- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- I-9016-821/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02776-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Stasys Survila, Laurynas Pakštaitis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovams advokatui Laurynui Pakštaičiui ir advokato padėjėjui Stasiui Survilai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme gautas ir priimtas pareiškėjo A. M. patikslintas skundas, kuriuo teismo prašoma: 1) panaikinti Agentūros 2015-04-16 sprendimą Nr. BR6-2350282 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“; 2) įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjo 2012-06-15 paraiškoje deklaruotą ir jam priskaičiuotą sumą; 3) priteisti iš Agentūros 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pareiškėjo 2012-06-15 paraiškoje deklaruotos sumos nuo 2013-09-10 sprendimo Nr. BR6-2162590 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ priėmimo dienos; 4) priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 14-24).
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2012-06-15 atsakovei pateikė „Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus“ paraišką paramos išmokoms gauti. 2013-09-10 sprendimu Nr. BR6-2162590 atsakovė atsisakė išmokėti paramos išmokas, nurodydama, kad už patikros vietoje metu nustatytą pakartotinį netyčinį 12GAAB2 reikalavimo pažeidimą ir pakartotinį tyčinį GAAB4 reikalavimo pažeidimą pareiškėjui pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – pagrindinė tiesioginių išmokų dalis ir parama pagal Priemonės Programos veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ sumažinta 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus.
Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2014-06-19 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovės sprendimą ir įpareigojo Agentūrą pakartotinai išnagrinėti jo prašymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi pareiškėjo ir atsakovės apeliacinius skundus (administracinė byla Nr.A-624-756/2015), sprendimą paliko nepakeistą ir pažymėjo, kad atsakovė turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokia dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams bet ir asmenims pretenduojantiems į išmokas.
Šalies argumentai
Po šios teismo nutarties atsakovė 2015-04-16 sprendimu informavo, kad įvertinus 2012-06-15 pateiktą Paraišką, parama pagal pateiktus duomenis neskiriama. Skunde pareiškėjas nesutinka su šiuo atsakovės sprendimu, prašo jį naikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Pareiškėjas nurodo, jog atsakovė akivaizdžiai klaidina teismą nurodydama, jog atliktus patikrą nustatyti matavimo duomenys yra tikslūs; deklaruotų laukų vieta nustatyta tinkamai; tikrintojas patikrą atliko vadovaudamasis kartu su 2012 m. Paraiška pateiktuose žemėlapiuose elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenimis: atliktų matavimų koordinatės sutampa su žemėlapiuose įbraižytų deklaruojamų laukų duomenimis. Pažymi, kad nei prie 2012-10-26 atsakovės tikrintojo E. Š. atliktos patikros vietoje, nei prie 2013-09-10 sprendimo, nei prie dabar skundžiamo sprendimo, kuriais atsisakoma skirti išmokas, nei teismams, nebuvo pridėti ir pateikti jokie matavimai, jokie žemėlapiai, jokie įrodymai, iš kurių galima būtų spręsti, koks nustatytas nešienautas plotas, kurioje dalyje darytos foto nuotraukos, todėl, pareiškėjo manymu, akivaizdu, kad ir šiame sprendime atsakovė klaidina pareiškėją.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, atsakovė nekreipia dėmesio į teismų, kurie nagrinėjo 2013-09-10 atsakovo sprendimą konstatuotų faktų buvimą, jos 2012-10-26 patikroje nenurodyta konkreti kontrolinio žemės sklypo lauko ploto dalis, kurioje fiksuoti GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimai, nes šio pažeidimo kriterijai bet kokiu atveju visada bus tie patys. Teismas nurodo, jog atsakovės teiginys, jog 12GAAB4 reikalavimo pažeidimas visada laikomas „tyčiniu pažeidimu“ (Metodikos 2 p.) ir nepriklauso nuo to, kokiame lauko plote jis nustatytas, ir, kad užtenka vien šio pažeidimo užfiksavimo fakto (Metodikos 17.2 papunktis) yra niekinis, niekuo nepagrįstas, bei prieštaraujantis Metodikoje nurodomo Reikalavimų pažeidimų plotas sąvokai, kad – Paramos paraiškoje nurodytų atskirų žemės ūkio naudmenų ar pasėlių, už kuriuos žemės ūkio subjektas prašo išmokų ir kuriuose nustatyta bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimas, plotų suma.
Taip pat pažymi, kad atsakovė nurodydama neva nustatyto GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimą paties pažeidimo vertinimo sankcijų metodikos 17.1-17.6 punkto bei 1 ir 2 priedų taikymo prasme vėl nepateikė, neanalizavo, ar šie pažeidimai atitinka Sankcijų metodikos atitinkamuose prieduose nurodytus kriterijus. Atsakovė nekreipė dėmesio į teismų, jau anksčiau nagrinėjusių pateiktą Paraišką išaiškinimus, bei vėl nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė pareiškėjui išmokėti jam priklausančią paramą.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 95-99) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad vykdydama teismo nutartį agentūra pakartotinai peržiūrėjo bei įvertino pareiškėjo 2012 m. paraišką, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus ir argumentus.
Pažymi, kad agentūra nusprendė netaikyti sankcijų dėl GAAB aprašo 1.2 papunktyje nustatyto pažeidimo už ganyklų – pievų nenušienavimą (pagal Taisyklių 42.2.1 papunkčio nuostatą), nes Agentūros tikrintojas nepamatavo, koks konkrečiai plotas neatitinka GAAB reikalavimo, numatyto GAAB aprašo 1.2 papunktyje.
Nurodo, jog Agentūra pritaikė Pareiškėjui sankcijas dėl GAAB aprašo 1.4 papunkčio pažeidimo. Taisyklių 42.2.2 papunktyje numatyta, kad jei GAAB reikalavimų pažeidimas nustatomas lauke, laikoma, kad visas laukas neatitinka GAAB reikalavimo. GAAB aprašo 1.4 papunktyje įtvirtinto reikalavimo pažeidimas visada laikomas „tyčiniu pažeidimu“ (ši sąvoka apibrėžta Metodikos 2 punkte) ir nepriklauso nuo to, kokiame lauko plote jis nustatytas, užtenka vien šio pažeidimo užfiksavimo fakto (metodikos 17.2 papunktis).
Pastebi, kad Pareiškėjui pagal 2010 m. Paraišką buvo pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – parama sumažinta 21 proc., šis agentūros priimtas sprendimas yra galiojantis ir Pareiškėjo nenuginčytas, todėl pagal 2012 m. Paraišką GAAB aprašo 1.4 papunkčio pažeidimą Agentūra laikė pakartotiniu reikalavimų pažeidimu. Už 2012 m. Paraiškos administravimo metu nustatytą tyčinį pakartotinį 1.4 papunkčio reikalavimo pažeidimą pareiškėjui pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – pagrindinė tiesioginių išmokų dalis ir parama pagal Priemonės Programos veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ sumažinta 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus (Metodikos 22 punktas).
Atsiliepimas
Atsakovės nuomone, sprendimas yra išsamus ir argumentuotas, jame nurodyta kokia paramos suma skiriama, konkrečiai įvardijamas padarytas pažeidimas ir nurodyta kokios teisės normos reglamentuoja šį atvejį. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Atsakovė taip pat nurodo, jog pagal pareiškėjo cituojamas LVAT nutartis ginčai buvo kilę dėl 2009 m. paraiškoje nustatytų GAAB pažeidimų. Administruojant pareiškėjo 2012 m. paraišką ir taikant Metodikos redakciją, galiojančią 2012 m. paraiškos pateikimo dieną, yra įtvirtinto kitos, pasikeitusios teisės aktų nuostatos. Taikant pareiškėjui sankcijas dėl GAAB pažeidimo (dėl medžių ir krūmų) nėra aktualus lauko plotas, užtenka tik konstatuoti tą faktą ir jis automatiškai priskiriamas prie tyčinių pažeidimų. Pažymi, kad Pareiškėjo deklaruotoje 2012 m. valdoje buvo atliekama GAAB reikalavimų patikra vietoje, vizualiai vertinama laukų būklė. Nebuvo atliekama patikra, kurios metu buvo matuojami deklaruojami laukai, nustatomas jų plotas. Paraiškų deklaravimas vyko jau elektroniniu būdu, pareiškėjo deklaruojami laukai įbraižyti elektroniniu būdu Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS), tiksliai buvo galima identifikuoti ir nustatyti lauko koordinates. Patikros ataskaitoje 3 priede nuotraukose užfiksuoti GAAB pažeidimai. Patikrinus laukuose užfiksuotų GAAB pažeidimų koordinates ir sistemoje įbraižytus laukus, laukų koordinatės sutampa, todėl nėra pagrindo abejoti, jog tikrintojas patikrino pareiškėjo, o ne kaimynų laukų būklę.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai palaikė patikslintame skunde išdėstytus motyvus, prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies
Pareiškėjo bei jo atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. M. 2009-06-15 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM (toliau – ir Agentūra) pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2012 m. (reg. Nr. 12-1009202589-A1-1) (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2012 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 716,26 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 4,55 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, iš viso 725,58 ha žemės ūkio naudmenų (prijungtos bylos Nr. A-624-756/2015, I t., b. l. 67-72).
Pareiškėjas 2012 m. Paraišką tikslino Agentūrai 2012-09-25 pateikdamas raštą (reg. Nr. BR5.1-22761), kuriame atsisakė kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 047610-3174 lauke Nr. 2 deklaruoto 5-GP1 (ganyklos (pievos) (iki 5 m.)) 5,65 ha ploto, taip pat 2012-10-09 prašymą (reg. Nr. BR5.1-23957) neišskaičiuoti pinigų sumos, gautos už kraštovaizdžio tvarkymą 2011 m. (prijungtos bylos Nr. A-624-756/2015, I t., b. l. 61, 60).
Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento pažeidimų prevencijos ir patikrinimų skyriaus specialistas E. Š. 2012 m. spalio 22 d. – 26 d. atlikto Kompleksinės paramos reikalavimų patikrinimą vietoje ir pagal šiuos duomenis 2012-10-26 surašė patikrinimo vietoje ataskaitą, kurioje pareiškėjo deklaruotuose paramai gauti laukuose nustatyti Žemės ūkio žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo (toliau – GAAB aprašas) 1.2 p. ir 1.4 p. pažeidimai (prijungtos bylos Nr. A-624-756/2015, I t., b. l. 49–57).
2013-09-10 sprendimu Nr. BR6-2162590 Agentūra nusprendė pareiškėjui A. M. pagal 2012 m. Paraišką paramos neskirti, nurodydama, jog administruojant pareiškėjo 2010 m. teiktą paraišką paramai gauti, buvo nustatyti tyčiniai pažeidimo atvejai (GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 p. pažeidimai), kadangi 2012 m. patikros metu buvo nustatyti pakartotinis netyčinis GAAB aprašo 1.2 p. ir pakartotinis tyčinis 1.4 p. reikalavimo pažeidimas, vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306 patvirtinta Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų taikymo metodika (toliau –Sankcijų metodika), pagrindinė tiesioginių išmokų dalis ir parama pagal priemonę „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ sumažinta 100 proc. (prijungtos bylos Nr. A-624-756/2015, I t. b. l. 102-105).
Pareiškėjui apskundus Agentūros sprendimą jo skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-06-19 sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-2590-426/2014) buvo patenkintas iš dalies – ginčijamas sprendimas panaikintas, o Agentūra įpareigota pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo paraišką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2015-03-17 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A-624-756/2015, II t. b.l. 122-132).
Pakartotinai peržiūrėjusi bei įvertinusi pareiškėjo 2012 m. paraišką Agentūra priėmė 2015-04-16 sprendimą Nr. BR6-2350282 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (b.l. 7-11), kuriuo nusprendė paramos neskirti. Sprendime nurodoma, jog pagal 2010 m. Paraišką pareiškėjui buvo pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – parama sumažinta 21 proc., šis agentūros priimtas sprendimas yra galiojantis ir Pareiškėjo nenuginčytas, todėl pagal 2012 m. Paraišką GAAB aprašo 1.4 papunkčio pažeidimą Agentūra laikė pakartotiniu reikalavimų pažeidimu ir už tyčinį pakartotinį 1.4 papunkčio reikalavimo pažeidimą pareiškėjui pritaikė kompleksinio paramos susiejimo sankciją – pagrindinė tiesioginių išmokų dalis ir parama pagal Priemonės Programos veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ sumažinta 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus. Pažymėjo, jog be šio pažeidimo buvo nustatyti ir kiti pažeidimai (reikalavimo dėl gyvulių laikymo pažeidimas ir neteisingo deklaravimo atvejis), kurie įtakos galutiniam sankcijos dydžiui neturėjo.
Agentūra 2015-04-16 sprendime nusprendė netaikyti sankcijų dėl GAAB aprašo 1.2 papunktyje nustatyto pažeidimo už ganyklų – pievų nenušienavimą (pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171, (toliau – 2012 m. Taisyklės) 42.2.1 papunkčio nuostatą), kadangi Agentūros tikrintojas nepamatavo, koks konkrečiai plotas neatitinka GAAB reikalavimo, numatyto GAAB aprašo 1.2 papunktyje.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Agentūros 2015-04-16 sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui taikyti kompleksinio paramos susiejimo sankciją, t.y. išmokos sumą sumažinti 100 proc., taip pat paramos neskirti už kitus metus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat suformulavo su šio sprendimo panaikinimu susijusius išvestinius reikalavimus dėl Agentūros įpareigojimo išmokėti paraiškoje priskaičiuotą sumą ir palūkanų priteisimo.
Pareiškėjas teigia, jog atsakovė nekreipė dėmesio į teismų, anksčiau nagrinėjusių ginčą dėl 2012 m. Paraiškos išaiškinimus dėl to, jog sprendime nebuvo nurodyta konkrečios kontrolinio žemės sklypo lauko ploto dalys, kuriose fiksuoti GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimai; taip pat tai, ar šie pažeidimai atitinka Sankcijų metodikos atitinkamuose prieduose nurodytus kriterijus; nepateikta įrodymų (matavimų, žemėlapių), iš kurių galima būtų spręsti, koks nustatytas nešienautas plotas. Atsakovės nuomone, sprendimas yra išsamus ir argumentuotas, o taikant pareiškėjui sankcijas dėl GAAB pažeidimo (dėl medžių ir krūmų) nėra aktualus lauko plotas, užtenka tik konstatuoti pažeidimo faktą.
Kaip jau buvo minėta ginčijamu sprendimu Agentūra netaikė sankcijų dėl GAAB aprašo 1.2 papunktyje nustatyto pažeidimo už ganyklų – pievų nenušienavimą, todėl pareiškėjo nurodomi argumentai dėl to, jog atsakovas prie ginčijamo sprendimo nepridėjo įrodymų (matavimų, žemėlapių), iš kurių galima būtų spręsti, koks nustatytas nešienautas plotas, kurioje dalyje darytos foto nuotraukos, nevertintini.
Ginčijamame sprendime nurodyta, kad sankcija už GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimą pagal 2012 m. Paraišką pareiškėjui buvo pritaikyta vadovaujantis 2012 m. Taisyklių 42.2.3 p., GAAB aprašo 1.4 p., Sankcijų Metodikos 5.1 – 5.4 p., 17.2 p., 22 p.
Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo sankcija pareiškėjui buvo paskirtina, kadangi 2012-10-26 atlikus Kompleksinės paramos reikalavimų patikrinimą vietoje (2012-10-26 patikrinimo vietoje ataskaita) trijuose laukuose (kontroliniuose žemės sklypuose Nr. 050598-6118 (esančiame lauke Nr. 1), Nr. 052609-4404 (esančiame lauke Nr. 1) ir Nr. 048600-8537 (esančiame lauke Nr. 1)) iš aštuoniasdešimt penkių deklaruotų paraiškoje buvo nustatyti Aprašo 1.4 p. pažeidimai, kuriuos atsakovė įvertino kaip tyčinius, sunkius, mažo mąsto.
GAAB aprašo 1.4 p. numato, kad ariamojoje žemėje, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti krūmų ir medžių, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis ir kurie ariamojoje žemėje netrukdo auginamos produkcijos gavimui tokiu pat būdu, kaip ir plotuose, kuriuose nėra pavienių medžių. Ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotai, didesni nei 0,01 ha, medžiais neturi būti apaugę taip tankiai, kad nebūtų prieinami gyvuliams ganyti. Ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose šio reikalavimo pažeidimu nelaikomi atvejai, kai pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius sudaro ne mažiau kaip 0,1 SG/ha ir ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-03-17 nutartyje pabrėždamas Agentūros sprendimo ydingumą nurodė, jog jame tik išvardinamos teisės aktų nuostatos, vadovaujantis kuriomis buvo atliekamas pareiškėjo 2012 m. paraiškos vertinimas, taip pat išvardinami pareiškėjo deklaruoti žemės sklypai, kuriuose nustatyti GAAB aprašo 1.2 arba 1.4 punkto pažeidimai, tačiau nepaaiškinama, kaip šios teisės aktų nuostatos buvo pritaikytos, nenurodomi faktiniai duomenys, kurie pagrįstų būtent šių teisės normų taikymo būtinybę, nėra aišku, kodėl nurodytuose žemės sklypuose nustatyti GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 punktų pažeidimai. Vertinant šioje byloje ginčijamą Agentūros sprendimą, pažymėtina, jog jame yra detaliau išvardintos taikytinos teisės normos, tačiau faktinės aplinkybės, susijusios su nustatytu GAAB aprašo 1.4 p. reikalavimų pažeidimu, ir šiuo atveju nėra nurodytos.
Pareiškėjas pagrįstai teigia, jog pakartotinai nagrinėdama jo paraišką Agentūra neatsižvelgė į teismų, anksčiau nagrinėjusių ginčą dėl 2012 m. Paraiškos išaiškinimus. Prijungtoje byloje esančiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-06-19 sprendime nurodė, jog „nei 2012-10-26 ataskaitoje, nei Agentūros 2013-09-10 sprendime nėra nurodyti atitinkamų KŽS plotai, kuriuose GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 p. pažeidimai yra nustatyti, todėl nėra galimybės tiksliai įvertinti pareiškėjo padarytų pažeidimų mastą, taip pat ir taikomų sankcijų pagrįstumą.“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-03-17 nutartyje taip pat pažymėjo, kad „2012 m. spalio 26 d. patikrinimo vietoje ataskaitoje, nurodant kad atitinkamuose pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose nustatyti GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 punktų reikalavimų pažeidimai, vartojami abstraktūs terminai „mažesnė lauko dalis“, „didesnė lauko dalis“, tačiau nei patikrinimo vietoje ataskaitoje, nei ginčijamame Agentūros sprendime nenurodyta, kokį konkretų plotą užima pareiškėjo lauke aptikti pažeidimai, atsakovas nepateikė tokio ploto skaičiavimų.„
Priimdama šioje byloje ginčijamą sprendimą Agentūra kaip ir teismo panaikintame Agentūros 2013-09-10 sprendime, remiasi ta pačia 2012-10-26 patikrinimo ataskaita ir prie jos pridėtomis foto nuotraukomis ir jokių naujų įrodymų: matavimų, paskaičiavimų ar duomenų dėl medžiais ir krūmais apaugusių plotų dydžio nustatymo, nepateikia, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl ankstesnio Agentūros sprendimo, pažymėjo, jog atsakovė privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjo padarytus pažeidimus, o pasisakydamas dėl ataskaitos bei prie jos pridėtų fotonuotraukų nurodė, jog negalima daryti pagrįstos išvados, kad šiose fotonuotraukose užfiksuoti laukai (arba dalis jų) priklauso būtent pareiškėjui.
Pažymėtina, jog ginčijame sprendime Agentūra netaikė sankcijų dėl GAAB aprašo 1.2 papunktyje nustatyto pažeidimo (už ganyklų – pievų nenušienavimą), argumentuodama tuo, jog jos tikrintojas nepamatavo, koks konkrečiai plotas neatitinka GAAB reikalavimo, numatyto GAAB aprašo 1.2 papunktyje. Tačiau dėl kito teismų sprendimuose nurodyto GAAB aprašo 1.4 papunkčio pažeidimą konstatavo, taip ir nenustačiusi, koks konkrečiai sklypo plotas yra apaugęs medžiais ir krūmais, nors teismai sprendimuose buvo nurodę šiuos duomenis nustatyti.
Agentūra atsiliepime nurodo, jog pareiškėjui taikant sankcijas dėl GAAB 1.4 p. pažeidimo (dėl medžių ir krūmų) nėra aktualus lauko plotas, užtenka tik konstatuoti patį pažeidimo faktą ir jis automatiškai priskiriamas prie tyčinių pažeidimų. Pažymėtina, jog šiuo argumentu buvo grindžiamas Agentūros apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-06-19 sprendimo. Šį atsakovės teiginį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-03-17 nutartyje atmetė pabrėždamas, jog pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog pareiškėjo valdoje nustatomi Sankcijų metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punkte nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai yra priskiriami tyčiniams pažeidimams atsižvelgiant į tai, kokiame plote šie pažeidimai nustatyti (2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2773/2011; 2011 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2454/2011 ir kt.). Dėl atsakovės argumentų, jog nustačius pažeidimą jis automatiškai priskiriamas prie tyčinių, LVAT teisėjų kolegija nurodė, jog jai „kyla abejonių, ar tais atvejais, kai pareiškėjo valdoje nustatomas Metodikos 1 priedo 4 ar 12 punktuose nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas (t. y., be kita ko, ir GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimas), jis jau yra automatiškai priskiriamas tyčiniams pažeidimams, nesvarbu kokiame plote jis nustatytas“, o atsakovei nepateikus „pagrįstų argumentų, leidžiančių Metodikos 17.2 punkte nurodytą normą aiškinti kitaip, nemato pagrindo nukrypti nuo LVAT praktikos.“
Nacionalinė mokėjimo agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais, be kita ko, ir Viešojo administravimo įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, publikuota LVAT biuletenyje „Administracinė justicija“ Nr. 20, 2011 m., P.474–486). Pareiškėjos ginčijamas Agentūros sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, ir turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui, yra įtvirtintos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog priimant sprendimą taikyti sankcijas, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, turi būti pateikti konkretūs įrodymai, patvirtinantys nurodytų aplinkybių egzistavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013).
Pažymėtina, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Reikalavimas laikytis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuluojamų teisės aiškinimo nuostatų nurodytas ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje.
Įvertinus atsakovės atsiliepimo argumentus, darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė, jog Agentūros 2015-04-16 sprendimas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sankcija taikyta tinkamai įvertinus pažeidimų mastą, sunkumą ir trukmę. Kadangi ginčo sprendime nebuvo nurodyti duomenys, kokiame konkrečiame lauko plote nustatyti pažeidimai, pripažintina, jog sprendimo išvados nepagrįstos faktiniais duomenimis, o sankcija pritaikyta vadovaujantis netinkamu, neteisingu teisiniu pagrindu. Todėl konstatuotina, jog pareiškėjo ginčijamas Agentūros 2015-04-16 sprendimas, tiek kiek jis nebuvo pakeistas pačios Agentūros, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra panaikinamas.
Vertinant A. M. skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui paramos išmokas ir priteisti procesines palūkanas, pažymėtina, kad pagal Taisyklių 31.12 p. galutinę išmokos sumą apskaičiuoja Agentūra. Be to, 2012-10-26 patikrinimo vietoje ataskaitoje nurodyti ir kiti pažeidimai (reikalavimo dėl gyvulių laikymo pažeidimas ir neteisingo deklaravimo atvejis), todėl reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti patenkintas. Ginčijamo sprendimo panaikinimas reiškia, kad atsakovė turi užbaigti administracinę procedūrą ir priimti sprendimą atsižvelgdama į tiek šiame, tiek 2014-06-19 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-17 nutartyje nurodytus argumentus.
Sprendimas iš esmės priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę gauti savo patirtų išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, priteisiamos tik realios, įrodymais pagrįstos, išlaidos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų (b. l. 37), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-04-16 sprendimą Nr. BR6-2350282 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos per 30 dienų baigti vertinti pareiškėjos 2012 m. Paraišką (registracijos Nr. 12-1009202589-A1-1).
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Priteisti pareiškėjui iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 28 Eur (dvidešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.