eurų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondui (toliau – PSDF) atlyginimo atsakovui J. D. dėl nukentėjusiosios L. T. gydymo išlaidų. Nurodo, kad atsakovas šios žalos nėra atlyginęs iki šios dienos.

Civilinio ieškovo atstovė savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas savo baudžiamojoje byloje vertino du civilinius ieškinius, kuriuos pateikė Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė. Pažymi, jog pirmasis civilinis ieškinys buvo pateiktas dėl 27, 95 eurų, remiantis ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-16558-15, antras civilinis ieškinys buvo pateiktas dėl 1 103,60 eurų žalos, remiantis ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-56372-15. Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio 1 103,60 eurų padarė visiškai nepagrįstą išvadą, nes civilinis ieškovas nė karto nebuvo informavęs teismo, kad J. D. atlygino 1 103,60 eurų žalą PSDF biudžetui. Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimą nutraukti procesą dėl civilinio ieškinio priėmė išsamiai neįvertinęs byloje esančių duomenų, skundžiamame nuosprendyje nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl civilinio ieškinio atlyginimo. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad J. D. atlygino PSDF biudžetui padarytą 1 103,60 eurų žalą dėl nukentėjusiosios L. T. gydymo išlaidų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė savo skunde nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje 1 103,60 eurų civilio ieškinio atlyginimą grindžia pavyzdiniu apmokėjimo kvitu, kurį Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė pateikė prie civilinio ieškinio, atkreipia teismo dėmesį, jog kvitas nėra užpildytas, jame nėra nurodyta mokėjimo data, kvitas nepasirašytas mokėtojo ir kasininko. Todėl jis negali būti pripažintas mokėjimo faktą patvirtinančiu dokumentu.

Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.

Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl nuteistojo J. D. kaltės, veikos kvalifikavimo bei bausmės paskyrimo, apeliaciniu skundu skundžiama tik nuosprendžio dalis, kuria nutrauktas procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 1103,60 eurų dydžio civilinio ieškinio. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1103,60 eurų civilinį ieškinį dėl L. T. gydymo 2015 m. spalio mėnesį išlaidų (2 t., 43-44 b. l.). J. D. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (2 t. 49 b. l.), todėl procesą ir dėl šio civilinio ieškinio nutraukė (BPK 107 str.).

Patikrinus bylos medžiagą, nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė du civilinius ieškinius J. D.: 2015-05-20 pareiškė civilinį ieškinį dėl 27,95 eurų turtinės žalos atlyginimo (I t., b.l.27-29) bei 2016-01-11 pareiškė civilinį ieškinį dėl 1103,60 eurų turtinės žalos atlyginimo (II t., b.l.42-44).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2015-09-15 raštu „Dėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-16558-15 atsisakymo“ pranešė, kad J. D. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 27,95 eurų dydžio turtinę žalą ir dėl to Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-16558-15 (I t., b.l.35). Turtinės žalos, sudarančios 27,95 eurų, atlyginimo faktą patvirtina pateiktas kvitas su 2015-09-14 AB „Lietuvos paštas“ čekiu, patvirtinančiu J. D. 29,40 eurų piniginę perlaidą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (I t., b.l.67).

Apeliacinį skundą civilinio ieškovo atstovė grindžia tais argumentais, jog apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio 1 103,60 eurų padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad J. D. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 1 103,60 eurų dydžio turtinę žalą, nes civilinis ieškovas niekada neinformavo teismo, kad J. D. atlygino 1 103,60 eurų žalą PSDF biudžetui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą teisme, Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas Ž. K. 2016-05-13 pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose, kuriuo informavo, kad J. D. jau yra atlyginęs žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (II t., b.l.116). Taigi, atsižvelgiant į minėtą raštą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad J. D. yra atlyginęs visą Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą.

Kita vertus, sutiktina su apeliantės teigimu, kvitas apmokėjimui, kuriuo skundžiamą nuosprendį grindė pirmosios instancijos teismas, yra užpildytas tik iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu patvirtintų pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių 12 punktą, kvitų blankai naudojami klientams atsiskaitant grynaisiais pinigais. Kvite turi būti nurodyta: ūkio subjekto pavadinimas (13.1. p.); ūkio subjekto kodas arba, jeigu ūkio subjektas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, – pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos kodas (13.2. p.); parduodamų ar perkamų prekių (paslaugų) pavadinimai, kiekiai, matavimo vienetai, vieneto kaina (13.3.); sumokėta (išmokėta) suma litais žodžiu ir centai skaičiais bei visa suma skaičiais (13.4. p.); kvitą išrašiusio prekių pardavėjo (supirkėjo) pareigos, parašas, vardas ir pavardė (13.5.); kliento (pirkėjo arba prekes pristačiusio asmens) parašas, vardas ir pavardė, o klientui pageidaujant – kliento asmens kodas, paso numeris, gyvenamoji vieta (13.6. p.).

Nagrinėjamu atveju kvite apmokėjimui yra nurodyti tik piniginių lėšų gavėjo duomenys, tačiau nėra mokėtojo duomenų, jame nėra nurodyta mokėjimo data, kvitas nepasirašytas mokėtojo ir kasininko (II t., b.l.49). Atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pagrįstai teigia, jog pateiktas pavyzdinis mokėjimo kvitas negali būti pripažintas mokėjimo faktą patvirtinančiu dokumentu.

Nuteistasis J. D. buvo du kartus kviečiamas dalyvauti teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme, kad paaiškintų teismui, ar yra atlyginęs Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1103,60 eurų dydžio turtinę žalą, tačiau į teismo posėdžius neatvyko, jam apie teismo posėdžius pranešta, todėl laikytina, kad jis sutinka su jam pareikštu reikalavimu atlyginti žalą.

Byloje yra gautas 2016-10-24 Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus pasirašytas raštas Nr. 3S-11266 „Dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui“, kuriame pažymėta, kad J. D. neatlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytos 1103,60 eurų dydžio turtinės žalos.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-699/2016).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog nuteistasis J. D. prieš nukentėjusiąją L. T. smurtavo, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog nuteistojo veiksmai neabejotinai padarė Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1103,60 eurų turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (II t., b.l.45) ir kuri, kaip konstatuota šioje nutartyje, iki šiol nėra atlyginta. Dėl šių aplinkybių civilinio ieškovo atstovės apeliacinis skundas tenkinamas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendis dalyje, kurioje procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 1103,60 eurų turtinei žalai atlyginti nutrauktas, keistinas, tenkinant Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 1103,60 eurų turtinės žalos atlyginimo ir priteisiant šią sumą iš J. D. (J. D.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str., BPK 115 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 1103,60 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 1103,60 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš J. D. (J. D.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1103,60 eurų (vieną tūkstantį vieną šimtą tris eurus 60 euro centų) turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.