Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-44-315/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-03-02
Bylos Nr.: 1-44-315/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42476-2016-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Kisielius (pirm.), Jurgita Kolyčienė, Stasys Punys
Kaltinamasis: E. V.

Kategorijos

3.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Nuorašas:

Baudžiamoji byla Nr. 1-44-315/ 2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42476-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.; 3.1.2.11.; 7.1.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko), Jurgitos Kolyčienės ir Stasio Punio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekūnienei,gynėjai advokatei R. A. Kučinskaitei,kaltinamajam E. V.,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V. (E. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. V., laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. 1 val. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. 7 val., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su A. M., gimusia (duomenys neskelbtini), įsibrovė į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl senyvo amžiaus, sudavė nukentėjusiajai rankomis ne mažiau kaip vieną smūgį į nosį bei kojomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius per kojas, nuo ko ji nukrito ant grindų, gulinčiai nukentėjusiajai rankomis spaudė burną bei daužė jos galvą į grindis, rankomis spaudė jai pilvą, nukentėjusiajai priešinantis tyčia sudavė smūgius jai per rankas, iš viso padarė ne mažiau kaip septyniolika sužalojimų – burnos lūpų gleivinių nubrozdinimus, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, rankose, kojose, kepenų plyšimus, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, taip palaužęs A. M. pasipriešinimą, jėga nuplėšė jos drabužius, iš viršaus ją užgulė bei jėga įkišo savo lytinį organą į jos makštį, padarydamas išilginį makšties sienelės plyšimą, atsiveriantį į pilvaplėvės ertmę, taip nukentėjusiąją išžagino, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, slėpdamas savo padarytą nusikaltimą – išžaginimą, tyčia jėga įkišo bulvę A. M. į burną, tuo užkimšo jos kvėpavimo takus, dėl ko nuo uždusimo svetimkūniu nukentėjusioji mirė, taip, slepiant kitą nusikaltimą, nužudė bejėgiškos būklės A. M..

Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktuose.

Kaltinamasis E. V. teisme dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad šių nusikaltimų jis nepadarė. Apie įvykį su kaimyne A. M. papasakojo močiutė. Ji nurodė, kad naktį, tikslios datos neprisimena, ryte ar vėliau kažkokie garsai sklido iš kaimynės buto. Atvažiavo pareigūnai ir rado negyvą kaimynę. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje kartu su savo močiute. A. M. pažinojo kaip kaimynę iš 59 buto. Butai buvo priešais. Jis yra buvęs pas žuvusiąja namuose apie tris kartus. Tai buvo keletą metų atgal nuo šio įvykio, o paskutinį kartą buvo tris mėnesius iki įvykio. Tada jo kaimynė paprašė perstumti spintelę nuo įėjimo durų iki kambario durų. Kai buvo pas kaimynę prieš keletą metų, tai ji prašė pažiūrėti, kodėl neveikia televizorius. DNR specialisto išvada byloje jam žinoma. Jis įsitikinęs, kad specialistai padarė klaidą. Nežino, kaip tai komentuoti. Tuo metu turėjo draugę. Jos vardas S., pavardės neprisimena. Su ja bendravo , jie susitikinėjo. Turėjo su S. intymių santykių. Ji tuo metu nedirbo, prižiūrėjo namie vaiką. Jos adreso negali pasakyti, nes neprisimena. 2016m. rugsėjo iš 5-os į 6-os naktį buvo namie. Būtent minėtą naktį buvo namie, miegojo, nes kitą dieną reikėjo eiti į darbą. Vakare grįžo po darbo. Apie 22--23 val. nuėjo miegoti, nes anksti reikia keltis į darbą. Kaimynė buvo labai savotiško charakterio, kibdavo prie visų kaimynų dėl smulkmenų. Dėl to visi kaimynai vengė su ja palaikyti kaimyniškus santykius. Jis su kaimyne pasisveikindavo, daugiau nebendraudavo. Kaimynė kartais užeidavo ir klausdavo juos ar jie neskambino jai į duris. Kartais prašydavo padėti. Jis prieš tris mėnesius buvo pas ją namuose. Padėjo kaimynei nes ji senyvo amžiaus. Jis su A. M. konfliktų neturėjo. Nežino, kaip paaiškinti tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog bandė nepalaikyti su A. M. jokių ryšių. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad neatsimena, ar jis tą naktį buvo namie ar jis buvo pas draugę. Apmąstęs, prisiminė, kad jis dirbo statybose ir tikrai nakvodavo namie. Tuo metu galimai dirbo Rudaminoje, tiksliai negali prisiminti. Močiutės butas yra trijų kambarių, su kaimynės butu susiję koridoriaus ir močiutės kambario sienomis. Jis miegojo praeinamajame kambaryje, durys visos buvo atidarytos. Vienas kambarys buvo negyvenamas.. Jis neturėjo praeiti pro močiutės kambarį. Kitą dieną vakare jam močiutė pasakė, kad girdėjo kažkokį triukšmą už sienos. Kai močiutė girdėjo triukšmą, jo ji nežadino. Jis buvo tą dieną blaivus, bet triukšmo negirdėjo. Anksčiau jis tik vieną kartą yra bandęs rūkyti žolę , už tai buvo nubaustas. . Labai ilgą laiką jis nematė, kad pas nukentėjusiąją kas nors užeitų Paskutiniu metu kažkas pradėjo lankyti pas kaimynę Klausė savo močiutės kas lankosi. Močiutė pasakė, kad dukterėčia ir lyg tai jos vyras ar sūnėnas. Jam buvo labai keista, nes minėti asmenys daug metų gyveno, o lankytojų pas ją nesimatė. A. M. pasitikėjo juo, nes jų butai viename aukšte ir visur gyvena pensininkai. Jis buvo vienintelis, pas kurį ji galėjo prašyti pagalbos. Apie kaimynės nužudymą jis sužinojo grįžęs iš darbo, po trijų, keturių dienų po įvykio. Su motina kalbėjo po minėto įvykio nakties, šeštą valandą. Kalbėjo telefonu. Tuo metu buvo namuose. Jis pasiskambino ryte motinai ir paklausė, ar ji ryte ateis padėti močiutei ir kelintą valandą jam ruoštis į darbą. Ji pasakė, kad ji atėjo ir kad jis atidarytų duris. Jis atidarė duris ir nuėjo miegoti. Su močiute iš ryto nesusitiko, nes jis miegojo . Atsikėlė ir išėjo iš buto. Močiutės ir motinos nebuvo, jos dirbo . Trečias kartas, kai buvo pas kaimynę, ji paprašė atrakinti jos buto duris, nes spyna labai sunkiai rakinosi. Jis vos atrakino spyną, Užėjęs į butą apžiūrėjo duris iš vidaus ir iš išorės. Pamatė, kad spyna sunkiai rakinasi ir pasiūlė jai pakviesti meistrą.2016m. rugsėjo 5 d. jis skambino motinai, bet ji neatsiliepė. Kitos dienos ryte skambino jai ryte, nes norėjo pasiteirauti dėl darbo ir ar ji ateis padėti močiutei. Jis suprato, kad ji jau miega ir nusprendė ryte paskambinti. 2016m. rugsėjo 6 d. 7.35 val. motina jam skambino tikriausiai, kad jį pažadinti į darbą. Jis dažnai nustatydavo žadintuvą, atsikeldavo ir vėl nueidavo miegoti

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. pagarsino kaltinamojo E. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis iš esmės parodė tas pačias aplinkybes kaip ir teisminio nagrinėjimo metu, pirmosios apklausos metu (apklausiant liudytoju) buvo nurodęs, jog neprisimena ar laikotarpiu nuo 2016-09-05 iki 2016-09-07 dienos buvo namuose. Gali tik pasakyti, kad vieną dieną, negali pasakyti kurią, jo nebuvo tą naktį namie, o jam atėjus namo, močiutė R. Š. pasakė, kad girdėjo iš A. M. buto sklindantį triukšmą, šaukimus, beldimą. Močiutė pasakė, kad ryte kažkas sušaukė, tada buvo bildėjimai kažkokie ir po kiek laiko viskas nutilo (t. 2, b. l. 83-85); apklausiamas įtariamuoju E. V. jau parodė, kad laikotarpiu nuo 2016-09-05 iki 2016-09-07 nakvojo namuose, nieko negirdėjo, nes kietai miega (t. 3, b. l. 37-39).

Nukentėjusioji V. D. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo mačiusi. Nukentėjusioji yra jos teta, jos mamos sesuo A. M.. Jai yra žinoma, ką pasakė ekspertas. Jos teta gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji yra jos krikšto mama. Ji vieniša, netekėjusi, visą gyvenimą gyveno viena. Maždaug prieš 6 metus teta blogai pasijautė, ir jai buvo padaryta galvos operacija. Ji tada ją prižiūrėjo: vežiojo į ligoninę, slaugos namus, reabilitaciją, paskui ji ją pradėjo lankyti į savaitę kartą. Vasarą ji dažniausiai būna sode, tai prieš važiuojant į sodą, nuveža jai maisto ir išvažiuoja į sodą. Be to jos susiskambindavo. Tą kartą ji buvo sode ir vakare paskambino tetai. Ji neatsiliepė. Galvojo, kad miega. Paskambino vėliau neatsiliepė. Tada ji 7 val. ryto ji paskambino broliui ir paprašė nueiti pas tetą. Jis nuėjo, pasižiūrėjo ir jai paskambino. Pasakė, kad ji greičiau važiuotų, kad kažkas atsitiko. Durys neužrakintos, bute dega šviesa, o teta guli ant grindų. Ji liepė broliui iškviesti greitąją pagalbą, policiją. Prie tetos namų buvo apie 9.00 val. Į daktarus teta nesikreipė, buvo sveika. Prašo priteisti laidojimo išlaidas( pateikė dokumentus) ir neturtinę žalą 10 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus nukentėjusiosios V. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 4), kurie iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusioji patvirtino, jog parodymai teisingi. Papildomai parodė, kad kai grįžo iš sodo, tetos bute jau buvo policija, kriminalistai, ji į butą net nėjo, jos neleido, o paskui, kai išvežė į morgą, butą užplombavo. Bute teta gyveno nuo tada, kai buvo pastatytas namas. Teta nelabai bendravo su kitais kaimynais. Ji, kai dar buvo jaunesnė, kai 70 metų buvo, buvo aktyvi, visur dalyvaudavo, pas draugę į sodą važiuodavo, į bažnyčią eidavo. Skambindavo kaimynei, kurios butas buvo šalia, 58 numeris, vardu O., lyg tai. Ji jai paskambindavo, ji padėdavo gerai tetos telefono ragelį. Pas tetą be jos niekas daugiau nesilankydavo. Paskutinį kartą, kai lankėsi pas tetą, rado tris gabalus ūkiško muilo, padėtus prieškambaryje ant veidrodžio. Teta sakė, kad jai atnešė. Dar brolio prašydavau jos pasižiūrėti. Brolis netoliese, Jankausko gatvėje gyveno. Nepasakojo teta, kad kas būtų pas ją atėjęs ir konfliktų su ja, bet ji jai buvo nusipirkusi išsimokėtinai čiužinį už 2,5 tūkstančio, tai ji turėjo jį grąžinti firmai. Duris teta visada užsirakindavo, ji tikrindavo nakčiai duris. Kai ji ateidavo, durys būdavo užrakintos. Teta duris atrakindavo, nes ji jai prieš ateidama paskambindavo. Akutė yra duryse. Kai paskambindavo į duris, teta klausdavo: ,,Kas?“. Iš karto po įvykio įeiti į butą neleido. Po to bute buvo užėjusi, viskas buvo išversta, viskas iš sekcijos išmesta ant žemės, kambarys baisus, nebuvo kur kojos įžengti. Tyrėjai dar rado žiedą ant žemės numestą, įdomu, kaip jo nesurado. Po įvykio bute viskas iš sekcijos išmesta - albumai, drabužiai, patalai, - ir sienos kruvinos, kruvini pirštų antspaudai buvo. Jos brolis ateidavo pas tetą tik jos prašymu, ir tai nenoriai. Brolis su teta nebendravo, vyresnis gal iš viso nė karto nėra buvęs. Ji su teta negyveno, tai nežino, ką ji įsileisdavo, ko neįsileisdavo.

Dėl turtinės ir neturtinės 11 300 eurų žalos, liudytoja parodė, kad ją sudaro 10 000 eurų neturtinės žalos ir 1 300 eurų turtinės žalos. Čekių jai kunigas, nešikai, duobkasiai nedavė, vainikus pirko – ne visus davė. Palaiko savo 11 300 eurų civilinį ieškinį, bet neatpirksi, jei žmogus mirtų savo mirtim, tai visai kas kita. Iš valstybės gavo išmoką laidojimui, negautą pensiją. Tų pinigų, kuriuos gavo neįtraukė į 1 300 eurų sumą. Teta eidavo į bažnyčią. Ji kiek galėdavo, tiek padėdavo tetai tvarkytis bute: dulkes pašluostydavo, ji ir pati tvarkydavosi. Paskutiniu metu, 2 metus, viena į parduotuvę teta neidavo. Pinigų teta turėjo, ji jos pinigų neskaičiuodavo. Gal teta ir eidavo duonos nusipirkti, nežino. Ji turėjo raktus nuo tetos buto. Brolis K. M. raktų nuo tetos buto neturėjo. Paskutinį kartą buvo pas tetą, galėjo būti, rugpjūčio 29-30 d., kaip nurodyta protokole. Būdavo, kad tetos namuose sumažėja pinigų, bet gal teta ir slėpdavo kažkur. Ji jai sakydavo, pasižiūrėk, pas tave turėjo būti daugiau pinigų. Teta pinigus dėdavo į barą, tas baras išlaužtas, ji raktus išlaužė, tai su šakute tą barą atidarinėdavo. Baro spynelę teta pati su šakute buvo išlaužusi. Bare būdavo indeliai su pinigais, kai mažiau tų pinigų, sakydavo, kad pasižiūrėtų rankinuke. Tai rankinuke rasdavo, neprisimindavo, kur padėdavo. Dėl tų trijų gabalų ūkiško muilo, tai teta pasakė, kad jai paskambino į duris, sakė, kad čia jums kažkas siunčia, kas konkrečiai, ji nežinojo. Kas pas tetą lankydavosi, ji jai nepasakojo.

Liudytojas K. M. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusioji – jo teta. Teta gyveno visiškai netoli jo, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su teta susitikdavo retai. Tą lemtingą dieną jam paskambino sesuo, ir paprašė nueiti pas tetą A. M. Jis nuėjo, paskambino į duris, niekas neatidarė. Dar kartą paskambino. Paėmė už rankenos, durys atsidarė. Jis įėjo ir pamatė gulinčią tetą. Jis išsigando, paskambino seseriai ir paskui ,,112“. Paskutinį kartą prieš tą įvykį buvo užėjęs prieš keletą dienų pas tetą. Matė ją gyvą. Tetą labai retai lankydavo. Jam nežinomi tetos santykiai su kaimynais ir kitais asmenimis. Tetą paskutinį kartą matė bute prieš keletą dienų iki įvykio. Buvo pas ją užėjęs į butą, nes sesuo prašė užeiti. Teta pati atidarė duris. Ji pati duris atidarydavo, nes durys visada būdavo užrakintos. Kalbėdavosi su teta ir virtuvėje, ir kambaryje. Ji jam niekuo nesiskųsdavo, nekalbėjo apie kaimynus. Vieną kartą buvo atvejis, kai prašė pinigų, ir teta pasakė, kad neturi, bet tai nebuvo judviejų konfliktas. Kai atėjo pažiūrėti tetos, jis į jokį kambarį tetos bute nebuvo užėjęs, buvo tik koridoriuje. Nematė kraujo, o šviesa tetos bute degė. Kai atvažiavo greitoji pagalba, jis buvo užėjęs į virtuvę. Tetos kaimynų nepažinojo, su jais nėra kalbėjęs. Kai ateidavo pas tetą kildavo liftu, atgal – eidavo pėsčias. Jo teta, prieš atidarydama duris, visada paklausdavo, kas atėjo. Teta nebuvo jam minėjusi, kad pas ją bute kažkas lankytųsi.

Teismui pagarsinus liudytojo K. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 25-26), kurie iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, liudytojas patvirtino, jog parodymai teisingi.

Liudytojas S. J. teismui parodė, kad kaltinamasis jam pažįstamas nuo mažens, jie - kaimynai namais. Kaltinamojo tėvai – jo draugai. Nukentėjusioji jam nepažįstama. Apie įvykį sužinojo tiktai iš interneto ir buvo labai nustebęs. Paties įvykio nežino. Buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime. Jo klausinėjo apie E. V., kaip jis gyveno, kaip jo šeima, ar vartojo/nevartojo narkotikus. Iš tikrųjų, tai kai išgirdo apie įvykį, iš karto galvojo, kad čia yra klaida, nes jis niekada nebuvo piktas, blogo nedarė. Jis padėdavo visada garaže pataisyti automobilį. Kaltinamasis gyveno viename bute su tėvais ir močiute. Jis bendravo su kaltinamojo tėvu, jie bendraamžiai, dirbo kartu, praleisdavo daug laiko. Kaltinamasis ne dažnai, bet lankydavosi. Jis ateidavo pas jo posūnį. Jie buvo draugai, posūniui yra 21 metai. Posūnis jau seniai negyvena su juo kartu. Kaltinamasis yra likęs pas jį nakvoti. Gali būti, kad kaltinamasis nenakvojo pas juos 2016 m. rugsėjo 4 d. iki 5 d. To negali patvirtinti. Ką veikia kaltinamasis, konkrečiai nepasakys, jis dirbo statybose, plovykloje. Su kaltinamuoju apie jo pomėgius, gyvenimą, nėra kalbėjęs. Kaltinamąjį neblaivų matė, bet jis niekada negirdėjo, kad jis ką nors būtų padaręs girtas. Su kuo be jo posūnio kaltinamasis dar bendravo, nežino. Jo draugų rato nežinojo. Jis močiutei padėdavo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus liudytojo S. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 76), liudytojas patvirtino, jog parodymai teisingi. Papildomai parodė, kad tuo metu, kai tyrėja skambino, buvo išvykęs į vestuves. Kai buvo vestuvėse, posūnis jau seniai negyvena su jais Jam esant E. V. yra nakvojęs jo namuose. Posūnis raktus nuo jų buto turi. Dalis posūnio daiktų yra jų namuose, ir jis gali ateiti pas jį į namus. Jam dėl netinkamo E. V. elgesio niekas niekada nėra pasiskundęs. Posūnis išvyko į Angliją rudenį. Jis neatsimena, ar prieš 2016m. rugsėjo 5-7 d., ar po. Jo posūnis išvyko į Angliją kartu su jo draugais2016m. spalio 6 d. Apie įvykį sužinojo iš interneto. Posūnis neplanavo išvykti į Angliją. Jis išvyko dirbti, nes jo pažįstami atvažiavo, ir čia viskas staiga buvo, jam pasiūlė gerą darbą. Posūnis ir anksčiau yra buvęs Anglijoje, bet nuvažiavo, ir atvažiavo atgal – nepasisekė, važiavo dirbti.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo S. J. parodymų matyti, kad be aukščiau nurodytų aplinkybių, liudytojas parodė, kad jam posūnis niekada nebuvo sakęs, kad E. V. su juo dirbo plovykloje. Jis savo posūnio draugams ar pažįstamiems neleidžia savo bute nakvoti. Prie jo E. V. nėra jo bute nakvojęs. 2016 metais nuo rugsėjo 5 iki 7 dienos, E. V. pas juos bute nenakvojo. Posūnis E. J. jam nieko nesakė, kad E. V. nakvojo pas juos (t. 2, b. l. 75-76).

Liudytojas J. P. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Jis yra greitosios medicininės pagalbos specialistas. Gavo iškvietimą, atvyko nurodytu adresu ir rado tokią situaciją, kurią nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jis buvo su savo vairuotoju E. M.. Kai atvyko nurodytu adresu, rado moters kūną, gulintį ant žemės. Tai buvo moters lavonas, gyvybinių požymių nebefiksavo, nes matė, kad buvo smurto požymių: gulėjo keistoje padėtyje, buvo apnuogintas moters kūnas. Nukentėjusioji gulėjo ant nugaros. Atsižvelgiant į tą faktą, kad jau buvo susiformavusios lavondėmės, kūnas jau buvo pagulėjęs kažkurį laiką. Mirtis neįvyko tuo metu, kai buvo nurodytas tas kvietimas – tai faktas. Fiksavo maišelį burnoje, celofanas styrojo, ant galvos matėsi hematoma. Kadangi kūnas buvo apnuogintas, ant tarpvietės buvo padėtas rūbo gabalas ar skiautė ištepta krauju. Jis lavono nevartė, tik apžiūrėjo, fiksavo, kad moteris mirusi. Kadangi įtarė, kad prieš moterį buvo naudotas smurtas, jis iškvietė policiją. Atvykus į kvietimą, buvo įjungta šviesa, nes iškvietusysis buvo vyras. Jis buvo giminaitis. Namuose buvo netvarka. Vyras jiems pateikė tapatybės dokumentą. Jis buvo išsigandę. Pasakojo, kad rado tokią situaciją ir iškvietė greitąją pagalbą. Jis iš burnos maišelio neišėmė, neapžiūrėjo. Laukė, kol atvažiuos policija. Buto užuolaidos buvo užtrauktos, kambaryje degė šviesa. Moteris buvo neįprastoje padėtyje: kairė koja sulenkta per kelį, ji buvo gulinti ant nugaros.. Asmens dokumentą rado prisistatęs giminaiti . Greitosios pagalbos dokumentus( formą) pildė jis. Joje buvo nurodytos lavondėmės. Fiksavo - kvėpavimą, nekvėpavimąą, kūnas buvo atšalęs. Visa tai fiksavo čiuopimo būdu. Matė, kad jos vyzdžiai buvo išsiplėtę, nepamena, ar ji buvo atmerktomis akimis. Atvyko pareigūnai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus liudytojo J. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 172-173), kurie iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, liudytojas patvirtino, jog parodymai teisingi.

Liudytojas B. B. teismui parodė, kad kaltinamasis jam nepažįstamas. Žino apie įvykį iš gandų. Įvykio ryte apie 5 val .jis išgirdo smūgius į sieną. Jis gyvena toje pačioje laiptinėje (duomenys neskelbtini) bute, pirmame aukšte Išgirdo kelis stiprius smūgius į sieną ar iš kaimyninio buto, ar iš aukščiau. Pagalvojo, kad kaimynei iš 39 buto (senyvo amžiaus) gali būti insultas. Paskui garsai nutilo ir suprato, kad viskas gerai, kad nereikia pagalbos. Nukentėjusios nežinojo, nebendravo su ja. Šauksmo negirdėjo. Girdėjo tik smūgius.Jie buvo labai stiprūs. Jis ateinančių pas tą moterį asmenų nematė. Kur gyveno nukentėjusioji nežino, galimai virš jo. Tai buvo anksti ryte, prieš darbą. Jis apie 7 val. išėjo į darbą.į Nežino ar kaltinamasis laiptinėje gyveno, nes jis devynių aukštų name gyvena pirmame aukšte. Jų namo laiptinėje yra ribojamas žmonių įėjimas, bet užeiti galima laisvai. Laiptinėje yra mechaninė spyna, kodinė su mygtukais. Kodas veikiantis, bet visi, kas nori, tas gali sužinoti ir užeiti. Iš kur sklido smūgio garsas - ar pirmas aukštas, ar aukščiau, jis negali pasakyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus liudytojo B. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 49-50), kurie iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, liudytojas patvirtino, jog parodymai teisingi.

Liudytoja R. Š. teismui parodė, kad E. V. yra jos anūkas. Jis geras vaikinas. 2016-09-05 naktį anūkas buvo namuose. Nukentėjusioji jam yra pažįstama. Ji gyveno šeštame aukšte. Jie gyveno šalia. Ji paskutiniu metu gyveno su anūku. Anūkas jos klausė, buvo paslaugus, padėjo jai darbuose. Anūko tėvas gyvena užsienyje, o jos dukra atskirai. Ji apie įvykį davė parodymus, kur nurodė , kad išgirdo kažkokį garsą. Virtuvės langas buvo atidarytas, ji nesuprato iš kur sklido garsas Tuo metu jos anūkas buvo namuose. Kai išgirdo triukšmą, anūkas buvo namuose. Jis miegojo. Su kaimyne (nukentėjusiąja nedraugavo. Apie įvykį sužinojo, kai atvažiavo policija ir rado kaimynę negyvą. Anūkas visas dienas buvo namuose. Dirbo. Jos dukra raktų nuo jos buto neturėjo. Nurodytos dienos rytą jos dukra atėjo jai padėti darbuose. Ar dukra jai skambino tą rytą, neprisimena. Ji jai neskambino prieš ateinant. Nukentėjusioji ateidavo prašyti pagalbos ir jos, ir anūko. Ji tą rytą, išėjusi iš namų, skambino anūkui, kėlė jį į darbą. Duktė D. atėjo pas ją apie 6.10 val. Išėjusi į laiptinę, laiptinėje nieko nematė. Ji neprisimena, kaip vyko jos judėjimas po butą tą rytą. Matė, kad anūko kambario durys buvo atviros, ir matė jį miegantį. Su A. M. ji nekonfliktavo. Pastaroji su nieko nedraugavo, nebendravo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. parodė, kad savo kaimynę A. M. pažinojo tik iš matymo. 2016-09-05 ji nuėjo miegoti apie vidurnaktį, jokių garsų negirdėjo. 2016-09-06 apie 05.30 val. ją pažadino keistas garsas, nei tai verksmas, nei tai aimanos. Tas garsas sklido neilgai, gal apie minutę. Ji atsikėlė, nuėjo į virtuvę ir pažiūrėjo kiek valandų. Tada nuėjo prie durų ir pasižiūrėjo per akutę, laiptinėje nieko nebuvo. Iš karto po to kai nutilo verksmas ir pasigirdo beldimai, kurie trūko apie 10-15 min. Pažiūrėjusi per akutę ji vėl nuėjo ir atsigulė į lovą, bet jau nemiegojo, nes apie 06.00 val. turėjo ateiti dukra D. V.. Dukra atėjo apie 06.10 val., liudytoja jau buvo apsirengusi. Jos greitai išėjo. Laiptinėje nieko nematė (t. 2, b. l. 34-35).

Liudytojas D. M. teismui parodė, kad kaltinamasis jam pažįstamas nuo 2006 metų, buvo klasiokai. Kartu šešis metus mokėsi mokykloje. Tuo metu, kai įvyko minėtas įvykis, jis mažiau bendravo su E. V.. jie buvo geri draugai. Pastarasis pas jį namuose yra buvęs.. Jie gyveno skirtinguose namuose, skirtingose gatvėse. Ikiteisminio tyrimo metu, kai jį apklausė, tiesiog klausinėjo apie jį, ką jis atsimena iš jo vaikystės, iš jo santykių su draugais, su šeima, o apie įvykį jis žino tik iš žiniasklaidos. Kaip žmogus, jis geras draugas, visada visapusiška pagalba. Apie įvykį jis pats sužinojo tik tada, kai draugas jam pranešė, kad pamatė žiniose. Pasižiūrėjo žinias ir sužinojo. Netiki, kad jis čia galėtų būti kažką panašaus padaręs. Kaltinamasis sakė, kad yra nužudyta jo kaimynė ir kad apklausė kaimynus. Žino, kad ta kaimynė ilgą gyvenimo dalį gyveno tame bute. Nuo pradinių klasių, mokyklos laikais kaltinamasis kaimynei palikinėdavo raktus. Jų santykiai buvo draugiški, kaimyniški. Pastovios merginos jo žiniomis E. V. neturėjo. Nežino ar E. V. vartoja narkotikus Kaltinamojo santykiai su mama buvo prasti, nei šeimyniški, nepastovūs, o su tėvu santykiai buvo geri . Su kitais draugais E. V. santykiai buvo geri. Nukentėjusiosios nėra matęs. Kad E. V. yra buvęs nukentėjusiosios bute, jis yra minėjęs.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus liudytojo D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas iš esmės parodė tas pačias aplinkybes kaip ir teisminio nagrinėjimo metu, papildomai nurodė, jog yra girdėjęs, kad E. V. 2016 metais susidėjo su kažkokiais vaikinais, susijusiais su narkotikais. E. V. pats yra jam sakęs, kad niekaip negali nuo tų vaikinų atsikabinti. E. V. pastovios merginos neturėjo (t. 2, b. l. 73-74).

Liudytoja L. K. teismui parodė, kad kaltinamasis jai pažįstamas. Ji ateidavo pas jo močiutę pasiskolinti pinigų, ir jis vieną kartą atidarė duris. Ji gyvena kitoje laiptinėje. Nukentėjusiosios nepažinojo. Dėl šio nusikaltimo ji nieko nežino.

Teismui pagarsinus liudytojos L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 42-44), kurie iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, liudytoja patvirtino, jog parodymai teisingi.

Liudytoja Novilė A. A. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Byloje jai žinoma tik tiek, kad tą naktį ji girdėjo triukšmą. Tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini). Jai žinoma, kur gyveno nukentėjusioji, bet ji su ja nebendravo. Kaltinamojo nepažinojo. Nukentėjusiosios butas aukštu žemiau. Tą naktį ji girdėjo moters šauksmą. Jai atrodė, kad tai yra jaunos moters šauksmas. Nepagalvojo, kad čia yra kaimynės šauksmas. Paskui girdėjo trenksmus, kaip smūgius. Galvojo, kad viskas vyksta kažkur viršuje, devintame aukšte. Kiek laiko visa tai truko, neatsimena. Tai buvo paryčiais. Policijos nekvietė, nes triukšmas po kurio laiko nutilo. Su nukentėjusiąja ji nebendravo. Kartais matydavo ją vaikštančią. Girdėdavo, kaip ji barasi. Ji nežinojo jos vardo. Kiek laiko truko moters šauksmas, neatsimena. Iš pradžių atrodė, kad tai gal net laiptinėje vyksta, nes buvo toks lyg aidas, o paskui jau toks duslesnis garsas, lyg viskas persikėlė kažkur į patalpas. Ji negirdėjau jokio durų užsidarymo. Daugiau jokio kito balso negirdėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus liudytojos N. A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 31-33), kurie iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, liudytoja patvirtino, jog parodymai teisingi.

Liudytojas E. K. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo matęs. Jie kaip pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Greitoji pagalba buvo atvažiavusi. Gydytojai buvo konstatavę nukentėjusiosios mirtį. Jiems parodė akivaizdžias hematomas, kur buvo sumušimai. Iš burnos matėsi celofano gabalas – vienkartinio maišelio dalis, nukentėjusioji buvo išrengta. Butas visas sujauktas, daiktai ir kambaryje, ir koridoriuje išvartyti. Be jo dar buvo pareigūnas V. P. ir greitoji - ekipažas 0852. Nukentėjusioji gulėjo koridoriuje ant nugaros, viena koja sulenkta, ant galvos matėsi sumušimai, mėlynės, iš apačios jau formavosi lavondėmės, bet iš viršaus matėsi galvoje sumušimai. Butas buvo visas išvartytas: visi daiktai išvartyti, senų laikų lagaminai atidaryti, išvartyti, koridoriuje atidaryti priėjimai prie vamzdžių. Jam atrodė, kad kažko ieškota, bet nukentėjusioji buvo išrengta. Kai jie su kolega atvyko, greitoji pagalba jau buvo, taip pat buvo ir nukentėjusiosios giminaitis, sūnėnas. Nematė, kad būtų judinamas lavonas, greitosios ekipažas irgi nejudino, tik parodė, kur sumušimai. Jie patys lavono irgi nejudino, laukė eksperto. Jie paskambino į 112 budinčią dalį, iškvietė ekspertą. Ekspertas buvo atvažiavęs į įvykio vietą. Ant lovos buvo kraujas. Ant daiktų kažkokių pėdsakų nematė. Buvo mintis, kad moteris buvo išprievartauta, nes buvo išrengta. Jie nerašė įvykio vietos apžiūros protokolo. Apžiūrint įvykio vietą jie kaip asmenys nedalyvavo. Jie tik saugojo įvykio vietą. Negyvą moterį rado sūnėnas. Jis pasakė, kad užėjo į butą ir pamatė lavoną ir išbėgo, laukė kol atvažiuos greitoji pagalba. Bute šviesa buvo įjungta. Kaimynų apklausoje jis nedalyvavo, bet girdėjo, kaip vyko apklausa. Kaimynė, kurios tiesiai durys, pagyvenusios, nieko nepasakė, o kita, kiemsargė, pasakė, kad prieš parą iki jų atvažiavimo, girdėjo paryčiais triukšmą. Kiti kaimynai pasakė, kad nukentėjusioji buvo labai įtari, mėgėja pasižiūrėti pro akutę ir kai kada atidaryti duris ir pasižiūrėti, kas pas kitus ateina.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus liudytojo E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 174-176), kurie iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, liudytojas patvirtino, jog parodymai teisingi.

Liudytojas V. P. teismui parodė, kaltinamojo nepažįsta. Dėl įvykio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, jam žinoma, kad 2016-09-07 gavo iškvietimą, kad nurodytu adresu aptikta negyva moteris su smurto žymėmis. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko medikai ir bute buvo nukentėjusiosios sūnėnas K. M.. Buto durys buvo praviros, pasitiko medikai. Įėjus į butą, koridoriuje, ant grindų gulėjo senyvo amžiaus moteris. Gulėjo nuoga su akivaizdžiais sumušimais - visas veidas su hematomomis. Nukentėjusioji gulėjo ant nugaros, jos kairė ar dešinė koja, buvo sulenkta. Iš burnos kyšojo plastikinio maišelio dalis. Prie lavono jie nesilietė. Iš karto telefonu bendravo su Vilniaus miesto OVS ,nes matėsi smurtas. Bendravo su budėtoju, buvo iškviesta operatyvinė grupė, ekspertai. Sulaukę jų, jie parašė tarnybinį pranešimą. Jie saugojo įvykio vietą. Bendravo su nukentėjusiosios giminaičiu K. Sulaukė ekspertų. Kambaryje, degė šviesa. Bendravo su kaimyne, kuri dirba kiemsarge. Ji pasakė, kad naktį buvo ramu, bet praeitą naktį girdėjo moters šauksmus. Tiksliai iš kur ji negirdėjo pasakyti negalėjo ,bet, paskui nurimo. Įvykio vietoje, buvo įtartina, kad celofano dalis kyšojo iš burnos. Niekaip negalėjo suprasti, kam jis atsirado burnoje. Senyva gulinti moteris buvo stipriai sumušta. Ant nukentėjusiosios buvo šalikiukas šilkinis, kolega sakė, kad tai - kelnaitės. Jos buvo nuimtos. Kai pamatė nuimtas kelnaitės kilo įtarimas, kad greičiausiai nukentėjusioji bus išprievartauta, nes ji buvo nuoga. Idealios tvarkos tame bute nebuvo

Liudytoja D. V. teismui parodė, kad kaltinamasis E. V. yra jos sūnus. Išaiškinus BPK 82 str. esmę, liudytoja duoti parodymus sutiko, parodė, kad kaip sakė kaimynai, kad jos mama tą dieną šauksmus girdėjo, tai kai ji ėjo pas motiną 6.00 val. ryte, jokių šauksmų nebuvo. E. V. miegojo kambaryje. Jos motina dirba kiemsarge. Ji atėjo 6.00 val. ryto jai padėti. Ji gyvena su E. S., adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje. Jos sūnus gyvena su močiute. Jos mama gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji netiki, kad jos sūnus galėjo padaryti, nurodytą nusikaltimą. Sūnus su nukentėjusiąją draugavo. Nukentėjusioji buvo serganti ir visą laiką pasimesdavo laiptinėje, ją reikėdavo kartais parvesti į namus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus liudytojos D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 78-79), liudytoja patvirtino, jog parodymai teisingi. Papildomai parodė, kad dukterėčia teisme sakė, kad ji vaikščiojo pas nukentėjusiąją, tačiau ji jos niekada nėra mačiusi. Kai atvažiavo policija, kai surado, ji priėjo prie jos mamos ir pasakė, kad ,,pasakykite policijai, kad aš ateidavau visą laiką ir jai atnešdavau maisto“. Ji niekada neatnešdavo, tikrai, ji jos net nemačiusi, nei vardo, nei pavardės nežino. Pas mamą atėjo 6 val., jos susitarė 6.00 val., gali būti iki 6.10 val. Kol iš mamos išėjo į lauką, praėjo gal 10 min., kol persirengė, nes ji skubėjo į savo darbą. Jai atrodo, kad ryte su sūnumi jie susiskambino. Ji sūnaus niekada nežadina, jis turi savo raktus, o į darbą, tai kai jis dirbo su E. S., ji jį žadino. Ar tuo metu žadino, neatsimena. Rugsėjo 6 d. 6.08 val. sūnus negalėjo jai į telefoną skambinti. Kam 40 sekundžių kalbėti: gal jis netyčia paspaudė miegodamas, nežino, ji tą dieną su juo nešnekėjo. Ar tą dieną sūnus skambino močiutei, nežino, neatsimena. Ar močiutė skambino sūnui, nežino, nieko nesakė, o šiaip jie susiskambindavo, močiutė galėjo jam skambinti, žadinti į darbą, nes jis miega labai kietai. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė P., nes jis ateidavo pas ją, ji matė pro akutę, kai skambino. Jis nukentėjusiosios ir jos mamos kaimynas. Su juo jokių santykių nėra. Jis pirmoje laiptinėje gyvena, o šita močiutė - antroje. Jos mama nemoka rašyti žinučių, o ar septintą dieną ji (liudytoja) susirašinėjo su sūnumi, ji irgi neatsimins, jie kiekvieną dieną su sūnum susiskambinėdavo. Mama nemoka perskaityti žinučių. Kai atėjo šeštą dieną pas mamą, lipo laiptais, nes liftas labai stringa, tai ji bijo su juo važiuoti, bet nieko nesutiko įtartino, jokių žmonių. Ant palangės nieko nematė padėto. P. ją sumušė, turėjo labai stiprią galvos operaciją - vos išgyveno, kraujo perpylimas buvo. Jis jai smūgiavo į galvą. Jis jai pasakė: ,,Kam tu davei parodymus, kad aš vaikščiojau pas tą močiutę“. Su nužudytos kaimynės butu ribojasi koridoriai - jos ir mamos. Sūnus visada buvo ramus, nesipykdavo su močiute, pykčio priepuolių nebūdavo - jis prie jos net nesikeikė. Kaimynai jai dėl sūnaus elgesio nesiskundė, močiutė irgi nieko nesakė. E. S. girdavo sūnų, kad labai gerai dirbo. Būdavo tokių atvejų, kad sūnus ryte pas mamą jai atidarydavo duris, jei ji vėliau, ne šeštą eidavo pas mamą padėti. Būdavo, ir aštuntą eidavo, tada ji jį septintą pakeldavo. Atvejų, kad sūnus atidarytų duris ir eitų miegoti, neatsimena. Kad sūnus tą dieną tikrai dirbo pas E. S., tik E. S. gali patvirtinti. Jei sūnui patentą nupirkdavo, tai tada dirbdavo kažkiek oficialiai.

Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojos D. V. duotų parodymų matyti, kad E. V. yra jos sūnus. Jos sūnus gyvena su jos motina R. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Motiną ji dažnai lanko, gyvena netoliese. Kaimynę A. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji pažinojo. Žino, kad kaimynė sirgo. Jos motina tvarko šio namo laiptinę, dažnai padėdavo A. M. nueiti namo. Liudytoja A. M. bute nėra buvusi, yra tik padėjusi jai atrakinti buto įėjimo duris, nes ji negalėjo jų atrakinti. Nei ji, nei jos sūnus nėra turėję konfliktų su A. M.. Žino, kad A. M. gyveno viena, o pastaruosius du mėnesius iki mirties, vos ne kiekvieną dieną lankėsi jos giminaitis, kurio vardo nežino. Nėra mačiusi jokios A. M. giminaitės, kuri nešiotų maisto. Kiek matė A. M. pati nueidavo ir į kiemą, ir į parduotuvę. Dar pas A. M., lyg buvo atėjęs P., kuris vaikšto jų laiptinėje prašydamas pinigų. Būdama pas motiną, ji girdėjo laiptinėje balsus, pažiūrėjo pro durų akutę, matė, kad lyg P. kalbėjosi su A. M.. Liudytoja ateina padėti motinai pasitvarkyti, padėti jos darbe, t. y. padeda jai valyti laiptines. Laiptines motina valo visas darbo dienas, šeštadienį ir sekmadienį nedirba. Ji neprisimena tiksliai dienos, tačiau tai buvo rugsėjo mėn. darbo diena, apie 06 val. ji atėjo pas motiną. Eidama pas motiną, laiptinėje nieko įtartino nepastebėjo. Kai atėjo, motina pasakė, kad nuo 5 val. nemiega. Jos motiną R. Š. pažadino šaukiančios moters balsas. Iš kur sklido tas balsas, ji nežino. Motina miegojo su atidarytu langu, todėl nesuprato iš kur tas šauksmas, ar iš lauko, ar iš laiptinės. Daugiau motina nieko nesakė, ar girdėjo kokius beldimo, daužymo garsus, nežino. Nori pasakyti, kad tuo metu kai atėjo pas motiną apie 06 val., tai jos sūnus miegojo savo kambaryje. Sūnaus kambarys yra pereinamas, ėjo persirengti, todėl matė, kad jis miega. Jos motinos butas yra trijų kambarių. Motina miega kambaryje, esančiame buto koridoriaus gale po kaire puse. Motinos kambario siena ribojasi su A. M. buto kambario siena. Sūnus miega kambaryje, kuris yra užėjus į butą po dešinę pusę, iš karto prie virtuvės. Kai dar gyveno su motina, ji miegojo tame kambaryje, kuriame šiuo metu miega sūnus. O jis miegojo kambaryje, esančiame buto koridoriaus gale po dešine puse. Sūnus niekur nedirba, kiek reikia pagalbos jos draugui E. S., tai sūnus šiam padėdavo statybose. Sūnus dar dirbo plovykloje, Žirmūnuose, tikslaus adreso nežino. Ar jis dirbo oficialiai plovykloje, ji nežino. Neprisimena, kur sūnus dirbo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 iki 2016 m. rugsėjo 7 d. Jei dirbtų su E. S., tai priklausomai nuo oro, išvažiuodavo dirbti nuo 7.00 ar nuo 8.00 val. ir baigdavo darbą įvairiai. Kai dirbo plovykloje, darbą pradėdavo nuo 8.00 val., o dirbo irgi priklausomai kiek būdavo automobilių. Kadangi atėjo pas mamą darbo dieną, tai sūnus irgi turėjo eiti į darbą. Apie A. M. nužudymą sužinojo iš savo motinos, kai pareigūnai pradėjo tirti nužudymą. Pati apie nužudymo aplinkybes nieko negali parodyti, nieko nežino. Tik tiek, kad tuo metu kai motina girdėjo šauksmą apie 5 ryto, eidama pas ją 6 ryto jau buvo tylu, jokio triukšmo laiptinėje negirdėjo. Ar E. V. yra buvęs A. M. bute, ji asmeniškai nėra mačiusi, kad sūnus būtų pas ją bute. Sūnus yra sakęs, kad padėjo atidaryti jai buto duris. Nori pasakyti, jog nematė, kad aplamai pas A. M. kas eitų. Nematė, kad kokia kaimynė pas ją lankytųsi. Tik ėjo tas giminaitis bei lyg S. P.. Namuose sūnus visada ramus, jis nesibarė nei su močiute, nei su ja. Nėra turėjusi su juo problemų, jis neturi pykčio priepuolių. Jos sūnus E. V. nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, neturėjo psichikos sutrikimų, neturėjo galvos traumų. Sūnus nesirgo, kai perėjo iš vaikų poliklinikos, suaugusiųjų poliklinikoje nesilankė. Sūnus turi tris draugus - E. J., kuris šiuo metu Anglijoje, išvažiavo prieš 3 dienas; D., kuriuo pavardės nežino, buvęs jo klasiokas; R., kuriuo kitų duomenų nežino, irgi jo klasiokas. Yra dar vienas draugas, tačiau šio aplamai jokių duomenų nežino (t. 2, b. l. 77-79).

Liudytojas E. S. teismui parodė, kad kaltinamasis jam pažįstamas. Jis dirbo pas jį iki suėmimo dienos 2016 m. spalio mėn. Nusikaltimas įvyko apie mėnesį prieš jo suėmimą. Jis pas jį dirbo. Tada turėjo objektą Druskininkuose. Atvažiavo Druskininkų pareigūnai ir jį suėmė. Jis gyveno (duomenys neskelbtini). Ką kaltinamasis darė 2016-09-05 neatsimena, bet jis tuo metu pas jį dirbo. Jie visą laiką 7.30 val. išvažiuodavo į darbą. Dirbo šeštadienį, sekmadienį. Charakterizuoti kaltinamąjį gali teigiamai. Nukentėjusiosios nepažinojo, nė karto jos nematęs. Jis kviesdavo kaltinamąjį į darbą pagal poreikį: jei darbo didesnės apimtys, jis jį pasikviečiu, bet paskutiniu metu jis dažnai dirbo, praktiškai nuo pirmadienio iki šeštadienio. Patvirtinti, kad kaltinamasis rugsėjo 5 ir rugsėjo 6 dienas dirbo, negali. Apskaitos jis neveda, mokėjimai pas jį šeštadieniais būdavo. Kiek žino, kaltinamasis turėjo draugę. Kas ta draugė nežino, nematė. Ar nužudymo dieną kaltinamasis dirbo, negali nieko pasakyti, nes jis tiksliai nežino tos dienos. Pas kaltinamąjį pykčio, agresijos priepuolių, nematė.

Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. S. duotų parodymų matyti, kad E. V. yra jo darbuotojas. Pastarasis pas jį dirba neoficialiai, padeda statybose, pagalbiniu darbuotoju. E. V. jis pažįsta nuo jo vaikystės, pažinojo jo tėvą. Žino, kad šis gyvena su močiute bei mama (duomenys neskelbtini) , Vilniuje. Yra buvęs jo bute. Kaimynės, gyvenančios 59 bute, jis nepažįsta, nėra matęs. Apie tą kaimynę, kaip iš tyrėjos sužinojo A. M., jis nieko nėra girdėjęs. Vieną kartą E. V. motina D. V. yra jam pasakiusi apie tą kaimynę, kai jie darė remontą, kad kaimynė buvo atėjusi ir sakė, kad pas ją mažėja sienos. Apie nužudymą girdėjo tik tai, ką per televiziją sakė bei iš Dianos išgirdo, kad kaimynės durys užantspauduotos policijos, kad kaimynę nužudė. Ar laikotarpiu nuo 2016-09-05 iki 2016-09-07 E. V. dirbo su juo, šiuo metu tikslai negali prisiminti. Liudytojas turėjo objektą už Vaidotų, tai E. V. galėjo ir ten dirbti. Kai E. V. dirbo su juo, į darbą išvažiuodavo arba 07.00 ar 08.00 val., priklausomai nuo oro sąlygų, ir dirbo iki 17.00 val. E. V. apie nužudymą nieko nesakė, tik paminėjo, kad kaimynė nužudyta. E. V., kaip pagalbinis darbuotojas, yra geras darbininkas, pareigingas, atsakingas, konfliktų su juo nėra turėjęs. E. V. išgeria alkoholio, tačiau proto ribose. E. V. sakė, kad nori užsidirbti pinigų bei persikraustyti gyventi su drauge prie buvusios „Saturno“ parduotuvės, nuomotis butą. Jis E. V. draugės vardo ir pavardės jis nežino, nėra jos matęs (t. 2, b. l. 80-82).

Iš teisme pagarsintų liudytojo A. J. parodymų matyti, kad 2016-09-05 naktį, t. y. iš 2016-09-05 į 2016-09-06 apie 21 val. girdėjo kažkokį tai triukšmą laiptinėje, t. y. girdėjo, kad kažkas tai bėgiojo laiptinėje. Iš triukšmo gali pasakyti, kad tai galėjo būti jaunimas. 2016-09-06 apie 03.00 val. jis girdėjo keistą garsą, t. y. du smūgiai į sieną, garsą girdėjo iš viršaus. Taip pat nori parodyti, kad šitas garsas galėjo būti ir krentančio daikto, tiksliai nežino. Jokių balsų negirdėjo. Apie kaimynės nužudymą sužinojo tik 2016-09-08 iš žiniasklaidos. Kas tai galėjo padaryti nežino ir nieko neįtaria (t. 2, b. l. 68-70).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtas butas yra devynių aukštų name, šeštame aukšte. Buto durys medinės, durų viršuje ranka rašyti skaičiai „59“. Durys rakinamos dvejomis spynomis, durų stakta ir spynos be matomų pažeidimų. Apžiūros metu durys atidarytos. Durys atsidaro į laiptinės pusę. Vidinėje durų dalyje, viršutinėje spynoje yra raktas su prikabintu raktu ryšuliu. Už aprašytų durų yra dar vienos medinės durys, kurios atidaromos į buto vidų. Duryse dvi spynos, kurios be matomų pažeidimų. Apžiūros metu šios durys atidarytos. Užėjus į butą, matome, kad butas yra vieno kambario, kuris yra įėjus į butą po dešinę pusę koridoriaus gale. Apžiūros metu buto kambaryje bei vonios kambaryje įjungtos šviesos. Užėjus į butą, po kairę pusę nuo įėjimo durų yra spinta. Spinta dviejų dalių. Spintų durelės pravertos. Atidarius viršutinės dalies spintos dureles, matome, kad joje sudėta patalynė, maišeliai su mezgimo siūlais ir kiti daiktai, kurių bendra tvarka nepažeista. Apatinės spintos dalies kairės pusės durelių rankena sulaužyta, jos dalys mėtosi ant grindų prie spintos. Rankenos dalys paimamos tyrimui. Apatinėje spintos dalyje yra ant pakabų sukabinti rūbai, paltai. Spintos dešinės pusės durelės atidarytos, prie jos ant grindų bei priešais įėjimo į butą duris yra kilimas, ant kuriuo guli suversti daiktai: šviesiai rudas lagaminas, jame tvarkingai sudėta pagalvė, po jo rudos spalvos lagaminas, drabužiai, apsiaustas mėlynos spalvos nuo lietaus, šviesiai rudos spalvos odos imitacijos moteriškas krepšys. Pakėlus išvardintus daiktus, ant grindų prie sienos, esančios priešais įėjimo duris, prie atidarytų spintos durelių guli medinis pagalys, kuris paimamas tyrimui. Priešais įėjimo į butą duris yra sienoje durelės, už jų vamzdžiai. Durelės pravertos, jų apatinis kraštas sujaukė ant grindų gulintį kilimą. Ant šių durelių rankenos matomas polietileno maišelio gabalas, kuris paimamas tyrimui. Nuo šių durelių paimama nuoplova. Prie šių durelių ant kilimo guli 2 raktų ryšulys su žalsva juostele, kuris paimamas tyrimui. Toliau yra koridoriaus atšaka į kairę pusę - į virtuvę. Ant minėtos sienos, prie atšakos yra jungiklis. Prie jungiklio, ant sienos yra rausvos spalvos skysčio, galimai kraujo, delno pavidalo sutepimas. Tyrimui paimamas sutepimo tepinėlis. Koridoriuje prie sienos iš dešinės pusės nuo įėjimo durų stovi kėdė. Už kėdės yra komoda su veidrodžiu. Ant komodos stovi vaza su dirbtinėmis gėlėmis, prie jos plaukų lakas, reklamų lankstinukai, sieninis kalendorius, kitame komodos krašte stacionarus telefonas, po juo telefonų knyga. Ant komodų esančių daiktų bendra tvarka nepažeista. Lavonas yra koridoriuje ant grindų. Guli aukštielninkas. Kojomis link koridoriaus galo, kuriame yra išėjimo į laiptinę durys. Galva link kambario. Galva yra koridoriaus atšakos į virtuvę centre. Dešinė ranka sulenkta per alkūnę, plaštaka remiasi į peties sąnarinio paviršiaus priekį. Kairė ranka ištiesta, atmesta į šalį. Ranka užpakaliniu paviršiumi remiasi į grindis. Plaštaka yra po kairės kojos keliu, kelio projekcijos lygiu. Koja sulenkta per kelį ir atmesta į šoną bei keliu remiasi į stovinčios spintelės lentynos kraštą. Dešinė koja ištiesta, galva nežymiai pasukta į kairę pusę. Lavonas aprengtas margais balsvais apatiniais marškinėliais, kurie sukelti virš krūtų priekyje ir iki menčių apačios nugaroje. Ant lavono pilvo bei lytinių organų srities guli apatinės balsvos spalvos kelnaitės, suteptos rausvos spalvos skysčiu. Apatinės kelnaitės supakuojamos tyrimui. Lavoninis sustingimas pradedantis nykti (lenkiant kojas, rankas per sąnarius linksta lengvai). Lavondėmės lokalizuotos nugariniame kūno paviršiuje, intensyvios tamsiai violetinės spalvos, spaudžiant spalvos nekeičia. Temperatūra: patalpos: 25oC, dešinėje pažastyje 24oC, tiesiojoje žarnoje 24.5oC. Temperatūra matuota 10.40-11 val. Lavono akys sumerktos, ragenos padrumzlėjusios, tačiau rėmelis ir vyzdys skiriasi. Nosies šnervėse yra kraujingo padžiuvusio turinio, prilipusio prie gleivinės ir angų kraštų. Burna pravira, per dešinį burnos kampą prie apatinės lūpos prilipusiu galu yra nutįsusi polietileninio maišelio skiautė. Ji supakuota tyrimui. Burnos ertmėje čiuopiamas rausvas, kietu paviršiumi derinys (svetimkūnis- žalia su lupenomis bulvė), kuris išimtas ir paimtas tyrimui. Išėmus svetimkūnį burnos ertmė apatinėje dalyje užpildyta skysto kraujingo skysčio. Apdžiūvusio kraujingo patekėjimo yra per lūpų kampus tiek kairėje, labiau dešinėje su plaukų sutepimu prie grindų. Smakro priekyje pavieniai sutepimai. Viršutinėje lūpoje raudonos, padžiūvusios, standokos lūpų-burnos gleivinės pavienės kraujosruvos. Kaktos dešinėje pusėje yra rausvos spalvos paviršiumi odos nubrozdinimas, sudžiūvusio kraujo patekėjimo link pakaušio. Kairio antakio išoriniame krašte yra kraujo krešuliu padengtas odos plotas su matoma kraujosruva. Kairės akies abiejuose vokuose tamsiai mėlyna kraujosruva. Dešinės akies abiejuose vokuose taip pat skiriamos mažesnio intensyvumo kraujosruvos. Kakle matomų sužalojimų požymių nėra. Pakaušio srityje čiuopiamas odos atsisluoksniavimą primenantis sluoksnis be matomo sužalojimo. Dešinės rankos plaštakos nugariniame paviršiuje pavieniais ploteliais sutepti sudžiūvusiu kraujingu skysčiu. Pirštų galai raukšlėti, minkšti, oda patamsėjusi, nagai taip pat. Dešinėje alkūnėje ir dilbio viršutinėje dalyje yra nubrozdinimų ir kraujosruvų grupė. Kairės plaštakos panagės patamsėjusios, pirštų galai taip pat. Žaste ir dilbyje yra pavienių petechninių kraujosruvų. Nugariniame kūno paviršiuje sužalojimų nėra. Čiuopiant kaulo lūžių nėra. Esamomis darbo sąlygomis, kitų sužalojimų nenustatyta. Prie lavono dešinės kojos ant grindų yra polietileninis maišelis, kuris paimamas tyrimui. Prie lavono dešinio klubo, ant grindų yra rudos spalvos berete, ant kurios matosi rausvos spalvos, panašus į kraujo, pailgas sutepimas. Berete paimama tyrimui. Po berete yra polietileninis maišelis, kuris paimamas tyrimui. Koridoriaus gale, pasukama į atšaką, vedančią į virtuvę. Koridoriuje po kaire puse yra durys, už jų tualeto patalpa, bendra tvarka nepažeista. Sutepimų, objektų, turinčių reikšmės tyrimui nepastebėta. Toliau yra vonios kambarys. Jame prie sienos iš kairės pusės yra gyvatukas, ant jo sukabinti rankšluosčiai, drabužiai. Po gyvatuku, ant grindų susuktas čiužinys. Nuo vonios čiaupo maišytuvo rankenos paimama tyrimui nuoplova. Po kriaukle kibiras, lėlė, kiti tyrimui reikšmės neturintys daiktai. Nuo kriauklės dešiniau vonia, ant jos krašto guli lentyna, ant kurios sudėtos antklodės. Išėjus iš vonios, priešais yra durelės, už jų sieninė spinta, kurioje lentynos, ant kurių įvairūs tyrimui reikšmės neturintys daiktai, jų bendra tvarka nepažeista. Koridoriaus gale yra virtuvė. Užėjus į virtuvę, joje po dešine, kampe, yra kriauklė. Po kriaukle spintelė, kurioje tyrimui reikšmės neturintys daiktai. Nuo kriauklės dešiniau spintelė, ant jos prie kriauklės puodeliai, popierinių rankšluosčių ritinėlis, kuris guli pusiau ant kriauklės krašto. Prie minėtų puodelių yra plastikinis indas, kuris guli ir iš jo ant stalo nuverstas polietileninis maišelis, kuriame bulvės. Maišelis praplėštas, tyrimui paimamos nuoplovos nuo maišelio paviršiaus. Spintelėje stiklainiai, puodai, kiti tyrimui reikšmės neturintys daiktai. Nuo spintelės dešiniau, virtuvės kairiame tolesniame kampe yra dujinė viryklė, ant jos puodas. Viryklė įjungiama trimis rankenomis. Ant rankenos prie dešiniojo viryklės krašto yra polietileninis maišelis, kuris paimamas tyrimui. Dešiniau nuo viryklės yra langas, po juo stalas. Prie stalo dvi taburetės, ant stalo lėkšte. Virtuvėje prie sienos iš dešinės pusės, už virtuvės durų yra kėdė, ant jos rankšluosčiai, juoda rankinė, skėtis. Toliau šaldytuvas, ant jo rankšluostis, kalendorius. Tolesniame dešiniajame virtuvės kampe spintelė, ant jos sudėti tyrimui reikšmės neturintys daiktai, užkloti servetėle. Išėjus į koridorių, einama į buto kambarį. Jame prie sienos iš kairės pusės yra fotelis, už jo apvalus stalas, ant jo bendra daiktų tvarka nepažeista. Už stalo fotelis, toliau langas ir išėjimo į balkoną durys. Lango naktinės užuolaidos užtrauktos. Balkone bendra tvarka nepažeista. Balkonas įstiklintas mediniais rėmais, visi rėmai uždaryti. Prie kambario sienos, esančios iš dešinės nuo įėjimo durų, priešais duris yra lova, ant jos paklodė, kuri paimama tyrimui. Už lovos kampe stalas, ant jo naktinis šviestuvas, kuriuo gaubtas viršutinėje dalyje sudaužytas, stiklų nesimato. Kairiau nuo stalo, prie sienos, esančios priešais įėjimo į kambarį duris, yra trijų dalių sekcija. Viršutinėse sekcijos dalyse stiklinės durelės, už jų matomi sudėti indai, knygos, kiti daiktai, jų bendra tvarka nepažeista. Apatinių 3 dalių sekcijos durelės atidarytos, juose pusiau tuščios lentynos, daiktai (knygos, drabužiai, rankinukai, patalynė ir kt. daiktai) suversti ant kilimo priešais sekciją. Apžiūrint išverstus daiktus, prie sekcijos dalies, esančios arčiau lovos, ant kilimo rastas geltono metalo žiedas rausva akute. Taip pat prie išmėtytų daiktu rasta „Rimi“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paimama tyrimui. Ant grindų tarp daiktų rastos 2 „Tele2 Pildyk“ kortelių dėklai su telefono Nr. +37067397359 ir Nr. 67189647. Nuo sekcijos durelių, esančių arčiau balkono durų paviršiaus, paimamos dvi daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais (t. 1, b. l. 7-25).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įėjimo durys užantspauduotos, be pažeidimų. Buto koridoriuje, ant grindų yra raudonos spalvos kilimas, ant kuriuo matomos dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu daroma šio kilimo iškarpa nuo durelių už kurių vamzdžiai, palei spintelę su veidrodžiu, iki atšakos į virtuvę galo. Ant kilimo, priešais spintelę su veidrodžiu yra sulankstytas "RIMI" parduotuvės reklaminis laikraštis, ant kuriuo matosi rausvos spalvos, panašios į kraują, sutepimas. Kambaryje ant lovos sujauta patalynė - pagalvė ir antklodė. Tarp patalynės guli apatinės kelnaitės balsvos spalvos mėlynom gėlėm raštu bei gelsvos spalvos kelnaitės (t. 1, b. l. 26-30).

Iš specialisto išvados Nr. M1169/2016 (01) matyti, kad A. M. mirtis įvyko nuo uždusimo užkimšus kvėpavimo takus svetimkūniu: bulve, tai rodo bulvės radimas burnoje, taškinės kraujosruvos akių vokų gleivinėje, plaučių ir širdies paviršiuose, emfizemiškai išsipūtę plaučiai, ryški vidaus organų veninė pilnakraujystė. A. M. mirtis galėjo įvykti prieš 1-3 paras iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje (2016-09-07 d. 10.40 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. Ištyrus A. M. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis jai nustatyti tik mechaniniu poveikiu padaryti sužalojimai: 1. Uždusimas: viršutinius kvėpavimo takus užkimšus svetimkūniu (bulve). Šis uždusimas padarytas netrukus prieš mirtį, tai rodo įvykio vietoje nukentėjusiosios burnoje rastas svetimkūnis: bulve ir mirties priežastį patvirtinantys požymiai: taškinės kraujosruvos akių vokų gleivinėje, plaučių ir širdies paviršiuose, emfizemiškai išsipūtę plaučiai, ryški vidaus organų veninė pilnakraujystė. Kadangi nukentėjusioji nuo šio uždusimo mirė, jis vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.19. punktu. 2. Burnos lūpų gleivinių nubrozdinimai, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, rankose, kojose padarytos ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių, kietais bukais daiktais, iki keliolikos - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Nurodyti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 3. Kepenų plyšimai padaryti kietais bukais daiktais traumuojant pilvo siena, iki keliolikos - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Kepenų sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. punktu. 4. Išilginis makšties sienelės plyšimas, atsiveriantis į pilvaplėvės ertmę, padarytas kietu buku daiktu ištempiant nukentėjusiosios makšties sienelė, kuo galėjo būti standi vyriškio varpa, iki keliolikos - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Kadangi šis sužalojimas yra atviras pilvo ertmės sužalojimas, jis vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 5. Pomirtiniai dešiniųjų VII - IX šonkaulių lūžiai. Kadangi šie lūžiai padaryti po mirties, todėl jie nevertinami ir nekvalifikuojami. Nukentėjusiosios tyrimo metu rasti sužalojimai galėjo būti padaryti: - odos nubrozdinimas kaktos dešinėje su masyve aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, muštinė žaizdelė su aplinkiniu odos nubrozdinimu ir masyvia minkštųjų audinių kraujosruva kairiojo antakio išorinio galo projekcijoje galėjo būti padaryti nukentėjusiajai griūnant ar nugriuvus ir minėtomis sritimis atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Poodinė kraujosruva nosyje galėjo būti padaryta kitam asmeniui sudavus smūgį kietu buku daiktu, pavyzdžiui kumščiu. Minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje su minkštųjų audinių išsisluoksniavimu ir kraujo susikaupimo pakaušyje, galėjo būti padaryta nukentėjusiajai ne vienkartiniai pakaušiu kontaktuojant su kietu buku plokščiu neribotu paviršiumi, pavyzdžiui gulint aukštielninkai daužant pakauši į grindis. Poodinės kraujosruvos rankose ir nugaroje galėjo būti padarytos nukentėjusiajai nugriuvus ar griūnant atsitrenkus į kietus bukus paviršius, neatmetama galimybė, kad sužalojimai rankose galėjo atsirasti ir jai ginantis nuo smūgių. Poodinės kraujosruvos nukentėjusiosios kojose galėjo būti padarytos kitam asmeniui suduodant ne mažiau kaip vieną smūgį kojomis. Burnos lūpų gleivinių nubrozdinimai galėjo būti padaryti kitam asmeniui (asmenims) nukentėjusiajai užspaudžiant burną ir lūpas prispaudžiant prie dantų. Kepenų sužalojimai galėjo būti padaryti kitam asmeniui spaudant nukentėjusiosios pilvą, jai gulint kniūpsčiai. Išilginis makšties sienelės plyšimas, atsiveriantis į pilvaplėvės ertme galėjo būti padarytas lytinių santykiu metu atliekant judesius standžia vyro varpa. Vertinant nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima daryti prielaidą, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tokiu būdu: užpuolikui suduodant smūgį kojomis per jos kojas (buvo padarytos kraujosruvos kojose), nuo to nukentėjusioji griuvo ir viena galvos puse atsitrenkė į greta esančią sieną (buvo padaryti galvos dešinės pusės sužalojimai), po to kita galvos puse ir nugara atsitrenkė į grindis (buvo padaryti kairės galvos pusės sužalojimai). Gulint nukentėjusiajai aukštielninkai užpuolikas rankomis spaudė burną (padaryti burnos lūpų gleivinės sužalojimai), tuo pat metu ar artimu laiku užpuolikas galėjo patalpinti svetimkūnį (bulve) į burną. Po to su gulinčia aukštielninkai nukentėjusiajai, atliko lytinius judesius varpa į makštį bei spaudė pilvą rankomis (tuomet buvo sužalota makštis ir kepenys). Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti daugiau kaip 16 trauminių poveikių: ne mažiau kaip vienu - į makštį, daugiau kaip vienu - į pakaušį, daugiau kaip vienų - į lūpos sritis, daugiau kaip vienų - į dešinę galvos pusę, vienu - į kairę galvos puses, vienu - į nosį, ne mažiau kaip trimis į - nugarą, ne mažiau kaip penkiais - į rankas ir ne mažiau kaip dviem - į kojas. Sužalojimai, kurie būdingi smūgių sudavimui: nosies sumušimas - vienu, kojų sumušimas - ne mažiau kaip vienu. Nukentėjusiosios tyrimo metu rastuose sužalojimuose užsifiksavo tik plačios grupinės priklausomybės požymiai, kuriais remiantis nustatyti sužalojimus padariusių objektų nėra galimybės. Kai nukentėjusiajai į bumą buvo patalpintas svetimkūnis (bulvė), nukentėjusioji negalėjo kalbėti, jai sutriko kvėpavimas, todėl ji netrukus prarado sąmonę ir netrukus mirė. Kiti sužalojimai įtakos jos sąmonei ir aktyviems sąmoningiems veiksmams neturėjo. A. M. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 35-44).

Specialisto J. P. paaiškinimų protokole nurodyta, kad 2016-11-10 VTMT Vilniaus skyriuje jo surašytoje specialisto išvadoje Nr. M 1169/2016(01), 11 punkte aptariamuose trauminiuose poveikiuose nėra įskaičiuotas trauminis poveikis (trauminiai poveikiai) į pilvą. Tai, kad buvo trauminis poveikis (poveikiai) į pilvą rodo kepenų plyšimai, aptarti išvados 3.3. papunktyje ir 10 punkte: galimai nukentėjusiajai gulint aukštielninkai, spaudžiant jos pilvą rankomis lytinių santykių metu. Neatmestina galimybė, kad poveikių galėjo būti ir daugiau, tai leidžia daryti išvada kepenų plyšimo pobūdis ir lokalizacija. Atsižvelgiant į šį (šiuos) trauminius poveikius nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti daugiau nei 17 trauminių poveikių. Dešiniųjų VII-IX šonkaulių lūžiai vertinami kaip padaryti po mirties, nes apie juos nebuvo jokių gyvam organizmui būdingų reakcijų į sužalojimą (kraujosruvų, kraujo išsiliejimo, paburkimo, patinimo). Šie sužalojimai galėjo būti padaryti lavono transportavimo metu. Iš visų nukentėjusiajai nustatytų trauminių sužalojimų, smūgiais galėjo būti padaryti sužalojimai nosies srityje, kojose - ne mažiau kaip 3 (t. 1, b. l. 45-49).

Ekspertas J. P. teismo posėdyje paskelbus specialisto išvadą t. 1, b. l. 44, 48-50, parodė, kad šią savo išvadą tvirtina. Akto 11 punkte buvo suskaičiuota, kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajai. 2016-09-07 tyrė A. M. lavoną. Tyrimo metu nustatė, kad ji mirė nuo uždusimo, užkimšus kvėpavimo takus svetimkūniu, konstatuoja, - bulve, nes ją įvykio vietoje ištraukė iš burnos ekspertas, medicinos specialistas, A. D., ištraukė maišelio fragmentą, turi nuotraukas, todėl daro išvadą, kad bulve. Taip pat tą uždusimą patvirtina taškinės kraujosruvos akių gleivinėje, plaučių, širdies paviršiuose, efezemiškai išsipūtę plaučiai ir vidaus organų pilnakraujystė. Jos tyrimo metu rasta visa grupė sužalojimų, kurie nurodyti 7 punkte (pagarsina). Kraujosruva pakaušyje ypatinga tuo, kad jos projekcijoje susidaręs visas audinių atsisluoksniavimas nuo kaulo ir ten susitvenkę daug kraujo. Ta kraujosruva masyvi, plati, faktiškai, toks sužalojimas padaromas nevienkartinai traumuojant tam tikrą sritį, pvz., daužant galvą pakaušiu į kietą buką paviršių. Įvertinus visus tuos sužalojimus padarė tokią tikimybinę išvadą, kaip tie sužalojimai galėjo būti padaryti, ją išdėstė dešimtame klausime. Vienas iš variantų, kad jai sudavė smūgį per kojas, ji neišlaikiusi nuo to smūgio pusiausviros griuvo, viena puse atsitrenkė į grindis ar į sieną, į šito smūgio priešingą pusę nukrito ir liko gulėti. Gulinčiai jai keletą kartų paspaudė pilvą, uždengė burną, nes nubrozdinimai burnos srityje atitinka dantų kraštelius, įdėjo bulvę, ar prieš, ar po, ir mėgino atlikti lytinius santykius. Ypatingas šis atvejis dėl to, kad ši moteris neturėjusi lytinių santykių, nors amžius ypatingai garbingas, lytiniuose organuose išreikšta atrofija, įvyko didžiulis, masyvus plyšimas, nusitęsiantis į pilvo ertmę. Konstatuoja, kad tiek apie tą plyšimą, tiek apie kepenis yra palyginti nedidelis kraujo išliejimas, iš to galima daryti tikimybinę išvadą, kad vis dėlto bulvė buvo įkišta ir vyko jos asfikcija. Iš to galima padaryti prielaidą, kad galbūt buvo atliekami tie lytiniai santykiai, kai ji jau duso, ir neužbaigti todėl, kad jis pastebėjo, kai atlikinėjo tuos santykius, kad ji jau mirė. O kraujavimas į lytinius organus iš tų pažeidimų vyko masyvus, bet nebuvo mirties priežastimi. Mirties priežastis – bulvė uždarė kvėpavimo takus. Teismui pagarsinus baudžiamosios bylos medžiagą (t. 1, b. l. 48-49), liudytojas savo paaiškinimus patvirtino. Papildomai parodė, kad dėl to, ar lytiniai santykiai su nukentėjusiąja buvo atliekami dar jai esant gyvai, tai mirtis nuo uždusimo nevyksta staiga, t. y. kraujotaka vyksta 1-20 kartų per minutę. Jos mirtis nuo uždusimo vyko ypatingai lėtai, nes dar buvo kažkiek kvėpavimo. Tos mirties metu ir vyko tas visas procesas, jai dūstant. Kaip asmenybė žmogus miršta įvykus smegenų žievės mirčiai, tai užtrunka 3-5 minutes, pavyzdžiui, jei skęsta, bet čia vyko lėtai: aišku, ji prarado sąmonę, dar kurį laiką išliko nesąmoninga, ir vyko tie lytiniai santykiai. Faktiškai, dar nukentėjusiajai gyvai esant vyko tie lytiniai santykiai. Kiti sužalojimai: kraujosruvos kojose, rankose – sužalojimai neabejotinai esant gyvai. O tada ar buvo praradusi sąmonę, ar ne, negali atsakyti. Ekspertas daro prielaidą, kad ji buvo sąmoninga, nes kam tuomet galvą trankyti, matyti, ji kelias, ir jai buvo suduoti ne vienas, ne du kartai. Koks vienas smūgis galėjo būti ir kritimo metu, bet jų visuma, plotis ir kraujo išsiliejimas neabejotinai padaryta ne griūnant, o daužant galvą, paprastai, į grindis. Kitų sužalojimo mechanizmo variantų jis neturi. Palaikai jam buvo pateikti aprengti baltais mėlynų gėlių ornamentais naktiniais marškinėliais, kurie sukelti ant krūtinės. Specialistas A. D. ištraukė bulvę įvykio vietoje. Kodėl jis ištraukė, jis nežino. Yra nufotografuota įvykio vietoje. Kiek prisimena, matosi, bulvė ir maišelio gabalėlis, tas maišelis taip pat galėjo prisidėti prie dusimo. Nemėgino išsiaiškinti, ar bulvė buvo maišelyje. Kiek atsimena, tyrėjas sakė, tas maišelio fragmentas buvo užkliuvęs už danties, nebuvo konstatuota, kad buvo viduje, burnoje. Ta bulvė yra pakankamai didelė, jai gulint aukštai, spaudžiant burną, tą bulvę prispaudė prie kvėpavimo takų, ir ji užduso. Kai mokėsi, jam sakydavo, kad net peilio negalima ištraukti, bet praktika visai kitokia, jie visada įvykio vietoje ištraukia peilį. Kartu su palaikais gauna ir užduotį, ir jei ima mėginius, tai mėginius įtraukia į ekspertizės aktą. Trijų šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti transportavimo metu, nes pasitaiko pomirtinių sužalojimų. Kokybės tarnybos sistema pas juos yra gana griežta. Dėl to, kad lavono panagėse rasti kito asmens DNR pavyzdžiai, gali paaiškinti, kad mirtis įvyko, kai buvo užspausta burna ir prispausta ta bulvė. Iki to laiko, ji su rankom galėjo daryti, ką nori, ne iš karto viskas įvyko. Ji gulėjo, ir kažkurį laiką vyko tas procesas, gal ji su rankom stumdėsi. Eksperto manymu, ji rėkė, dėl to jai ir įkišo bulvę, dėl to jai spaudė, dėl to ji mėgino galvą kelti, dėl to ji trankėsi, daužėsi, nes nėra prasmės daužyti galvą taip žiauriai į grindis, kad būtų tokios masyvios žiaurios kraujosruvos ir tada ji mėgino griebti, nes rankos yra sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti jai ginantis, tačiau, neatmetant, kad ji galėjo tiesiog rankomis mosikuoti ir užsigauti į aplinkinius daiktus, bet galėjo ir gintis. Panagėse DNR turinys atsirado, eksperto manymu, ginantis. Kiek asmenų galėjo būti, pasakyti negali.

Iš specialisto išvados Nr. S301/2016(01) matyti, kad ant A. M. lavono kelnaičių (3 obj.) rastas žmogaus kraujas ir nežymūs sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe ir vyriškos lyties asmens dalinis DNR profilis. Ant A. M. lavono marškinėlių (30 obj.) rastas žmogaus kraujas, spermos nerasta. Atlikus DNR tyrimą nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe ir vyriškos lyties asmens dalinis DNR profilis, kuris sutampa su DNR profiliu nustatytu ant A. M. lavono kelnaičių (3 obj .). Ant bulvės, beretės (17 obj.) rastas žmogaus kraujas, spermos nerasta. Atlikus DNR tyrimą nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant medinio pagalio, paklodės žmogaus kraujo, spermos nerasta. Atlikus DNR tyrimą nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant keturių polietileninių maišelių dalių Nr. l,2,4,5, (43,44,47,49 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant polietileninių maišelio dalies Nr. 3 (45 obj.), nuoplovų Nr.1,3,4 (50,52,53 obj.), trijų spintos durų rankenos dalių (38,3 9,41 obj.) dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Atlikus DNR tyrimą nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Nuoplovoje Nr.2 (51 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant beretės (12-16,18,5 5-58 obj.) spermos nerasta, dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Atlikus DNR tyrimą nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant polietileninio maišelio (paimtas iš namo laiptinės), spintos durų rankenos dalies (40 obj.) dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gauti mišrūs DNR profiliai, kurie netinka tolimesniam asmens identifikavimui (t. 1, b. l. 65-102).

Iš specialisto išvados Nr. S311/2016 (01) matyti, kad A. M. dešinės rankos nagų nuokarpose rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe ir vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nepriklauso K. M., S. P., bet sutampa su daliniu DNR profiliu gautu ant A. M. kelnaičių ir marškinėlių (SI Nr.301/20l6(01) 3,30 obj.). Atlikus A. M. kairės rankos nagų nuokarpų DNR tyrimą, nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant kilimo iškarpos (3,7 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant kilimo iškarpos (5,8,9,18,19 obj.) rasti nežymūs sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe, o vyriškos lyties asmenų DNR profiliai pagal Y chromosomos STR lokusus netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Ant laikraščio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant antklodės užvalkalo, pagalvės užvalkalo, dvejų kelnaičių spermos nerasta (t. 1, b. l. 105-128).

Iš specialisto išvados Nr. S 335/2016(01) matyti, kad A. M. dešinės rankos nagų nuokarpose, ant A. M. lavono kelnaičių, marškinėlių nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis priklauso E. V. su nemažesne nei 99,999999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų (t. 1, b. l. 131-139).

Iš specialisto išvadoje Nr. S 369/2016(01) matyti, kad ant E. V. sportinių kelnių, mėlyno džemperio, džemperio su melsvais rombais, dėmių ir sutepimų, tinkamų kraujo tyrimui, nerasta. Ant E. V. sportinių kelnių rasti trys žmogaus plaukai, turintys kolbos pavidalo svogūnėlius šakniniuose galuose. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus dalinis DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui (t. 1, b. l. 142-143).

Iš Neįgalumo pažymėjimo Nr. 004283 matyti, kad A. M. specialiųjų poreikių lygis - vidutinis, neterminuotas, pažymėjimas išduotas 2007-07-18 (t. 2, b. l. 18).

Iš specialistėss J. J. paaiškinimų matyti, kad žmogaus DNR yra dezoksiribonukleininė rūgštis, kurioje užkoduota visa informacija apie individą. DNR profilis tai yra rinkinys charakteristikų, kurias gauname ištyrę tam tikras DNR atkarpas arba lokusus. Darbe naudojami skirtingi reagentų rinkiniai, į kuriuos gali įeiti skirtingas skaičius tiriamų lokusų. Jeigu nustatomas DNR profilis ne visuose tirtuose lokusuose, toks profilis vadinamas daliniu. Priklausomai nuo ištirtų jų skaičiaus DNR profilis sudarys skirtingus skaičius, pateiktų tik tam asmeniui būdingų alelių. Kai nustatomas tapatumas, DNR profilis iš biologinės kilmės pėdsakų ir DNR profilis iš asmens lyginamojo pavyzdžio, privalo pilnai sutapti. Vienareikšmiškai pasakyti kiek mėginys yra tinkamas DNR tyrimui negalima, tai priklauso nuo jo saugojimo sąlygų, biologinės medžiagos kiekio. Mėginius, tinkančius DNR tyrimui, galima nuplauti vandeniu. Plaunant rankas vandeniu, asmens DNR nusiplautų. Asmens DNR profilis yra vienodas tiriant kraują, spermą, seiles, epitelį. Spermą sudaro sperminis skystis ir spermijai. Sperminis skystis yra prostatos liaukų produktas. Jeigu buvo ieškoma spermijų ir jų nerasta, yra papildomi testai, kurių pagalba galima nustatyti sperminio skysčio buvimą. Kurį irgi galima naudoti DNR tyrimui. Specialisto išvadoje Nr. SI 301/2016(01) išvados 2 punkte negalima kategoriškai pasakyti iš ko nustatytas vyriškos lyties dalinis profilis, kadangi DNR tyrimas nerodo biologinės kilmės pėdsako rūšies, todėl tai gali būti tiek vyriškos lyties asmens kraujas, tiek ir epitelis. Specialisto išvadoje Nr. S 311/16(01) 4 punkte nurodytas ant kilimo iškarpos rasti vyriškos lyties asmens DNR profiliai pagal Y chromosomos STR lokusus yra netinkami asmens identifikavimui, todėl kad jie yra mišrūs (ne mažiau nei 3 asmenų). Duodama paaiškinimą pagal specialisto išvadą Nr. S369/16(01), paaiškino, kad žmogaus plaukai, turintys svogūnėlį yra tinkami DNR tyrimui. Tačiau jį atlikus buvo nustatytas mišrus (ne mažiau 3 asmenų) ir dalinis, turintis mažai nustatytų lokusų DNR profilis, kuris netinka asmens identifikavimui (t. 1, b. l. 144-147).

Ekspertė J. J. teismo posėdyje pagarsinus specialisto išvadą (t. 1, b. l. 65-67), teismui parodė, kad patvirtina šią savo byloje duotą išvadą. Ji byloje atliko keturias ekspertizes. Paprastai, jie tiria biologinę žmogaus medžiagą, ir tada, jei gauna tinkamą vertinimui DNR profilį, jį lygina ir vertina. Biologinę medžiagą jie gauna, priklausomai, kokie yra klausimai. Jei reikia nurinkti nuo įtariamojo ar nukentėjusiojo, tai gali reikti nurinkti nuo daiktų, kurie yra kambaryje. Šiuo atveju, jiems buvo pristatyti ne mėginiai, o tiriamieji daiktai, o tuos mėginius nurinko jų ekspertai. Nustato ir autosominės DNR profilius, ir nustatinėjam Y chromosomos DNR profilius. Dėl E. V. autosominių genotipų reikia žiūrėti išvadą Nr. 335, pirmas objektas. Pagarsinus t. 1, b. l. 131-132, kur yra E. V. autosominis DNR profilis, ji dabar neturi išvados ir nežino, ar jis buvo nustatinėjamas, todėl, kad lyginimui jai reikėjo tik Y chromosomos DNR. Kadangi jai nebuvo poreikio nustatinėti autosominį, nes ant panagių turinio ir ant marškinėlių, ir ant kelnaičių buvo nustatytas tik Y chromosomos DNR profilis, todėl papildomai, kai buvo pateiktos E. V. seilės, jie nedarė to perteklinio tyrimo. Būtent, Y chromosomos DNR profilis tai yra tik Y chromosomoje esančios DNR atkarpos, o autosominis DNR profilis gali būti iš įvairių chromosomų paimtos DNR atkarpos: iš trečios, iš šeštos, iš vienuoliktos, iš įvairių. O čia yra, būtent, Y - specifinė vyrams. Visų autosomų profilio nedarė, kadangi buvo 301, 311 užduotys, ir ten visur buvo, kur autosominis DNR profilis, visų pirma buvo darytas šitas tyrimas, buvo gautas tik A. M. DNR profilis, vyriškos lyties DNR profilio, tinkamo identifikavimui pagal autosominį tyrimą nebuvo gauta. Buvo papildomai atliktas kitas tyrimas pagal Y chromosomos DNR CRISPR lokusus, ir buvo gautas vienas profilis ant trijų objektų. Ir todėl, kai buvo pateikta ne jo vieno, buvo daugiau, lyginamosios seilės, jai nebuvo poreikio atlikti autosominės DNR tyrimą, kadangi ji jo neturėtų su kuo lyginti. Ant dviejų objektų – 3 ir 30 – gavo dalinį profilį, kas matyti 301 išvadoje. Dalinis profilis gali sutapti keliems asmenims. Dėl asmens identifikavimo pagal dalinį profilį, tai žiūrint kiek tai yra dalių tas profilis. Jei jie tiria pagal Y chromosomas 27 DNR atkarpas ir ji negauna kažkurios vienos atkarpos, ji jau rašo dalinis DNR. Tai jei trūksta 1 iš 27, ji pilnai gali identifikuoti. Šiuo atveju, nagų nuokarpose su panagių turiniu buvo visi, o ten buvo daliniai, bet jie pilnai sutapo su šituo profiliu, kuris buvo 311 užduotyje. Ekspertė byloje esančiuose prieduose parodė, kurie DNR profiliai sutapo ir paaiškino: 301 – trisdešimtas objekto numeris, 301 – trečias objekto numeris, 335 – pirmas objekto numeris yra E. V. profilis (34 b. l.), sulyginam profilio alelius (1 lapas 335 ekspertizės), 449R yra dalinis profilis, t. y., gali būti bet kuris šitame lokuse galimų alelių, kad dviejuose punktuose neturim duomenų ar sutapimo, tai nieko nereiškia, nėra paneigiama. 30 objektas (35 lapas). Specialisto išvados Nr. 335, 20, 24 punktuose yra dalinis profilis. Dalinis profilis yra tada, jei jie tiria žmoguje rinkinį, į kurį įeina 27 DNR atkarpos, ir jei negaunu pilno profilio, kai būna sperminio skysčio pėdsakai, kai yra labai mažai DNR, tai tada labai dažnai jie negauna pilno profilio ir žiūri, kiek jiems trūksta tų lokusų, DNR atkarpų ir pagal tai jie sprendžia, ar yra vertintinas tas profilis, ar ne. Anksčiau Y chromosomos tyrimui naudojo 17 DNR atkarpų, ir būdavo pilnai vertinama pagal 17. Jei čia iš 27 trūksta viename dviejų ar trijų, kitame – penkių, tai iš tikrųjų jie yra vertinami. Prieduose, kur nėra skaičių, kur yra tušti langeliai – tai ir yra dalinis profilis: reiškia, kad šitoje DNR atkarpoje ji nežino, koks yra to pėdsako profilis, kokią jis reikšmę turi, todėl nenurodo nieko, o kur skaičiai vienoje vietoje nesutampa tai yra, kad gali būti labai silpni profiliai, kai yra mažai tos DNR, tada visada jų tyrime iškyla toks pavojus, kad gali būti įkritę arba iškritę aleliai. Ten, kur buvo tuščia vieta, tai reiškia, tas alelis iškritęs ir jis nepasidaugino, ji negavo. O šitoje vietoje jis galėjo būti įkritęs – čia yra tokia jų specifika. Ekspertei nekyla abejonės, kad tai yra kito žmogaus, todėl, kad pavyzdžiui, ir kitoje išvadoje Nr. 311 panagių turinyje gautas pilnas profilis, kuris pilnai sutampa, ir tas dar sustiprina. Reiškia, tame pačiame įvykyje gauti du daliniai profiliai ir vienas pilnas profilis, ir tai sustiprina tikimybę, kad tai priklauso vienam asmeniui, tris kartus pasikartoja tas pats profilis ant skirtingų daiktų. Jei, tarkim, ji būtų gavusi tris tuos pačius profilius tik ant kelnaičių, būtų silpnesnis įrodymas, negu kad ant kelnaičių, marškinėlių ir nuokarpose su panagių turiniu. Grafoje S301 seka objekto numeris ir čia 30 objektas pasikartoja du kartus, nes ten turbūt yra vienas profilis autosominės DNR tyrime, o kitas yra pagal Y chromosomos tyrimą, todėl kad ten yra skirtingos DNR atkarpos. Nustatyti DNR lokusai yra skirtingi, negu tie, kurie yra 35. Dėl ekspertizės Nr. 301 išvados 8 priedo lape yra gauti autosominiai DNR duomenys, o 35 lape yra pagal Y chromosomos profilį duomenys. Ekspertė parodė, kad duodama savo išvadą remiasi visu savo mokslinių žinių bagažu ir yra garantuota dėl savo išvados 99,999999 tikslumo. Dėl ekspertizės Nr. 311: pirmas – kairės rankos autosominis, antras – kairės rankos autosominis ir prie ekspertizės nepridėtas dar vienas priedas, kurį ji yra atsispausdinusi ir atsinešusi į teismo posėdį. Ekspertės teismui pateiktame 2016-09-jo priede, iš to paties projekto, yra nukentėjusiosios dešinės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu Y chromosomos DNR profilis, kurie išvadoje yra aprašyti. Paskelbus 4, 2 lapus prie Y chromosomos tyrimo prie išvados Nr. 311, ekspertė J. J. teismui parodė, kad šitame punkte nenurodo, kad gauti mišrūs ne mažiau kaip trijų asmenų DNR profiliai apie Y chromosomos DNR profilį, kuris yra nevertintinas. Ant kilimo iškarpos rasti nežymūs sperminio skysčio pėdsakai, ir būtent todėl ji rašo, kad būtent Y chromosomos profilis netinkamas vertinti, todėl, kad rasti sperminio skysčio pėdsakai, tai jei ji negauna autosominio DNR profilio, vyriškos lyties, reiškia, ji ieško pagal Y chromosomos tyrimą vyriškos lyties asmens, ir ji tų profilių negalėjo vertinti ir tai parašė. Prie antro punkto neparašė, nes čia spermos nerasta. Y chromosoma išimama ne tik iš spermos, bet nuo to, ar ji būtų parašiusi prie to antro punkto, kad Y chromosomos DNR profilis netinkamas vertinimui, pati išvada neįgautų nei stiprumo, nei ji susilpnėtų, o kadangi ketvirtame punkte parašyta, kad yra sperminio skysčio pėdsakai, todėl ji aiškino ir apie Y chromosomos tyrimą. DNR profilį galima išgauti iš žmogaus medžiagos, taip pat ir iš prakaito, epitelio ląstelių. Metodas Helix derva teismo medicinoje ir genetiniuose tyrimuose yra įprastas metodas. Šitas metodas šitame tyrime naudotas tik išskyrimui iš lyginamųjų seilių. Visi šitie surinkti objektai nuo daiktų buvo skirti antru punktu, kur automatinis DNR išskyrimas magnetinių dalelių pagalba. Objektus tyrimui atvežė tyrėjas, ji pati mėginių neėmė. Mėginiai patenka į jų laboratoriją, tada ekspertė serologė O. P. apžiūri daiktus ir ieško dėmių ir sutepimų, jei yra užduotas klausimas kraujo ar spermos, surenka tuos objektus. Jei yra tikimybė, kad tai yra kraujas, ji atlieka kraujo buvimo testą, čia yra aprašyta, arba spermos paiešką, tada atrenka tuos objektus, kurie toliau eina į DNR tyrimą. Kaltinamojo autosominio tyrimo nedarė, nes jai jo nereikėjo: ant marškinėlių ir ant kelnaičių buvo nustatytas tik pagal Y chromosomą trečiame ir trisdešimtame objekte. Pagal autosominį DNR tyrimą buvo nustatytas A. M. DNR profilis. Praktika yra tokia, kad ji turėdama tiriamąjį objektą, visų pirma, ji darys autosominį DNR tyrimą. Ir jei negaunama to vyriško DNR profilio, tada ji daro Y chromosomos. Jei ji nustatė jos profilį, tai ji privalo įdėti ir tą priedą, bet jei tik jos profilis nustatytas, jei ji turės įtariamojo autosominį profilį, ji jo niekaip nepritemps iki jos – nemato logikos. Sutapimas gautas tik pagal Y chromosomos tyrimą. Y chromosomos tyrimas ir sutapimas yra tokio pat stiprumo kaip ir tas autosominis, gal šiek tiek blogesnė ta situacija, kad neleidžia atskirti, ar tai yra jis, ar jo brolis, ar jo tėvas, išvadoje yra prirašyta, kad tarp giminystės ryšiais nesusijusių asmenų. Tikimybė 99,999999 gaunasi paskaičiavus alelių dažnius.

Iš Vilniaus apskr. VPK KP SNTV vyr. tyrėjo A. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos abonento Nr. (duomenys neskelbtini)(kuriuo naudojosi E. V.) išklotinės. Išanalizavus nustatyta, kad nuo 2016.09.05 10:32 val. iki 15:58 val. buvo cėlės bokšto B74D (Vilniuje, Sietyno g. 8) veikimo zonoje, 16:12 val. buvo cėlės bokšto A21E (Vilniuje, R. J. g. 1) veikimo zonoje 16:13 val. buvo cėlės bokšto B74D (Vilniuje, Sietyno g. 8) veikimo zonoje, nuo 16:15 iki 16:22 val. būdamas cėlės bokšto A21E (Vilniuje, R. J. g.1) veikimo zonoje, 16:28 val. buvo cėlės bokšto B42D (Vilniuje, L. A. g. 29) veikimo zonoje, 16:30 val. buvo cėlės bokšto A57A (Vilniuje, Sausio 13-oios g. 2) veikimo zonoje, nuo 16:57 val. iki 17:36 val. buvo cėlės bokšto B42D (Vilniuje, L. A. g. 29) veikimo zonoje, nuo 2016-09-05 18:01 val. iki 2016-09-06 08:31 val. buvo cėlės bokšto B74D (Vilniuje, Sietyno g. 8) veikimo zonoje, tuo laiku 2016-09-05 22:02 val. E. V. iš savo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini)skambino D. V. į abonentinį Nr. 8 648 57709, tačiau ji neatsiliepė, 2016-09-06 06:08 val. E. V. iš savo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini)skambino D. V. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbis trūko 40 s., 2016-09-06 07:35 val. į E. V. naudojamą abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini)skambino abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi R. Š., pokalbis trūko 10s., nuo 2016.09.06 11:59 val. iki 19:50 val. buvo cėlės bokšto B05C (Vilniuje, Žirmūnų g. 70) veikimo zonoje, tuo laiku 11:59 val. nesėkmingai skambino į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. V., 14.45 val. gavo du trumpuosius pranešimus iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. Š., 15:08 val. ir 15:26 val. parašė 2 trumpuosius pranešimus abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. Š., 16.21 val. E. V. skambino abonentas Nr(duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. V., pokalbis trūko 51 s., 18.29 val. E. V. skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini)pokalbis trūko 58 s., trumpaisiais pranešimais jie bendravo nuo 18:31 val. iki 19.50 val., 19.53 val. buvo celės bokšto A17D (Vilnius, Ozo g. 14A) veikimo zonoje, nuo 20:07 val. iki 20:09 val. buvo celės bokšto A14F (Vilniuje, Laivės pr. 55) veikimo zonoje, nuo 21:11 val. iki 21:20 val. buvo cėlės bokšto A21E (Vilniuje, R. J. g.1) veikimo zonoje, nuo 21:28 val. iki 22:15 val. buvo cėlės bokšto B74D (Vilniuje, Sietyno g. 8) veikimo zonoje, nuo 2016.09.06 22:58 val. iki 2016.09.07 08:45val. buvo cėlės bokšto A148 (Vilniuje, Laisvės pr. 55) veikimo zonoje, nuo 14:26 val. iki 19:57 val. buvo cėlės bokšto B05C (Vilniuje, Žirmūnų g. 70) veikimo zonoje. (t. 2, b. l. 124-125)

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

E. V. kaltinime nurodyta, kad jis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su A. M., gimusia 1925 m., tačiau toks kaltinamojo tikslas byloje surinktais įrodymais nėra nustatytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. V. nusikalstamas veikas padarė spontaniškai, neturėdamas jokio išankstinio tikslo, todėl kaltinimo formuluotė - „turėdamas tikslą lytiškai santykiauti“, šalintina iš kaltinimo.

Įvertinusi surinktų baudžiamojoje byloje įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kaltinamojo E. V. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis išžagino ir, siekdamas nuslėpti padarytą nusikalstamą veiką, nužudė bejėgiškos būklės nukentėjusiąją A. M.. Nors kaltinamasis E. V. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais bylos duomenimis - specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolais, iš dalies liudytojų parodymais bei kitais bylos rašytiniais įrodymais.

Specialisto išvadoje Nr. M1169/2016 (01) konstatuota, kad A. M. mirtis įvyko nuo uždusimo užkimšus kvėpavimo takus svetimkūniu: bulve, tai rodo bulvės radimas burnoje, taškinės kraujosruvos akių vokų gleivinėje, plaučių ir širdies paviršiuose, emfizemiškai išsipūtę plaučiai, ryški vidaus organų veninė pilnakraujystė. A. M. mirtis galėjo įvykti prieš 1-3 paras iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje (2016-09-07 d. 10.40 val.). Ekspertas J. P. nurodė, kad vertinant nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima daryti prielaidą, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tokiu būdu: užpuolikui suduodant smūgį kojomis per jos kojas (buvo padarytos kraujosruvos kojose), nuo to nukentėjusioji griuvo ir viena galvos puse atsitrenkė į greta esančią sieną (buvo padaryti galvos dešinės pusės sužalojimai), po to kita galvos puse ir nugara atsitrenkė į grindis (buvo padaryti kairės galvos pusės sužalojimai). Gulint nukentėjusiajai aukštielninkai užpuolikas rankomis spaudė burną (padaryti burnos lūpų gleivinės sužalojimai), tuo pat metu ar artimu laiku užpuolikas galėjo patalpinti svetimkūnį (bulve) į burną. Po to su gulinčia aukštielninkai nukentėjusiajai, atliko lytinius judesius varpa į makštį bei spaudė pilvą rankomis (tuomet buvo sužalota makštis ir kepenys). Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti daugiau kaip 16 trauminių poveikių. Kai nukentėjusiajai į burną buvo patalpintas svetimkūnis (bulvė), nukentėjusioji negalėjo kalbėti, jai sutriko kvėpavimas, todėl ji netrukus prarado sąmonę ir netrukus mirė. Kiti sužalojimai įtakos jos sąmonei ir aktyviems sąmoningiems veiksmams neturėjo (t. 1, b. l. 35-44). Ekspertas J. P. šią savo išvadą patvirtino teisme.

Specialisto išvadoje Nr. S301/2016(01) nurodoma, kad ant A. M. lavono kelnaičių (3 obj.) rastas žmogaus kraujas ir nežymūs sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe ir vyriškos lyties asmens dalinis DNR profilis. Ant A. M. lavono marškinėlių (30 obj.) rastas žmogaus kraujas, spermos nerasta. Atlikus DNR tyrimą nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe ir vyriškos lyties asmens dalinis DNR profilis, kuris sutampa su DNR profiliu nustatytu ant A. M. lavono kelnaičių (3 obj .).

Specialisto išvadoje Nr. S311/2016 (01) nurodoma, kad A. M. dešinės rankos nagų nuokarpose rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe ir vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su daliniu DNR profiliu gautu ant A. M. kelnaičių ir marškinėlių (SI Nr.301/20l6(01) 3,30 obj.). Atlikus A. M. kairės rankos nagų nuokarpų DNR tyrimą, nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant kilimo iškarpos (3,7 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant kilimo iškarpos (5,8,9,18,19 obj.) rasti nežymūs sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe.

Specialisto išvadoje Nr. S 335/2016(01) nurodoma, kad A. M. dešinės rankos nagų nuokarpose, ant A. M. lavono kelnaičių, marškinėlių nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis priklauso E. V. su nemažesne nei 99,999999% tikimybe.

Specialistė J. J., atlikusi šias ekspertizes (Nr. S301/2016(01), Nr. S311/2016(01) ir Nr. S 335/2016(01)) ir pateikusi išvadas, teisme patvirtino savo ekspertizėse pateiktų išvadų teisingumą. Kaltinamojo gynėjos teigimu, specialisto išvados nėra patikimos, kadangi specialistės nurodyti daliniai DNR profiliai neleidžia kategoriškai ir vienareikšmiškai teigti, kad nenustatytos kilmės biologinius pėdsakus ant nužudytosios marškinėlių, taip pat biologinius pėdsakus ant nužudytosios kelnaičių paliko būtent kaltinamasis E. V., nepatikima specialisto išvada ir dėl nagų nuoplovose gauto pilno DNR profilio. Tačiau, specialistė J. J. teisme paaiškino, kad tame pačiame įvykyje gauti du daliniai profiliai ir vienas pilnas profilis, tas pats profilis tris kartus pasikartoja ant skirtingų daiktų, kas sustiprina tikimybę, jog tai priklauso vienam asmeniui. Ekspertė neabejoja, kad nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis priklauso E. V.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių išvadų patikimumu.

Kaltinamasis E. V., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ant nukentėjusiosios A. M. kelnaičių atsirado jam priklausanti sperma bei kodėl A. M. rankų panagėse buvo rastas jo DNR.

Iš nukentėjusiosios V. D. parodymų matyti, kad su A. M. jai nepavykus susisiekti telefonu nei 2016-09-05, nei kitą dieną, 2016-09-07 ji paskambino savo broliui K. M. ir paprašė nueiti pas tetą į butą, nes jai buvo neramu. Po kurio laiko susisiekus su broliu, šis pranešė, kad teta nužudyta. Liudytojas K. M. nurodė, kad 2016-09-07 jam nuėjus pas tetą A. M., rado neužrakintas buto duris, kurias atidaręs pamatė tetą gulinčią koridoriuje ant žemės, vonios kambaryje ir kambaryje degė šviesa, jis iškart paskambino sesei V. D. ir iškvietė policiją.

Iš liudytojos N. A. A. parodymų matyti, kad A. M. butas yra po jos butu. 2016-09-05 ji atsibudo maždaug apie 05.15 val. nuo moters klyksmo. Jai pasirodė, kad šaukė laiptinėje, nes šaukė labai garsiai. Pažiūrėjusi į laiptinę pro durų akutę, nieko nepamatė. Moteris šaukė gal kelias minutes. Ji nešaukė žodžiais, tiesios žviegė. Po kelių minučių moters šauksmas pasidarė tylesnis, atrodė lyg būtų į buto vidų nuėję. Kai moters balsas pasidarė tylesnis, išgirdo daužymo gausus, lyg trankytų į sieną ar grindis. Po kažkiek tų trankymo garsų moters balso jau negirdėjo. Girdėjo, traukiamas užuolaidas, girdėjo, kaip kažkas vaikščiojo bute, panašu, kad vienas žmogus. Tie garsai truko apie 15 minučių. Girdėjo, kaip kažkas uždarė buto duris, daugiau jokių garsų nebuvo. Kadangi liftas važiuoja garsiai, tai ji būtų girdėjusi, jei kviestų liftą, o šiuo atveju, uždarė duris ir lifto ji negirdėjo. Laiptinėje negirdėjo bėgančio žmogaus garsų.

Smūgius įvykio naktį girdėjo ir kiti nužudytosios A. M. laiptinėje gyvenantys kaimynai - liudytojai B. B. ir A. J. (t. 2, b. l. 68-70).

Iš liudytojų bei paties kaltinamojo parodymų nustatyta, kad A. M. kaltinamąjį E. V. pažinojo, juo pasitikėjo, jis ne kartą pas ją bute yra lankęsis. Atkreiptinas dėmesys, jog iš kart po įvykio apklausiamas kaip liudytojas E. V. nurodė, kad tą naktį, kai močiutė R. Š. jam nurodė, jog girdėjo iš A. M. buto sklindantį triukšmą, šaukimus, beldimą, jo namie nebuvo, o jam atėjus namo, močiutė pasakė, kad ryte kažkas sušaukė, kad tada buvo bildėjimai kažkokie ir kad dar po kurio laiko viskas nutilo (t. 2, b. l. 83-85). Po įvykio praėjus apie mėnesį, apklaustas įtariamuoju E. V. nurodė, kad įvykio naktį jis galėjo nakvoti pas savo draugą E. J., o apklausiamas kaltinamuoju teisme, jau nurodė, kad jis miegojo namuose, tačiau nieko negirdėjo. Taip pat teigė, kad dienos metu jis dirbo pas mamos sugyventinį E. S. darbe, ne Vilniaus mieste. Tačiau šie jo parodymai vertintini kritiškai, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Iš teisme pagarsintų liudytojo S. J. parodymų matyti, kad jis savo posūnio draugams ar pažįstamiems neleidžia savo bute nakvoti, 2016-09-05 – 2016-09-07 E. V. pas juos bute nenakvojo (t. 2, b. l. 75-76). Teisme liudytojas patvirtino, kad aptariamu laikotarpiu E. V. jo namuose nenakvojo. Nors tiek kaltinamojo teigimu, tiek iš E. S. parodymų matyti, kad laikotarpyje nuo 2016-09-05 iki 2016-09-07 E. V. galimai galėjo dirbti pas jį objekte už Vilniaus miesto ribų, tačiau tokią galimybę paneigia policijos pareigūno A. V. tarnybinis pranešimas, kuriame išanalizuotos abonento Nr. (duomenys neskelbtini)(kuriuo naudojosi E. V.) išklotinės ir, iš kurio matyti, kad minėtomis dienomis E. V. buvo Vilniaus mieste.

Liudytoja R. Š., kuri yra E. V. močiutė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad naktį, kai ji pabudo nuo moters šauksmo, anūkas E. V. miegojo namuose, tačiau tokie jos parodymai vertintini tik kaip siekis padėti anūkui išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas jais nesivadovauja. Dėl to paties motyvo teisėjų kolegija nesivadovauja ir E. V. motinos D. V. parodymus, jog jai atėjus pas motiną apie 6 val. ryto, jos sūnus E. V. miegojo savo kambaryje.

BK 129 str. 2 d. 2 p. numato atsakomybę už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą. Teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiška būklė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veiką daro prieš tokios būklės asmenį ir ja (tokia būkle) pasinaudoja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-24-895/2017). Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji A. M. turėjo neįgalumo pažymėjimą Nr. 004283, jai buvo nustatytas specialiųjų poreikių lygis - vidutinis, neterminuotas, išduotas 2007-07-18 (t. 2, b. l. 18). Apie tai, kokio amžiaus ir sveikatos stovio buvo nukentėjusioji, neabejotinai žinojo ir kaltinamasis E. V.. A. M., nusikaltimo jos atžvilgiu darymo metu, neturėjo galimybės priešintis kaltinamajam dėl senatvės ir tai kaltinamasis suvokė, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 2 p.

Nužudymas pagal BK 129 str. 2 d. 11 p. kvalifikuojamas tuomet, kai tai padaroma siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji A. M. prieš nužudymą buvo išžaginta. Šias aplinkybes pilnai patvirtina specialistų išvadose konstatuoti A. M. patirti sužalojimai bei E. V. rasti biologiniai pėdsakai. Taigi byloje neginčitinai įrodyta, kad kaltinamasis E. V. nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padaręs išžaginimą, kurį buvo suinteresuotas nuslėpti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis tam būtų turėjęs kokį nors kitą motyvą. Todėl ši jo veika atitinka ir BK 129 str. 2 d. 11 p. numatytą kvalifikuojantį požymį – nužudymas siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.

Apibendrinant baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, vertinant juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis E. V., laikotarpiu nuo 2016-09-05 01.00 val. iki 2016-09-06 07.00 val., įsibrovė į A. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas šios bejėgiška būkle dėl senyvo amžiaus, panaudodamas fizinį smurtą, ir taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, atliko lytinius santykius su 91 metų A. M., prieš jos valią, t. y. nukentėjusiąją išžagino, o po to, siekdamas nuslėpti jau padarytą nusikaltimą, pasinaudodamas A. M. bejėgiška būkle, pastarąją nužudė, ją uždusindamas - įkišdamas šiai į burną bulvę. Kaip minėta, kaltinamojo E. V. padarytos nusikalstamos veikos yra teisingai kvalifikuotos ir atitinka požymius nusikaltimų, numatytų BK 149 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p. ir 11 p. Tarp kaltinamojo padarytų veikų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tyčios turinį parodo visos jo padarytų nusikaltimų aplinkybės. Kaltinamasis, būdamas pakaltinamas neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą ir pagal pasirinktą veikimo būdą būtent to siekė, todėl nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimai yra baigti.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji V. D. pareiškė 10 000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 1 300 Eur ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 9-14).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis CK nuostatomis, žmogaus gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai žmogaus gyvybė atimama nusikaltimu, neturtinė žala gali būti priteisiama ir kitiems artimiems žuvusiajam asmenims, su kuriais žuvusįjį siejo glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai.

Nukentėjusioji V. D. pagal giminystę nukentėjusiajai A. M. yra dukterėčia, tačiau ji nuolat palaikė su nukentėjusiąja ryšį, bendraudavo telefonu, nukentėjusiąją lankydavo jos namuose. Nukentėjusioji artimą žmogų prarado dėl tyčinio labai sunkaus ir žiauraus nusikaltimo. Neabejotina, kad V. D. patyrė stiprius išgyvenimus. V. D. pripažintina teisė į neturtinės žalos atlyginimą.

Tyčinių nusikaltimų atveju nustatant neturtinės žalos dydį kaltininko turtinė padėtis nėra prioritetinis kriterijus, tačiau teismų praktikoje reikalaujama atsižvelgti ir į šią aplinkybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-118/2013). Šia prasme kaltinamojo turtinės galimybės realiai atlyginti labai didelės apimties neturtinę žalą bylos duomenimis bus ribotos. Kasacinėje teismų praktikoje pažymima ir tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl V. D. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Nukentėjusios V. D. civilinis ieškinys dėl 1 300 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Prašoma priteisti suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 9-14), nukentėjusiosios parodymais ir neviršija protingų būtinumo ribų, tačiau, kaip pati nukentėjusioji parodė teismo posėdžio metu, iš valstybės ji yra gavusi 309 Eur laidojimo išlaidoms padengti ir šios sumos į prašomą priteisti 1 300 Eur sumą ji neįskaitė. Todėl nukentėjusiajai priteistina 991 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra.

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. V. padarė du nusikaltimus: sunkų ir labai sunkų. Šie nusikaltimai smurtinio pobūdžio, sukėlė negrįžtamas pasekmes. Padarytų nusikaltimų pobūdis rodo jų ypač didelį pavojingumą visuomenei.

E. V. iki sulaikymo oficialiai niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nevedęs, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, psichiatrinėse ligoninėse negydytas. Nors E. V. teisiamas pirmą kartą, jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdina jį kaip socialiai pavojingą asmenį. Dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamasis gailesčio neparodė.

Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nukentėjusiosios A. M. amžių, jos patirtas fizines ir dvasines kančias bei minėtas kaltinamojo E. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kaltinamajam už išžaginimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis, negu sankcijos vidurkis.

E. V. nukentėjusiąją nužudė veikdamas tiesiogine tyčia, šaltakraujiškai, esant dviem kvalifikuojančioms nužudymą aplinkybėms – bejėgiškos būklės žmogaus ir siekiant paslėpti kitą nusikaltimą. Vadovaudamasi visuma aptartų aplinkybių, kaltinamajam už veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 11 p. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis, negu sankcijos vidurkis.

Kaltinamojo E. V. padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą, padarytas sunkus ir labai sunkus nusikaltimai (BK 11 str.), todėl už atskiras nusikalstamas veikas bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 12 d. (3 t., b. l. 18-20).

E. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros metu paimti objektai, spintos durų rankenos dalys iš koridoriaus, 5 polietileninių maišelių dalys, polietileninis maišelis, bulvė (išimta iš lavono burnos), beretė, A. M. apatinės kelnaitės (rastos ant lavono pilvo), 4 nuoplovos, paklodė (paimta kambaryje nuo lovos), medinis pagalys (rastas koridoriuje), A. M. apatiniai marškinėliai, polietileninis lietpaltis, “Rimi” kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), “Tele 2 Pildyk” du Sim kortelių dėklai, 2 daktiloskopinės plokštelės su pirštų pėdsakais nuo sekcijos durelių paviršiaus kambaryje; VTMT lavono tyrimo metu paimta: lavono rankų nagų su panagių turiniu, nuoplovos, tepinėliai su makšties, burnos turiniu; Papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimta: iš buto koridoriaus paimta kilimo, ant kuriuo buvo rastas lavonas, iškarpa. Ant šio kilimo rastas “Rimi” reklaminis laikraštis su rausva dėme, panašia į kraujo. Kambaryje nuo lovos paimti antklodės ir pagalvės užvalkalai, tarp patalynės rastos gelsvos kelnaitės bei balsvos kelnaitės mėlynomis gėlėmis; Tyrimui paimti K. M., V. D., S. P., E. V., R. B., B. B., A. N., J. V., A. J., V. K. seilių pavyzdžiai; 1 CD laikmena su telefonų išklotinėmis; Lyginamieji delnų ir pirštų atspaudai - daktiloskopinės kortelės (V. D., K. M., A. M., įtariamojo E. V.) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

E. V. drabužiai: tamsiai mėlynos su diržu kelnės, juodos spalvos kelnės, striukė, batai rudos spalvos su baltu padu (1 pora), vyriški bateliai (1 pora), sportinės kelnės, dryžuotas su užtrauktuku džemperis, mėlynos spalvos su užtrauktuku megztinis, raktai, mobiliojo ryšio telefonas LG-E960 Nexus su SIM kortele – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini E. V..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, BK 129 str. 2 d. 2 p., 11 p. ir nubausti:

- pagal BK 149 str. 1 d. - laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 11 p. - laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti E. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų. Bausmę skirti atlikti - pirmus 6 metus kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti E. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką - nuo 2016 m. spalio 12 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. V. palikti suėmimą.

Iš dalies tenkinti civilinius ieškinius ir iš E. V. V. D. naudai priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš E. V. V. D. 991 eurų turtinei žalai atlyginti.

Daiktus – įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros metu paimtus objektus, spintos durų rankenos dalis iš koridoriaus, 5 polietileninių maišelių dalis, polietileninį maišelį, bulvę (išimta iš lavono burnos), beretę, A. M. apatinės kelnaites (rastas ant lavono pilvo), 4 nuoplovas, paklodę (paimtą kambaryje nuo lovos), medinį pagalį (rastą koridoriuje), A. M. apatinius marškinėlius, polietileninį lietpaltį, “Rimi” kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), “Tele 2 Pildyk” du Sim kortelių dėklus, 2 daktiloskopines plokšteles su pirštų pėdsakais nuo sekcijos durelių paviršiaus kambaryje; VTMT lavono tyrimo metu paimtus: lavono rankų nagų su panagių turiniu, nuoplovas, tepinėlius su makšties, burnos turiniu; Papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtus: iš buto koridoriaus paimtą kilimo, ant kuriuo buvo rastas lavonas, iškarpą. Ant šio kilimo rastą “Rimi” reklaminį laikraštį su rausva dėme, panašia į kraujo. Kambaryje nuo lovos paimtus antklodės ir pagalvės užvalkalus, tarp patalynės rastas gelsvas kelnaies bei balsvas kelnaies mėlynomis gėlėmis; Tyrimui paimtus K. M., V. D., S. P., E. V., R. B., B. B., A. N., J. V., A. J., V. K. seilių pavyzdžius; 1 CD laikmeną su telefonų išklotinėmis; Lyginamuosius delnų ir pirštų atspaudus - daktiloskopines korteles (V. D., K. M., A. M., įtariamojo E. V.) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

E. V. drabužius: tamsiai mėlynas su diržu kelnes, juodos spalvos kelnes, striukę, batus rudos spalvos su baltu padu (1 porą), vyriškus batelius (1 porą), sportines kelnes, dryžuotą su užtrauktuku džemperį, mėlynos spalvos su užtrauktuku megztinį, raktus, mobiliojo ryšio telefoną LG-E960 Nexus su SIM kortele – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjai Arūnas KisieliusJurgita KolyčienėStasys PunysNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius