Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-15 · Civilinė byla Nr. 2-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-15
Bylos Nr.
2-611/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Longlita“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Amilina“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-611/2011Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Longlita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3329-413/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Amilina“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Longlita“, tretysis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, dėl žalos, padarytos krovinio praradimu, atlyginimo, palūkanų ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Amilina“ 2010 m. spalio 4 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Longlita“ 94 986,23 Lt kompensaciją už prarastą krovinį, 1 743,58 Lt palūkanų, 5 049,84 Lt žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginimą (ieškovui Rumunijos finansų apsaugos tarnybos paskirtą baudą), 2 821,67 Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-9). Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo (ne)kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas. Prašymą grindė didele ieškinio suma, prasta atsakovo finansine padėtimi, atsakovo turtui pritaikytu areštu (b. l. 13-24), piktybišku jo vengimu vykdyti prievoles.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir ieškinio sumos ribose (už 104 601,32 Lt) areštavo atsakovo (ne)kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, apribojant disponavimo areštuotais daiktais teisę; jų nesant ar esant nepakankamai, trūkstamos sumos ribose areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ar banko sąskaitose, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti privalomas įmokas į valstybės biudžetą, darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaityti su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi didelės ieškinio sumos prezumpcija, atsižvelgė į tai, kad atsakovo turtas (plačiąja prasme) jau yra areštuotas užtikrinant kitų kreditorių reikalavimų įvykdymą. Byloje esantys dokumentai nepaneigė ieškovo teiginių, kad atsakovas nereaguoja į ieškovo pretenzijas, savanoriškai neatlygina žalos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Longlita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 28-32). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Atsakovas yra veikiantis įmonė, besiverčianti tarptautiniais krovinių pervežimais. Didelės ieškinio sumos prezumpciją paneigia PVM deklaracijos, kuriose pateikti duomenys apie tai, už kiek atsakovas suteikė transportavimo paslaugų (b. l. 36-41); atsakovo 2010 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 22 (b. l. 42-45), kurioje, remiantis nepriklausomo turto vertintojo UAB „Nidulus Appraisal“ išvada, nurodyta, kad atsakovas nuosavybės teise turi transporto priemonių už 385 300 Lt. Be transporto priemonių, priklausančių nuosavybės teise, atsakovas dar turi transporto priemonių už 714 272 EUR (2 466 238,36 Lt), valdomų lizingo sutarčių pagrindu (b. l. 46-56). Išpirkta dalis sudaro 509 617,46 EUR (1 739 607,16 Lt), likusi išmokėti dalis – 204 654,54 EUR (706 631,13 Lt). Lizingo sutartis atsakovas vykdo tinkamai.

2. Pagal įsiteisėjusį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. preliminarų sprendimą ieškovas skolingas atsakovui 74 575,31 Lt, kurie susidarė ieškovui neteisėtai pritaikius savigynos priemonę – sulaikius priešpriešinius mokėjimus už anksčiau atsakovo suteiktas krovinių transportavimo paslaugas (b. l. 57-58). Tai, kad ieškovui nevykdant minėto teismo sprendimo, šioje byloje suvaržyta atsakovo turto už 104 601,32 Lt sumą, reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą.

3. UAB „Linavos servisas“ ir L. M. , kurių prašymu areštuotas atsakovo turtas kitose bylose, ieškiniai nepagrįsti. Atsakovas apibūdina ginčo dalyką, nurodo savo atsikirtimus į ieškinius ir prideda jo argumentus patvirtinančius įrodymus (b. l. 59-60).

4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali padaryti daugiau žalos nei jų netaikymas. Iš areštuotinų lėšų teismas leido mokėti darbo užmokestį darbuotojams, privalomas įmokas valstybei, atsiskaityti su ieškovu, tačiau norėdamas vykdyti ūkinę komercinę veiklą atsakovas turi daug kitų būtinųjų išlaidų (pvz., lizingo įmokos, kuras, transporto priemonių remontas, komandiruotpinigiai, kt.) (b. l. 61-62), kurių neatliekant atsakovo verslas gali žlugti.

5. Atsakovui teismas nepranešė apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „Amilina“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 66-69) skundo nepripažįsta ir prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, PVM deklaracijos rodo atsakovo apyvartą, tačiau ne jo gaunamą pelną ar turtinę padėtį. Atsakovas, vykdydamas skundžiamą nutartį, antstolio reikalavimu 2010 m. lapkričio 4 d. pateikė informaciją apie turimą turtą (b. l. 73-75). Joje nurodyta, kad atsakovo valdomi 3 automobiliai ir 3 priekabos vertos 382 200 Lt. Pagrįsta laikytina tik 132 000 Lt suma, kurią sudaro vilkiko DAF FT 95 XT, v/n (duomenys neskelbtini) (58 000 Lt), ir puspriekabės „LAMBERET“, v/n OK517 (74 000 Lt) suminė vertė pagal „Nidilus Appraisal“ vertinimo pažymą (b. l. 77-83). Kitų 2 vilkikų ir 2 priekabų vertė grindžiama išimtinai atsakovo, neturinčio turto vertinimo kvalifikacijos, vertinimu. Antstolis areštavo vilkiką DAF FT 95 XT, v/n (duomenys neskelbtini) (58 000 Lt), ir puspriekabę „LAMBERET“, v/n OK517 (b. l. 70-72). Atsakovo pateikti lizingo davėjo elektroninis laiškas ir atsakovo įsipareigojimų vykdymo ataskaita nelaikytini įrodymais, tinkamai pagrindžiančiais dalinai išpirkto turto rinkos vertę.

Atsižvelgiant į lizingo sutarties prigimtį, lizingo gavėjas be lizingo davėjo sutikimo neturi teisės disponuoti nei lizingo objektu, nei išpirkta jo dalimi, t. y. pagal lizingo sutartį sumokėtomis įmokomis. Dar daugiau, pažeidus lizingo sutartį, sutartis gali būti nutraukta ne tik nekompensuojant išpirktos dalies, bet, atvirkščiai, įpareigojant lizingo gavėją kompensuoti lizingo davėjo nuostolius (CK 6.574 str.).

Ieškovas pareiškė prieštaravimus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. preliminaraus sprendimo. Be to, atsakovas, jeigu nori, gali prašyti minėtoje byloje taikyti ieškovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 84).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai paneigia didelės ieškinio sumos prezumpciją, ar laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą, kokios yra nepranešimo priešingai šaliai apie teismo posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pasekmės.

Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, kt.) pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, ieškinio dydis vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, o subjektyviai, t. y. ar konkrečiam subjektui ieškinio suma yra didelė. Tad ieškinio sumos prezumpcija yra nuginčijama prezumpcija.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į skundą argumentais, kad PVM deklaracijos rodo atsakovo apyvartą, o ne jo gaunamą pelną ir/ar turtinę padėtį; kad lizingo objektai nepriklauso atsakovui nuosavybės teise, todėl jais atsakovas, kaip lizingo gavėjas, negali laisvai disponuoti; kad dviejų transporto priemonių (vilkiko DAF FT 95 XT, v/n (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „LAMBERET“, v/n (duomenys neskelbtini)) areštas, paliekant atsakovui naudojimosi areštuotais daiktais teisę, minimaliai riboja atsakovo ūkinės veiklos galimybes ir nėra pagrindo manyti, jog gali privesti atsakovą prie bankroto. Priešingai nei tvirtina atsakovas, 2010 m. lapkričio 4 d. informacijoje apie turimą turtą (b. l. 73-75) pateikta informacija apie 6 atsakovų nuosavybės teise valdomų transporto priemonių rinkos vertę, bet nėra įrodymų, kad nepriklausomo turto vertintojas UAB „Nidilus Appraisal“ būtų pateikęs savo išvadą visų šešių, o ne tik dėl dviejų iš jų. Taip pat atsakovas nurodo, kad turi dvi atsiskaitomąsias sąskaitas, esančias AB SEB banke ir AB „Swedbank“, ir nėra visiškai duomenų apie sąskaitų likutį, lėšų būklę (pvz., rezervuotos, disponuojamos), apyvartą. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovas nepaneigė didelės ieškinio sumos prezumpcijos.

Atsakovo argumentai, kad UAB „Linavos servisas“ ir L. M. ieškiniai nepagrįsti, peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl teisėjų negali dėl to negali pasisakyti. Pažymėtina tik tai, kad nors aplinkybė, jog atsakovas dalyvauja kituose teisminiuose ginčuose, per se nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje, tačiau atsakovo atžvilgiu inicijuotos bylos ir atitinkamas jų išsprendimas gali lemti ir tai, kad sumažės atsakovo turimo turto dydis (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2009).

Proporcingumo principas draudžia atsakovo teises ir teisėtus interesus varžyti labiau, nei to reikia siekiant įvykdyti ieškovui palankų sprendimą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjo, kad Panevėžio m. apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu paliko nepakeistą Panevėžio m. apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. preliminarų sprendimą, o Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio m. apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 sprendimą (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Įskaityti ginčijamus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (ieškovo reikalavimas priteisti 104 601,32 Lt skolą kol kas ginčijamas) draudžiama (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Kaip teisingai pastebėjo ieškovas, minėtoje byloje atsakovas (išieškotojas) gali imtis atitinkamų pažeistų teisių gynybos priemonių. Dėl šios priežasties, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo atsižvelgti, kad atsakovas turi (tuo metu ginčijamų) reikalavimų į ieškovą, kurių suma beveik 2/3 (104 601,32 Lt x 2/3 = ~ 70 000 Lt) sutampa su ieškinio šioje byloje suma.

Apelianto argumentas, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas be pateisinamų priežasčių jo apie tai neinformavus, teisingas, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (CPK 328 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai priešingai šaliai, išskyrus atvejus, kai kyla reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar jų taikymą padarys neįgyvendinamą (CPK 148 str. 1 d.). Teismas kiekvieną kartą turi pagrįsti išvadą, kodėl, jo nuomone, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia spręsti neinformavus atsakovo, neapsiribodamas nuorodomis į tam tikras normas ar pažodiniu teisės normų perkėlimu į procesinio dokumento turinį. Pažymėtina, jog teismas areštuoja turtą teisiškai, antstolis – faktiškai (CPK 675 str. 3 d.). Per laiko tarpą nuo pranešimo apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba ir po to, kol antstolis įvykdys nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (susisieks su atsakovu, apžiūrės jo turtą, nustatys turto vertę, t. t.), atsakovas gali imtis veiksmų, kurie nutartį padarytų neįgyvendinamą. Pvz., riziką, jog laikinosios apsaugos priemonės gali likti de facto nepritaikytos, gali įrodyti atsakovo sudaryta preliminari sutartis, skelbimo dėl ginčo turto perleidimo įdėjimas, kt. Svarstant klausimą, ar privalu informuoti atsakovą apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikia įvertinti, iš kokių santykių kilo teisminis ginčas, koks yra ginčo objektas (savo savybėmis unikalus, apibrėžtas rūšiniais požymiais), kiek laiko praėjo nuo tariamo ieškovo teisių pažeidimo iki bylos iškėlimo, ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-400/2009).

Susiklosčius tokiai situacijai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėKonstantinas Gurinas