Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-12-07 · Civilinė byla Nr. 2A-602-198/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-07
Bylos Nr.
2A-602-198/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Ramunė Čeknienė
Atsakovas
K. T.
Ieškovas
E. L.
Advokatai
Rima Žiautienė

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 602 – 198 / 2010

Gediminas Karpavičius Procesinio sprendimo kategorija:(S)44.5.1; 114.11; 121.15; 121.21NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Rimai Žiautienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. T. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-256-839/2010 pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovui K. T. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 101 Lt žalos atlyginimą dėl jam priklausančios lengvojo automobilio priekabos apgadinimo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-10-14 paskolino atsakovui lengvojo automobilio priekabą LC 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , automobilio pervežimui. Kitą dieną sužinojo, kad grįždamas iš Latvijos Respublikos atsakovas dėl slidžios kelio dangos nuvažiavo nuo kelio ir apgadino pasiskolintą priekabą. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovas, jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir jam paskirta 160 Lt bauda. Ieškovo patirtą žalą dėl priekabos apgadinimo sudaro jos remonto ir žalos nustatymo išlaidos (1 801 Lt + 300 Lt), viso 2 101 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo ieškovui 2 101 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nustatė, kad atsakovas 2009-10-14, vairuodamas automobilį su ieškovui priklausančia specialia puspriekabe, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinkęs saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, ką patvirtina 2010-10-14 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E 775846, 2009-11-26 nutarimas Dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 775846, 2009-11-12 Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulio A. B. tarnybinis pranešimas. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog 2009-10-14 automobilį vairavo be puspriekabės, tačiau posėdžio metu jau nurodė, kad automobilį vairavo su puspriekabe ir šių aplinkybių neginčijo. Be to, atsakovas teiginius, jog įvykio metu puspriekabė nebuvo apgadinta bei kad pasiimant puspriekabę ji jau buvo apgadinta, grindžia tik savo paaiškinimais. Tačiau, teismo nuomone, atsakovo teikiami paaiškinimai nėra nuoseklūs ir nepagrįsti įrodymais, todėl nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai lėmė žalos atsiradimą, t. y. tarp žalos ir atsakovo veiksmų yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes atsakovas savo nepakankamai rūpestingu ir atidžiu veikimu sukėlė žalos atsiradimą.

Teismas, vertindamas padarytos žalos dydį ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas įrodymų apie nepagrįstą žalos dydį ir savo skaičiavimo dėl kitokio žalos dydžio neteikia, laikė, jog Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje pateikti skaičiavimai yra objektyvūs ir realūs. Taip pat išlaidos, skirtos turto vertinimui, yra būtinos, todėl ieškovui taip pat turi būti atlygintinos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, priešingai, nei sprendė teismas, puspriekabė, dėl kurios teisme sprendžiamas ginčas, negali būti paskolos dalyku. Teismas bylą išnagrinėjo netinkamai įvertinęs tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius. Nurodo, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str. 1 d.). CK 6.634 str. 1 d. nurodo, kad panaudos davėjas atsako už perduoto neatlygintinai naudotis daikto trūkumus, kurių jis tyčia ar dėl didelio neatsargumo neaptarė sutarties sudarymo metu. Dėl pasinaudojimo puspriekabe šalys susitarė žodžiu, jokio šio daikto būklės aptarimo nebuvo. Todėl atsakovas, kaip panaudos gavėjas, neprivalėjo teismui pateikti kokių nors įrodymų, kad buvo paėmęs pasinaudoti apgadintą daiktą. Pats autoįvykis nėra puspriekabės apgadinimo įrodymas. Priešingai, Kupiškio rajono PK patrulio A. B. 2009-11-12 Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad apžiūrėjus puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , jokių išorinių pažeidimų nepastebėta ir nenustatyta. Šis pranešimas parašytas nesant jokio ginčo ar kokio kito prieštaravimo, todėl jo objektyvumu abejoti nėra jokių priežasčių. Kitokių įrodymų, nustatančių puspriekabės būklę atsakovo naudojimosi metu, byloje nėra. Ieškovo pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita, pasirašyta 2009-11-27, nustato, kokia yra transporto priemonės vertė 2009-11-27, o remonto sąmata Nr. 12-03/3, sudaryta 2009-12-03, nurodo, kokios lėšos reikalingos jos remontui, bet nepatvirtina, kas padarė nurodytą žalą, nenustato, kada E. L. automobilio priekaba buvo apgadinta, todėl negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ieškinį. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini) įvertinta po nepagrįstai ilgo laiko, tik 2009-11-27, t. y. po ginčijamo įvykio praėjus pusantro mėnesio, o remonto sąmata – net po septynių savaičių. CK nenustato terminų, per kuriuos asmuo turi kreiptis dėl jo turtui eismo įvykio metu padarytos žalos, atlyginimo. Tačiau panašų santykį (CK 1.8 str. 1 d.) reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 12 straipsnyje nurodyti terminai kreiptis dėl žalos atlyginimo yra ne ilgesni kaip penkios dienos. Šiuo atveju jis (atsakovas) puspriekabę V. M. atidavė kitą dieną po eismo įvykio. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas turėjo galimybę kreiptis dėl turto vertinimo jeigu ne per minėtame įstatyme numatytas penkias dienas, tai bent jau per protingą terminą.

Apeliacinis skundas netenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas ir nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo netinkamai įvertinęs tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius. Kaip matyti, teismas, vadovaudamasis ieškovo, liudytojų V. M., N. M., A. K., L. K. paaiškinimais, nustatė, kad būtent atsakovas 2009-10-14 paėmė puspriekabę, leidus ir žinant apie tai puspriekabės savininkui (b. l. 62-65). Ieškinys atsakovui pareikštas dėl padarytos žalos atlyginimo CK 6-246 – 6.251 str. pagrindais.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, pats autoįvykis nėra puspriekabės apgadinimo įrodymas, ką patvirtina Kupiškio rajono PK patrulio A. B. 2009-11-12 Tarnybinis pranešimas. Tačiau, kaip matyti iš šio pranešimo, patrulis A. B. nurodė, jog jokių išorinių pažeidimų nepastebėjo ir nenustatė todėl, kad buvo tamsus paros metas, stipriai snigo ir dėl šios priežasties pažymos apie transporto priemonės sugadinimą neišdavė (b. l. 70). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad kitokių įrodymų, nustatančių puspriekabės būklę atsakovo naudojimosi metu, byloje nėra. Priešingai, 2009-11-27 Transporto priemonės apžiūrėjimo akte Nr. 03/1202U nurodyta, jog sulenktas sukabinimo įtaisas, grąžulas, linkęs priekinės ašies pusašis, dužęs gal (K) žibintas, sulenkta šoninė (b. l. 15). Atsakovo paaiškinimai prieštaringi: atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog 2009-10-14 automobilį vairavo be puspriekabės (b. l. 37-38), tačiau posėdžio metu pripažino, kad automobilį vairavo su puspriekabe (b. l. 62-65). Ieškovas dublike nurodė, jog atsakovas paaiškino, kad autoįvykio pasėkoje buvo apgadinta ir ieškovui priklausanti lengvojo automobilio priekaba LC 2000, v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-47). Pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas tinkamai ištyrė ir įvertino šalių paaiškinimus kartu su bylos rašytiniais įrodymais (CPK 185 str.) ir teisingai sprendė, kad atsakovas 2009-10-14, vairuodamas automobilį su ieškovui priklausančia specialia puspriekabe, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinkęs saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, kas lėmė žalos atsiradimą, o būtent – atsakovas savo nepakankamai rūpestingu ir atidžiu veikimu sukėlė žalos atsiradimą.

Atmestinas apelianto argumentas, jog ieškovas turėjo kreiptis dėl jo turtui eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo per Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje nurodytą terminą ( įstatymo analogija CK 1.8 str.1 d.), t. y. kreiptis dėl žalos atlyginimo ne vėliau kaip per penkias dienas. Kaip matyti, išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl žalos atlyginimo kilo tarp šalių, kaip fizinių asmenų.

Paneigus apelianto skunde nurodytus argumentus ir konstatavus, kad atsakovo K. T. veiksmai lėmė žalos atsiradimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 2 101 Lt žalos atlyginimą, yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Nesant ginčui dėl žalos dydžio, kolegija atskirai dėl šio klausimo nepasisako.

Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,70 Lt (du litus ir 70 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė