Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-518-245-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-14
Bylos Nr.
1A-518-245-2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-01265-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
R. P.
Nukentėjusysis
A. P., V. K.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Sonata Žukauskienė, Vaclovas Kaminskis
Kategorijos

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-518-245-2013

Teisėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-20-1-01265-2010-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3; 2.1.15.1.2; 2.4.6.3.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nuteistojo R. P. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajai A. P., nukentėjusiosios V. K. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo

R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir nubaustas 30 (trisdešimties) MGL, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) litų dydžio bauda;

priteista V. K. 2546,62 Lt (du tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt šeši litai 62 ct) iš UAB DK (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti; 41368 Lt (keturiasdešimt vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt aštuoni litai) iš (duomenys neskelbtini) filialo neturtinei žalai atlyginti;

iš R. P. išieškotini 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) nukentėjusiosios V. K. naudai už jos turėtas teisinės pagalbos išlaidas;

teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. už tai, kad jis 2010-12-30 apie 10 val. 15 min. Kaune, Tvirtovės al. nuo Taikos g. link Nuokalnės g., vairuodamas 41-ojo maršruto autobusą ,,Volvo B10“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjęs važiuoti iš ,,Archyvo“ visuomeninio transporto stotelės, esančios ties namu Nr. 35, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punkto reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, uždaromos autobuso durys prispaudė išlipusios keleivės V. K. paltą, kuri autobusui pajudėjus griuvo ir buvo sužalota, tai yra padarė V. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė apeliaciniu skundu prašo apylinkės nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nors skunde nėra nurodyta, kokį, tačiau iš jo teksto turinio aišku, kad apeliantė prašo sumažinti neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai V. K.. Skunde nurodoma, kad civilinis atsakovas atlygino nukentėjusiajai 1758,16 Lt turtinės žalos, apylinkės teismas papildomai priteisė nukentėjusiajai dar 2546,62 Lt, taigi, iš viso turtinės žalos priteista 4304,78 Lt. Toks turtinės žalos dydis nėra toks žymus, kad būtų galima spręsti didesnio neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Tas faktas, kad nukentėjusioji buvo sužalota Naujųjų metų išvakarėse, savaime nėra pagrindas priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei įprasta tokio pobūdžio sveikatos sužalojimo bylose. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ketino kaip nors ypatingai švęsti Naujųjų metų šventę, kad dėl to patyrė kokius nors išgyvenimus. Todėl priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą jai, akcentuojant, kad sveikatos sužalojimas padarytas Naujųjų metų išvakarėse, pagrindo nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, padarė išvadą, kad dėl kojos sužalojimo nukentėjusioji gydėsi gana ilgai, dėl senyvo amžiaus, nors ir kojai sugijus, ji iki šiol negali vaikščioti. Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka, kadangi ekspertizės akte Nr. EKG 44/12(02) konstatuojama, jog negalima nustatyti, dėl kokių priežasčių ji negali vaikščioti. Norint nustatyti objektyvią V. K. nevaikščiojimo priežastį, būtinas pilnas klinikinis ištyrimas, galvos smegenų kompiuterinis tyrimas, nugaros magnetinio rezonanso tyrimas. Taip pat ekspertizės akte vienareikšmiškai teigiama, kad 2011-11-07 dienai jos dešinės blauzdos kaulai yra pilnai sugiję. Daroma išvada, kad V. K. dabartinę būklę įtakoja gretutinės ligos, psichinė protinė būklė, kuriai įtakos 2010-12-30 autoįvykio metu patirti sužalojimai neturėjo. Ekspertizė taip pat nustatė, kad autoįvykio metu patirti sužalojimai esminės įtakos V. K. dabartinei psichinei būklei neturėjo, o psichiatro nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas nėra 2010-12-30 patirtos traumos pasekmė. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad V. K. tapo neįgali dėl eismo įvykio metu patirtos traumos. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, dėl kurių ligų V. K. paskirta slauga, todėl negalima ir kategoriška išvada, kad slauga jai paskirta būtent dėl eismo įvykio metu patirtos traumos. Be to, apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neišskaičiavo 4000 Lt, kuriuos draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) išmokėjo V. K. pagal sutartį dėl nelaimingų atsitikimų draudimo. O teismų praktikoje, kuria vadovavosi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį - teismo nurodytose kasacinėse nutartyse Nr. 2K-114/2008, 2K-569/2009, 2K-181/2010, sveikatos sužalojimo pasekmės ir kitos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, jose žymiai daugiau sužalojimų patyrusiems asmenims priteista mažiau, nei šioje byloje dėl kojos sužalojimo. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nukentėjusiajai V. K. priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant panašių sužalojimų bylas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis neviršija 10 000 Lt. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-475/2004 esant žymiai sunkesnėms pasekmėms, kuomet ieškovė buvo komos būsenoje ir jai reikėjo nuolatinės slaugos, priteisė 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitoje to paties teismo byloje Nr. 3K-7-115/2006 priteista 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje priimtoje nutartyje 2A-28/2006 priteista 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji A. P. ir nukentėjusios V. K. atstovė advokatė Sonata Žukauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovės skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos nėra, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio, o būtent, nesutinkama su apylinkės teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimu V. K. sumoje 41368 Lt iš atsakovo (duomenys neskelbtini). Kolegija išnagrinėjo bylą apeliacinio skundo ribose ir sprendžia, kad apylinkės teismas neturtinės žalos atlyginimo V. K. priteisė per daug, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio keičiamas BPK 328 str. 4 p. pagrindu.

Nustatyta, kad nukentėjusioji V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl eismo įvykio patirtų nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš kalto asmens - R. P., UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 4000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50000 litų neturtinei žalai atlyginti. Dėl turtinės žalos klausimas išspręstas, ginčo dėl to nėra, dalį neturtinės žalos (8632 Lt) nukentėjusiajai atlygino UAB DK (duomenys neskelbtini), apeliantė nesutinka su likusios sumos – 41368 Lt priteisimu iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad 4000 Lt civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimo išmokėjo, nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad šia suma ji mažina savo pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nėra jokių abejonių, kad V. K. neturtinės žala turi būti atlyginta, kadangi ji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą dėl autoįvykio pasekmių. V. K. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad neturtinę žalą jai sudaro fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai dėl tolimesnės sveikatos būklės, dėl traumos patirtas dvasinis sukrėtimas, nepatogumai, jai reikalinga kitų asmenų pagalba, nes pati apsitarnauti negali. Nors ji pažymi, kad buvo sužalota Naujųjų metų išvakarėse, tačiau nenurodo, kodėl būtent šią dieną jai buvo padaryta didesnė neturtinė žala, nei ji būtų padaryta bet kurią kitą dieną. Civilinė ieškovė teigia, kad ji jaučiasi dvasiškai sukrėsta, pažeminta, kad ilgą laiką nebuvo niekur išėjusi iš namų.

Apylinkės teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, vadovavosi teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgė į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, būtinybę išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą bei susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010), ir, įvertinęs nukentėjusiosios V. K. sužalojimo pobūdį, nusprendė, kad protinga nukentėjusios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, neturtinės žalos dydį nustačius 50000 litų. Kolegijos nuomone V. K. priteistas neturtinės žalos atlyginimas neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos atlyginimo eismo įvykio metu nukentėjusiems, patyrusiems sunkius sveikatos sužalojimus, dydžio.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant šios rūšies žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Teismai, vertindami fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą. Vis dėlto pritartina tokiai teismų praktikai, kai asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Tokia pozicija yra išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartyje Nr. 2K-68/2008.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, be jau minėtų neigiamų padarinių, svarbu įvertinti ir asmens turėtų galimybių praradimą (pavyzdžiui, dėl sutrikdytos sveikatos perspektyvus sportininkas praranda galimybę sportuoti, studentas mokytis ir įgyti specialybę, jauna moteris netenka galimybės susilaukti vaikų ir pan.), apribojama judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą.

Taigi, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, akivaizdu, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad V. K. dėl jai autoįvykio metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Nukentėjusiajai buvo atliktos dvi chirurginės operacijos, dėl patirtų sužalojimų buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgęs į minėtas pasekmes, įvertinęs jas ateities požiūriu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino jos civilinį ieškinį. Apylinkės teismas teisingai vadovavosi byloje pateiktais medicininiais dokumentais, iš kurių matyti, kad dėl kojos sužalojimo nukentėjusioji gydėsi gana ilgai, nors ir sugijus kojai, ji iki šiol negali vaikščioti. Teismo komisinės ekspertizės akte Nr. EKG 44/12(02) nurodyta, jog V. K. dėl atviro dešinio blauzdikaulio lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 54-58), o šis lūžimas yra padarytas specialisto išvadoje Nr. G 890/11(02) nurodytu eismo įvykio laiku, kur konstatuota, jog V. K. nustatyta atviri skeveldriniai dešinio blauzdikaulio, šeivikaulio lūžiai, ir šie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 22-23). Taigi, eismo įvykio metu patirtas kojos sužalojimas sukėlė sunkų jos sveikatos sutrikdymą. Ekspertų komisijos vertinimu V. K. pasveikimo galimybės, susijusios su jos galimybėmis vaikščioti, yra labai abejotinos. Dėl šių patirtų sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, tiek iš karto po eismo įvykio, tiek operacijų ir po jų metu, kurį jaučia iki šiol. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi tuo, jog nukentėjusioji buvo sužalota Naujųjų metų šventės išvakarėse, ši aplinkybė nėra tokia reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima priteisti didesnę sumą neturtinės žalos atlyginimo, nei paprastai tokio pobūdžio bylose. Teismas, be kita ko, remiasi dar ir tuo, kad V. K., tapusi neįgali (jai nustatyta speciali nuolatinė slauga) nebegali vaikščioti, negali savarankiškai apsitarnauti, t.y. iš esmės pasikeitė jos gyvenimo kokybė, tačiau ir šis motyvas yra nepakankamas priteisti jos prašomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, kadangi nuolatinė slauga jai nustatyta ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis V. K. nustatytas kaip asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių (t. 2, b. l. 78), vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A1-214/V-655 redakcija) Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 1.8 punktu, pagal kurį Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, esant demencijai, kai yra ryškus (sunkus) pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE) nuo 0 iki 10 balų, kai savarankiškumo įvertinimo Bartelio indeksas iki 20 balų (pateiktos užpildytos MMSE, Bartelio indekso lentelės ir gydytojo psichiatro išvada, (t. 1, b. l. 133-136)). Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė buvo prasta ir iki eismo įvykio, nuolatinė priežiūra jai reikalinga dėl kitų, su eismo įvykiu tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijusių, susirgimų, senyvo amžiaus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, dėl kurių ligų V. K. paskirta slauga, todėl negalima ir kategoriška išvada, kad slauga jai paskirta būtent dėl eismo įvykio metu patirtos traumos. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad V. K. tapo neįgali dėl eismo įvykio metu patirtos traumos. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog R. P. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajai sužalojimų, dvasinių išgyvenimų, tačiau dėl šio motyvo nukentėjusiosios prašomo neturtinės žalos dydžio teismas nesumažino.

Taigi, iš bylos duomenų (tarp jų ir pačios nukentėjusiosios paaiškinimų) matyti, kad ne visi civilinės ieškovės V. K. nurodyti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su nuteistojo R. P. nusikalstama veika: nukentėjusiajai dar iki autoįvykio nustatyti susirgimai – krūtininės dalies mielopatija, stovis po dešinio blauzdikaulio osteosintezės, kairio peties išnirimas, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, organinis nuotaikos sutrikimas. Kadangi šie bendrojo pobūdžio susirgimai nėra nuteistojo nusikalstamos veikos pasekmės, į juos neatsižvelgtina, nustatant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Ekspertizės akte konstatuojama, kad iki 2010-12-30 eismo įvykio V. K. buvo konstatuoti susirgimai – padidėjęs kraujospūdis, galvos smegenų ir širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, encefalopatija, Parkinsono liga, tiesiosios žarnos vėžys ir kt. Ekspertizės akte daromos išvados, kad norint nustatyti tiksliai V. K. nevaikščiojimo priežastį, būtų reikalingas pilnas klinikinis ištyrimas, tačiau tiriamu atveju tai neturi jokios reikšmės, kadangi eismo įvykio sukelti padariniai (atviras dešinio blauzdikaulio lūžimas, šeivikaulio lūžimas), konstatuoti specialisto išvadoje Nr. G 890/11(02) ir ekspertizės akte Nr. EKG 44/12(02) kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, yra priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika (t. 1, b. l. 22-23; t. 2, b. l. 54-58). Priteistas turtinės žalos atlyginimas esminės reikšmės šiuo atveju neturi.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato CK 6.250 1 ir 2 dalys. Pažymėtina, kad CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinus tai, kad specialisto ir ekspertų komisijos konstatuoti sužalojimai V. K. yra tiesiogiai susiję su R. P. padarytu eismo įvykiu, ir teismų praktiką, kur nukentėjusiems nuo eismo įvykio padaryti panašaus pobūdžio sužalojimai, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-638/2010, neturtinės žalos dydis mažinamas.

Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bendrąją civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Sudarius civilinės atsakomybės draudimo sutartį nukentėjęs trečiasis asmuo greta reikalavimo į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir teisę reikalauti draudimo išmokos iš civilinės atsakomybės draudiko, abu šie reikalavimai turi savarankiškus pagrindus. V. K. civilinį ieškinį pateikė ir atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), taigi, ieškovė turėjo įstatyme numatytą pagrindą reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, o taip pat turėjo teisę reikalauti draudimo išmokos iš civilinės atsakomybės draudiko. Dėl ieškovės reikalavimo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) skundo negauta, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra tiek, yra susijusi su neturtinės žalos atlyginimu iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (BPK 320 str. 3 d.). Pažymima ir tai, kad draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde frančizės taikymo klausimas nekeliamas, iš skundo neaišku, kokį procesinį sprendimą prašo priimti apeliantė – nenurodytas reikalavimas, todėl kolegija pasisako tik dėl paties neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) išmokėjo V. K. 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagal sutartį dėl nelaimingų atsitikimų draudimo, UAB DK (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai išmokėjo 8632 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, taigi, priteistina iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos nukentėjusiajai V. K. 27368 Lt pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį BCA Nr. 00002020 (t. 1, b. l. 105-106).

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovė advokatė S. Žukauskienė prašė priteisti atstovavimo teisme išlaidas - 700 litų, tai patvirtina pinigų paėmimo kvitas (t. 2, b. l. 135). Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Kadangi apeliacinis skundas paduotas civilinio atsakovo, ir jame prašoma sumažinti neturtinės žalos atlyginimą, kas akivaizdžiai blogina nukentėjusiosios padėtį, todėl nukentėjusiosios atstovės advokatės atvykimas į apeliacinės instancijos teismo posėdį ir dalyvavimas jame turi būti apmokėtas. 700 Lt nėra per didelis advokato pagalbos išlaidų atlyginimas, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos priteisiamos iš nuteistojo R. P. nukentėjusiajai V. K. (LR BPK 103, 104 str.)..

Visa tai įvertinus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nepagrįstai priteisė V. K. 41368 Lt iš (duomenys neskelbtini) filialo neturtinei žalai atlyginti, todėl civilinio atsakovo apeliacinis skundas iš dalies yra tenkinamas, apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. priteista 41368 (keturiasdešimt vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt aštuoni) litai iš (duomenys neskelbtini) filialo neturtinei žalai atlyginti, priteisiant V. K. iš (duomenys neskelbtini) 17368 Lt (septyniolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. P. 700 Lt (septynis šimtus litų) nukentėjusiajai V. K. jos patirtų advokato išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai Svetlana JurgaitienėValdas Vitunskas