Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-12 · Civilinė byla Nr. 2S-219-413/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-12
Bylos Nr.
2S-219-413/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
J. Ž.
Ieškovas
L. G.
Trečiasis asmuo
notarė Birutė Zabitienė, notarė Elena Jachimavičienė, D. Ž., M. M., V. K.
Kategorijos
  • 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-219-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01977-2009-4;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Jonas Čirvinskas;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 121.6; 122.1; 122.3
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, kuria nutarta grąžinti atsakovei jos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepašalinus pareiškimo trūkumų, panaikinimo civilinėje byloje Nr. A2-337-179/2012 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei J. Ž., tretieji asmenys notarė Birutė Zabitienė, notarė Elena Jachimavičienė, D. Ž., M. M., V. K., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu 2008 m. spalio 27 d. testamentą, kuriuo palikėja O. K. paliko savo turtą dukrai - atsakovei J. Ž., ir pripažinti galiojančiu 2000 m. spalio 4 d. testamentą, kuriuo palikėja O. K. savo turtą paliko anūkėms – ieškovei L. G. ir trečiajam asmeniui D. Ž..

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-289-652/2010 ieškinį tenkino, pripažino 2008 m. spalio 27 d. testamentą, sudarytą palikėjos O. K., mirusios 2009 m. balandžio 14 d., patvirtintą Alytaus rajono 1-ajame notarų biure 2008 m. spalio 27 d., notarinio registro Nr. 7610, negaliojančiu, ir pripažino galiojančiu 2000 m. spalio 4 d. testamentą, sudarytą O. K., patvirtintą Alytaus miesto 3-ajame notarų biure 2000 m. spalio 4 d., notarinio registro Nr. 7603, priteisė iš atsakovės J. Ž. ieškovės L. G. naudai 132 Lt žyminio mokesčio, 1 520 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 1 000 Lt už ekspertizės atlikimą ir 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (3 t. b. l. 30-35).

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą 2010 m. kovo 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, priteisė iš atsakovės J. Ž. ieškovei L. G. 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t. b. l. 82-88).

Šalies argumentai

2011 m. gruodžio 20 d. atsakovė J. Ž. kreipėsi pareiškimu į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydama atnaujinti procesą paminėtoje civilinėje byloje Nr. 2-289-652/2010 (3 t. b. l. 123-126). Atsakovė nurodė, kad 2011 m. birželio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-1019-59/2011, kurioje trečiuoju asmeniu įtraukta L. G. savo atsiliepime nurodė, jog 2008 m. spalio 27 d. testamentas yra išduotas teisėtai, nes O. K. neįtraukta į sąrašą asmenų, pripažintų neveiksniais. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė L. G. siekė padaryti įrašus medicininiuose dokumentuose apie palikėjos O. K. psichinę būklę, tokiu būdu tikintis užvaldyti svetimą turtą. Be to, išnagrinėtoje byloje netinkamai atlikta ekspertizė, kuria teismas rėmėsi priimdamas sprendimą, kadangi ekspertai nebuvo apklausti ir neprisiekė teisme. Be to, pareiškėjai tapo žinoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-771/2002 išaiškino, jog teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, kad jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netenka galios.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą prašymo trūkumams pašalinti, t.y. patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis ir jų procesinę padėtį, primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, sukonkretinti proceso atnaujinimo pagrindus ir motyvus bei nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymo atnaujinti procesą terminų skaičiavimas, pateikti prašymo priedus, atitinkančius CPK reikalavimus (3 t. b. l. 128-129).

Šalies argumentai

Pareiškėja 2012 m. sausio 9 d. pateikė teismui patikslintą prašymą (3 t. b. l. 132-137), patikslindama byloje dalyvaujančius asmenis ir jų procesinę padėtį, nurodė, kad minėtoje byloje (Nr. 2-1019-59/2011), kuri buvo išnagrinėta vėliau, paaiškėjo esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-289-652/2010, ir šias aplinkybes išdėstė patikslintame pareiškime. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė kvitą, patvirtinantį žyminio mokesčio primokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė atsakovės J. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-289-652/2010 laikyti nepaduotu ir kartu su pateiktais priedais grąžino jį atsakovei, konstatuodamas, kad atsakovė nepašalino visų prašymo trūkumų (3 t. b. l. 138-139).

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad atsakovė 2012 m. sausio 9 d. šalindama prašymo trūkumus, pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo bei papildomus dokumentus, iš kurių teismas sprendė, kad pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumai pašalinti nevisiškai, t. y. atsakovė patikslino šalių procesinę padėtį, primokėjo trūkstamą žyminį mokestį, tačiau nenurodė jokių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę atsakovė nurodė per radiją išgirstą pasisakymą, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje išaiškino, kad po mirties negalima fiziniam asmeniui teisingai nustatyti diagnozės, t. y. atsakovė rėmėsi ekspertizės akto neteisingumu. Tačiau 2010 m. kovo 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą atsakovė buvo apskundusi apeliaciniu skundu, o Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą, kartu pasisakydamas dėl ekspertizės akto ir jo vertinimo, be to, apygardos teismas įvertino ir atsakovės paaiškinimus, kuriuos ji davė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kadangi tokiais pačiais paaiškinimais atsakovė grindžia ir prašymą atnaujinti procesą, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nenurodė jokių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismas nurodė, kad prie prašymo atnaujinti procesą pareiškėja nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, nenurodė jokio kito proceso atnaujinimo pagrindo buvimo bei jo nepagrindė, nepateikė tinkamai patvirtintų dokumentų (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 114 str., 135 str. 1 d. 3 p., 369 str. 1 d., 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė J. Ž. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (4 t. b. l. 1-13). Nurodo, kad ji pašalino visus nutartyje nurodytus trūkumus, advokato paslaugomis pasinaudoti negali, todėl jos prašymas turėjo būti priimtas dėl šių motyvų:

1. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. kai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo žinomas Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimas, kad teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, kad jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netenka galios (2002 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-771/2002).

2. Teismas, priimdamas 2010 m. kovo 4 d. sprendimą, nesilaikė nei CK 5.17 straipsnio 2 punkto, nei minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, nepagrįstai priėmė ieškovės ieškinio patikslinimą, byloje nebuvo apklausti ir neprisiekė ekspertai, ekspertizė atlikta šališkai, tikėtinai įtakojant ieškovei, pagal jos užimamas pareigas. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę. Tai, kad O. K. buvo veiksni, patvirtina medicininiai dokumentai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Be to, CPK 218 straipsnyje nurodyta, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma. Ieškovė, būdama tyrėja, žinojo, kaip užginčyti testamentą, savo motinos M. M. padedama suklastojo duomenis O. K. ligos istorijoje.

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendime yra aiški teisės normos taikymo klaida. CPK 5.35 straipsnio 2 punktas nenumato išlygų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti anksčiau buvusį testamentą galiojančiu kai vėlesnis testamentas pripažintas negaliojančiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. G. prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisi bylinėjimosi išlaidas (4 t. b. l. 129-131). Nurodo, kad prašymo atnaujinti procesą turinys yra nurodytas CPK 369 straipsnyje. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovė prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė visų reikiamų duomenų, numatytų CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 3 p., 369 str. 1 d. ir 2 d., todėl teismas pagrįstai laikė atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu ir jį grąžino. Naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, negali būti laikoma atsakovės per radiją išgirstas pasisakymas, kad po mirties negalima fiziniam asmeniui teisingai nustatyti diagnozės. Atsakovė 2010 m. kovo 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą skundė apeliacine tvarka, kuris 2010 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, įvertino jų visetą, pasisakė dėl teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės išvados, laikė ją logiška, išplaukiančia iš tyrimo metu gautų duomenų. Atsakovė atskirajame skunde nurodo aplinkybes, kurios jau teismų yra ištirtos, savaip jas interpretuoja, tačiau proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti. Ne bet kokia faktinė aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tačiau prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų esminės, ir sudarytų pagrindą atnaujinti procesą. Nors skunde atsakovė nurodo ir kitus proceso atnaujinimo pagrindus, numatytus CPK 366 str. 1 d. 3 p. ir 9 p., tačiau jokių įrodymų, kad egzistuoja jos nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, prie skundo nepateikia.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo M. M. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą (4 t. b. l. 127-128). Nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu galėjo nurodyti visus argumentus, kuriuos išdėstė savo prašyme atnaujinti procesą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo D. Ž. prašo atskirąjį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais (4 t. b. l. 153-157).

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso 370 straipsnis numato prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką. Pagal šį straipsnį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) prašymo atnaujinti procesą priėmimo; 2) prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje; 3) bylos nagrinėjimo pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Teismas sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, patikrindamas, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 369 straipsnis) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas turi išspręsti šio prašymo trūkumų šalinimo klausimą. Teismas turi atsisakyti priimti prašymą tuo atveju, kai paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui, arba prašymą padavė neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktai). Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų nepriimti prašymo dėl proceso atnaujinimo, turi prašymą priimti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje buvo sprendžiamas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas: patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis ir jų procesinę padėtį; primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį; sukonkretinti proceso atnaujinimo pagrindus ir motyvus bei nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia prašymo atnaujinti procesą terminų skaičiavimas; pateikti prašymo priedus, atitinkančius CPK reikalavimus (3 t. b. l. 128-129). Pareiškėjai pateikus patikslintą prašymą, teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja pašalino dalį nurodytų trūkumų: patikslino šalių procesinę padėtį; primokėjo trūkstamą žyminį mokestį, tačiau ji nenurodė jokių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu bei nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Iš pareiškėjos pradinio ir patikslinto pareiškimų turinio matyti, kad atsakovė buvo nurodžiusi, jog esminės naujai paaiškėjusi aplinkybės yra tai, kad ji iš vėliau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1019-59/2011 duomenų sužinojo, jog ieškovė L. G. iš esmės pripažįsta, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nuginčytas 2008 m. spalio 27 d. testamentas buvo išduotas teisėtai, nes palikėja O. K. nebuvo įtraukta į sąrašą asmenų, pripažintų neveiksniais. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tik po bylos išnagrinėjimo sužinojo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, kuri yra priešinga teismo priimtam sprendimui. Pareiškėja teigia, kad procesas turėtų būti atnaujintinas dėl šių paminėtų ir naujai paaiškėjusių aplinkybių, o taip pat ir dėl to, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą pripažindamas vėlesnį testamentą negaliojančiu, o ankstesnį testamentą pripažindamas galiojančiu, kas prieštarauja CK 5.17 straipsnio 2 daliai. Iš nurodytų duomenų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nenurodė jokių esminių bylos aplinkybių, jos nuomone sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, yra nepagrįsta, kadangi teismas, darydamas tokią išvadą, pasisakė dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo, o tai galėjo atlikti tik po prašymo atnaujinti procesą priėmimo, t. y. antrojoje pareiškimo nagrinėjimo stadijoje (CPK 370 straipsnio 2, 3 dalys).

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nepateikė tinkamai patvirtintų prie prašymo pridėtų dokumentų, tačiau iš prašyme išvardytų priedų matyti, kad dalis pridedamų dokumentų kopijų jau yra byloje, ką nurodo ir pati pareiškėja (2 t. b. l. 100, 140-147), taip pat pridedama asmens sveikatos istorijos kopija, kuri iš bylos yra grąžinta medicinos įstaigai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien nepatvirtintos dokumento kopijos pridėjimas prie prašymo neturėtų būti laikomas esminiu pareiškimo trūkumu (CPK 115 straipsnio 4 dalis), nes CPK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo pateikti įrodymų originalus arba kopijas nesilaikymas paprastai nesudaro esminių kliūčių tolesnei bylos eigai - tokie trūkumai gali būti sėkmingai ištaisyti bylos nagrinėjimo metu.

Išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prašymą atnaujinti procesą, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja nepašalino prašymo trūkumų (nenurodė jokių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu bei nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nepateikė tinkamai patvirtintų pridedamų dokumentų kopijų), taigi netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų institutą, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį ir atsakovės J. Ž. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-289-652/2010 priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas