Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Pownshop“ bankroto byloje (Nr. eB2-2789-340/2018),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „Pawnshop“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė MB „Nemokumo situacija“. UAB „Pawnshop“ akcininkas A. B. pateikė teismui prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo. Įmonės bankroto administratorė teismui pateikė prašymą dėl partvirtinto įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi BUAB „Pawnshop“ akcininko A. B. prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo atmetė, patenkino bankroto administratorės MB „Nemokumo situacija“ prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo.Vilniaus apygardos teisme 2018 m. balandžio 19 d. gautas pareiškėjo A. B. atskirasis skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį (atmesti BUAB „Pawnshop“ akcininko A. B. prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo bei tenkinti BUAB „Pawnshop“ administratoriaus MB „Nemokumo situacija“ prašymą dėl kreditorinių reikalavimų sąrašo patikslinimo) ir klausimą dėl kreditorių sąrašo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis 2017 m. gruodžio 15 d. buvo išsiųsta pareiškėjo įgaliotam asmeniui J. B. per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) ir pagal proceso įstatymo nuostatas laikytina įteikta 2017 m. gruodžio 18 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi, atskirąjį skundą galėjo pateikti vėliausiai iki 2017 m. gruodžio 25 d. Įvertinęs aplinkybę, jog atskirąjį skundą pareiškėjas teismui pateikė tik 2018 m. balandžio 18 d., t. y. praleidęs trijų mėnesių naikinamąjį terminą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas prarado teisę į apeliaciją, o praleistas terminas atskirajam skundui paduoti nebegali būti atnaujintas.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį, išnagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties ir klausimą dėl BUAB „Pownshop“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pareiškėjas, prisijungęs prie EPP, tik 2018 m. balandžio 15 d. sužinojo apie teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties priėmimą. Pareiškėjas atlieką bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl teismo nutartis jam turėjo būti išsiųsta paštu. Teismas nutartį įteikė per EPP teisinio išsilavinimo neturinčiai ir nesinaudojančiai kompiuteriu senyvo amžiaus pareiškėjo atstovei. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties. Pareiškėjui susipažinus su bankroto byla, tapo žinoma, kad kreditorių susirinkime buvo patvirtinta nepagrįsta bankroto administravimo išlaidų sąmata. Patvirtinta pavedimo sutartis yra be parašų. Teismas, spręsdamas šiuos klausimus be pareiškėjo nuomonės, pažeistų jo teisę būti išklausytam. Teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinis terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, turi būti atnaujinamas, tokiu būdu leidžiant asmeniui ginti savo teises. Nuteistojo teisė apskųsti žemesnės instancijos teismo sprendimą yra vien iš esminių ir apriboti ją galima tik išimtiniais atvejais. Terminas atskirajam skundui pateikti praleistas dėl išimtinių, svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių – pareiškėjas pagrįstai ir nuoširdžiai buvo įsitikinęs, kad teisę apskųsti nutartį įgis po nutarties įteikimo jam.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo priimti pareiškėjo A. B. (BUAB „Pawnshop“ akcininko) 2018 m. balandžio 18 d. paduotą atskirąjį skundą. Tuo skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo ir patenkintas bankroto administratorės prašymas dėl BUAB „Pawnshop“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo.Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ją (teisę) riboja laikas. Įstatymo leidėjas, siekdamas skatinti dalyvaujančius byloje asmenis rūpintis proceso eiga, užkirsti kelią nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodydamas, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties buvo pateiktas 2018 m. balandžio 18 d., t. y. praleidus trijų mėnesių naikinamąjį terminą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad praleidęs trijų mėnesių naikinamąjį terminą, pareiškėjas prarado teisę į apeliaciją, o praleistas terminas atskirajam skundui paduoti nebegali būti atnaujintas. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo teismo procesiniu sprendimu, nurodė, kad terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas dėl objektyvių, išimtinių ir svarbių priežasčių, todėl turi būti atnaujintas. Akcentavo aplinkybę, jog dėl tokių procesinių kliūčių apribojama jo teisė į apeliaciją. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šia pareiškėjo pozicija. CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos, per kurį galima prašyti atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą, yra naikinamasis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta galutinė termino atnaujinimo riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).Analizuojamu atveju teismo nutartis, dėl kurios pareiškėjo pateiktą atskirąjį skundą atsisakyta priimti apskųstąja nutartimi, buvo priimta 2017 m. gruodžio 14 d. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis pareiškėjo atstovei pagal įgaliojimą buvo išsiųsta 2017 m. gruodžio 15 d., todėl pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalies nuostatas laikytina tinkamai įteikta 2017 m. gruodžio 18 d. Apeliacinis teismas nepagrįstais pripažįsta pareiškėjo deklaruojamus lūkesčius teismo nutartį, kuria būtų išspręstas jo prašymas dėl bankroto bylos baigties (2017 m. gruodžio 14 d.), gauti paštu įkalinimo įstaigoje, kurioje jis atlieka bausmę. Nors pareiškėjas ginčui aktualiu metu buvo įkalinimo įstaigoje, tačiau teismui pateiktų procesinių dokumentų turinys neleidžia daryti išvados, jog jis pageidavo teismo siunčiamą korespondenciją gauti būtent įkalinimo įstaigoje, o ne jų įteikimą savo atstovei. Apeliacinis teismas nepagrįsta pripažįsta pareiškėjo pastabą, jog atstovė, kuriai teismas išsiuntė teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį, neturi teisinio išsilavinimo. Teismo siunčiamos korespondencijos priėmimui pareiškėjo išduotame įgaliojime nurodytos įgaliotinės teisės ir funkcijos buvo pakankamos. Atmestinas ir argumentas dėl atstovės kompiuterinio neraštingumo. Bylos duomenys patvirtina, kad atstovė yra aktyvi EPP vartotoja. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis pareiškėjo atstovei laikytina tinkamai įteikta 2017 m. gruodžio 18 d. Vadinasi, paskutinė diena pateikti atskirąjį skundą dėl šios nutarties pareiškėjui buvo 2017 m. gruodžio 27 d. (kadangi gruodžio 25-26 dienos buvo šventinės) (CPK 335 straipsnio 1 dalis, 73-74 straipsniai). Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties pareiškėjas teismui pateikė tik 2018 m. balandžio 18 d. Kadangi per CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostatos) pareiškėjas neinicijavo apeliacinio proceso, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiu būdu pareiškėjas teisę į apeliaciją prarado, o terminas atskirajam skundui paduoti nebegali būti atnaujintas.Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl sužinojimo apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį momentą, šioje apeliacinio teismo nutartyje konstatavus, kad pareiškėjas praleido terminą (kuris yra naikinamasis) atskirajam skundui pateikti (CPK 307 straipsnio 3 dalis), nėra aktualūs ir detaliau dėl jų nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.