- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- 1-601-1046/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00091-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Kaltinamasis
- L. B.
- Nukentėjusysis
- V. A.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. lapkričio 6 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį 10 parų areštu, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą,
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. B. 2019 m. sausio 1 d., apie 01.40 val., gyvenamojo namo, esančio Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., virtuvėje, įspirdamas nukentėjusiajam V. A. į kairį šoną ne mažiau kaip du kartus, rankomis suduodamas ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam į galvos ir veido sritį padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktoje, dešinio smilkinio srityje, kairės akies vokuose, viršutinėje ir apatinėje burnos lūpose, viršutinių dešinių 1-o, 2-o dantų lūžius su dantų netekimu, muštinę žaizdą nosyje, nosies kaulų lūžį, taip nukentėjusiajam V. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Naujųjų Metų išvakarėse, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d., susiskambino su J. A. ir ši pasikvietė į svečius. Alkoholio nusivežė ir pats, ir A. turėjo. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet paskui dėl kažko susiginčijo su V. A., susistumdė ir įvyko muštynės, kurių metu V. A., gulinčiam ant žemės, sudavė penkis kartus į galvą ir įspyrė du kartus į šoną. Taip pasielgė dėl to, kad buvo neblaivus. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Dėl dantų, vaistų ir mokesčio už taksi nukentėjusiojo ieškinį pripažįsta, o dėl nedarbingumo laikotarpio atlyginimo ne. 3000 Eur neturtinė žala yra per didelė. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta visiškai.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:
Iš nukentėjusiojo V. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 31 d., apie 24.00 val., pas jį su žmona J. A. į namus, esančius adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., atvažiavo L. B.. Tuo metu šventė Naujuosius Metus su kaimynais. Kai kaimynai išėjo, būdamas neblaivus prisnūdo virtuvėje prie stalo. Snausdamas pajuto smūgius į galvą, bet kur konkrečiai buvo pirmas smūgis, nepamena. Prabudęs pamatė, kad muša L. B.. Kas vyko toliau neprisimena. Viską, kas vyko, matė žmona J. A.. Negirdėjo kaip žmona iškvietė policiją. Pamena tik kaip L. B. lakstė aplink namus lauke, rankomis daužė langus, norėjo patekti į namų vidų, bet niekas neįleido. Paskui atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino kas nutiko, su policijos pareigūnais išėjo į lauką, apėjo kiemą ir kieme esančioje daržinėje, po traktoriumi, rado pasislėpusį L. B., kurį policijos pareigūnams nurodė, kaip jį sumušusį asmenį. Policijos pareigūnai L. B. sulaikė, o jam (nukentėjusiajam) iškvietė greitąją. Ligoninės priėmimo skyriuje susiuvo prakirstą nosį, nustatė, kad lūžęs nosikaulis, taip pat grįžęs namo pastebėjo, kad yra nulūžę du priekiniai dantys. Kiek ir kaip buvo suduota smūgių pasakyti negali, nes neprisimena. Dėl įvykusio įvykio civilinį ieškinį pateiks teisme (b. l. 18-21, 22-23).
Iš liudytojos J. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 31 d. su vyru V. A. ir kaimynais V. B. ir S. T. buvo savo namų virtuvėje. Apie 23.00 val. į namus atvažiavo neblaivus L. B.. Kol namuose buvo kaimynai, viskas buvo ramu, L. B. buvo kartu virtuvėje. Apie 00.30 val. kaimynai išėjo į namus. V. A. virtuvėje ant kėdės prisnūdo, o pati susitvarkė virtuvę ir nuėjo į kambarį paguldyti mažiausios dukros. Nuėjusi į kambarį išgirdo, kad kažkas virtuvėje nugriuvo. Eidama į virtuvę ir būdama tarpduryje pamatė, kad V. A. stojasi nuo grindų kruvinu veidu. Konkrečių iki jos atėjimo į virtuvę V. A. suduotų smūgių nematė, nes tuo metu buvo kambaryje. Vėliau, kiek matė, grumtynių metu Linas B. V. A. spyrė ne mažiau dviejų kartų į kairį šoną ir rankų kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių į viršutinę kūno dalį, tiksliau nugarą. Ar buvo suduoti smūgiai į galvą, nematė. Jai stovint tarpduryje L. B. griebė ją už vilkėto chalato atlapų, bet jai pavyko L. B. nustumti. Tada L. B. paėmė virtuvėje buvusią kėdę ir norėjo trenkti kėde V. A., kuris norėjo apginti ją ir buvo už L. B.. Tai pamačiusi, griebė L. B. už pakarpos. Tada L. B. kėdę numetė ir ji L. B. išstūmė laukan. L. B. numesta kėdė buvo sugadinta. Kėdę su vyru vertina 20 eurų. Užrakinus duris, L. B. pradėjo eiti aplink namą kumščiu trankydamas langus. Pati iškvietė policiją (b. l. 78-81, 82-83).
Iš 2019 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., esančiame gyvenamajame name. Namas medinis, vieno aukšto, rudos spalvos. Įėjimas į namą rytų pusėje. Įėjimo durys rudos spalvos, medinės. Prie durų dviejų pakopų betoniniai laiptai. Durys užrakintos, patekti į namą nėra galimybės (b.l. 12-15)
Iš 2019 m. vasario 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu, adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., V. A. parodė, kur name yra virtuvė, kurioje viskas įvyko, ir vietą virtuvėje, kur jis sėdėdamas miegojo prie stalo, stovinčio virtuvėje prie lango (foto Nr. 1) (b. l. 32-34).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 4/2019 (05) matyti, kad V. A. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinio smilkinio srityje, kairės akies vokuose, viršutinėje ir apatinėje burnos lūpose, viršutinių dešinių 1, 2-o dantų lūžiai (netekimas), muštinė žaizda nosyje, nosies kaulų lūžis. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 5 smūgių pasekoje. Nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (b. l. 51).
Iš 2019 m. vasario 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu J. A. adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., parodė vietą virtuvėje, kur sėdėdamas prie stalo, esančio virtuvėje prie lango, miegojo V. A. (foto Nr. 1). Vėliau J. A. parodė iš kurio kambario į virtuvę atėjo išgirdusi triukšmą (foto Nr. 2). Paskui J. A. parodė, kurioje vietoje V. A. stojosi nuo grindų (foto Nr. 3) bei vietą, kurioje tuo metu buvo L. B. (foto Nr. 4). Po to J. A. parodė vietą virtuvėje, kur kilus konfliktui L. B., paėmęs virtuvėje buvusią kėdę, norėjo kėde trenkti nukentėjusiajam V. A. (foto Nr. 5), bet L. B. to nepadarius J. A. išstūmė L. B. iš namo į lauką (b. l. 84-90).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2019 m. sausio 1 d., 02.59 val., L. B. buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas (b. l. 121).
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. B. 2019 m. sausio 1 d., apie 01.40 val., gyvenamojo namo, esančio Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., virtuvėje, įspirdamas ir suduodamas rankomis nukentėjusiajam V. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti įrodymai – nukentėjusiojo V. A., liudytojos J. A. apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.
Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nors prokurorė prašė kaltinamojo L. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, toks prašymas yra nepagrįstas, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog L. B. buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą, o pagal BK 97 straipsnio 1 dalį ir 27 straipsnio 1 dalį turinčiu teistumą laikomas tik asmuo, padaręs nusikaltimą. Esant tokioms aplinkybėms L. B. negali būti laikomas recidyvistu.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 99,01 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiajam V. A. dėl patirtų sužalojimų suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 64-70). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes žala padaryta kaltinamojo tiesioginiais tyčiniais veiksmais, iš Lino B. V. ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 99,01 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis V. A. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį 717,21 Eur dydžio turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012).Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Iš nukentėjusiojo į bylą pateikto civilinio ieškinio turinio ir medicininių dokumentų išrašų matyti, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jam yra reikalingas gydymas, t. y. dantų protezavimas, ir toks gydymas kainuos 350 Eur. Toks gydymas yra būtinas, kadangi nukentėjusiajam buvo nuskelti du nuosavi dantys. Teismo vertinimu, ši kaina yra reali, protinga bei racionali. Pažymėtina ir tai, kad dalį išlaidų, susijusių su gydymusi, nukentėjusysis V. A. jau patyrė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, t. y. V. A. 2019 m. sausio 10 d. pirko gydomąjį skystį, kuris kainavo 18,89 Eur, be to, nukentėjusysis turėjo 50 Eur kelionės išlaidų, skirtų grįžimui į namus, esančius Panevėžio rajone, iš Panevėžio ligoninės priėmimo skyriaus. Teismo vertinimu, šios nukentėjusiojo išlaidos bendros 68,89 Eur sumos yra pagrįstos ir buvo reikalingos. Nukentėjusysis be kita ko prašo iš kaltinamojo priteisti ir 298,32 Eur negautų pajamų, kurių jis negavo, kai dvi savaites dėl sužalojimų negalėjo dirbti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad tuo metu jis dirbo nuo 9.00 val. iki 15.00 val. be pietų pertraukos, t. y. po 6 valandas per dieną, ir jam už valandą buvo mokamas 3 Eur dydžio darbo užmokestis. Iš medicininių dokumentų matyti, kad V. A. nedarbingas buvo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. sausio 18 d. ir į darbą negalėjo eiti 11 darbo dienų, kas sudaro 66 darbo valandas. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad nukentėjusiojo negautos pajamos yra ne 298,32 Eur, o 198,00 Eur.
Esant išdėstytoms aplinkybėms nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies iš kaltinamojo L. B. nukentėjusiojo V. A. naudai priteisiant 616,89 Eur turtinei žalai atlyginti, nes žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais.
Nukentėjusysis V. A. iš kaltinamojo L. B. taip pat prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė stiprų skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Po įvykio dvi savaites buvo nedarbingas, iki šiol jaučia skausmą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsniuose nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016).
Šioje byloje nustatyta, kad L. B. konflikto metu įspirdamas nukentėjusiajam V. A. į kairį šoną ne mažiau kaip du kartus bei rankomis suduodamas ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam į galvos ir veido sritį, padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktoje, dešinio smilkinio srityje, kairės akies vokuose, viršutinėje ir apatinėje burnos lūpose, viršutinių dešinių 1-o, 2-o dantų lūžius su dantų netekimu, muštinę žaizdą nosyje, nosies kaulų lūžį, taip nukentėjusiajam V. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad V. A. dėl patirtų sužalojimų dvi savaites buvo nedarbingas, neteko dviejų nuosavų dantų, iki šiol jaučia fizinį skausmą. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, taip pat į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiojo V. A. naudai iš kaltinamojo L. B. priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis L. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis laikomas neteistu (b. l. 94-104), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 105-112), šiuo metu niekur nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos teismo posėdžio metu pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašė nukentėjusiojo, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam L. B. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas skiriant atitinkamus įpareigojimus, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 1 d., 02.30 val., iki 2019 m. sausio 2 d., 14.25 val. (2 paros).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo L. B. išieškotinos 7,60 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
L. B. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. A. 616,89 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų 89 ct) turtinės žalos, visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. skirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. A. 616,89 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų 89 ct) turtinės žalos, visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 1 d., 02.30 val., iki 2019 m. sausio 2 d., 14.25 val. (2 paras), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad L. B. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš Lino B. V. ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 99,01 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 1 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. B. nukentėjusiojo V. A. naudai priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 616,89 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų 89 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Išieškoti iš L. B. 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.