- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-1803-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12672-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- J. L.
- Ieškovas
- M. L.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-615/2013 pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovės J. L. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2004 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure buvo įregistruota M. L. ir J. L. santuoka (akto įrašo Nr. 1690).
Šalies argumentai
Ieškovas M. L. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas nutraukti santuoką pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnametės dukters P. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. L.; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters P. L. išlaikymui po 300 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės; nustatyti ieškovo M. L. bendravimo su dukterimi P. L. tvarką: kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val., dukterį paimant ir parvežant į jos gyvenamąją vietą, vasaros atostogų metu 2 savaites iš eilės, pranešus apie laiką (derinant) iki gegužės 1 d. trumpąja telefono žinute, lyginiais metais - pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, o nelyginiais metais - antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, lyginiais metais -pirmas tris mokyklinių atostogų dienas, o nelyginiais metais - paskutines tris mokyklinių atostogų dienas; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl M. L. kaltės, priteisti iš M. L. nepilnametės dukters P. L. išlaikymui po 700 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2012-09-17 - 12 996,66 Lt, priteisti iš M. L. J. L. 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, šalims palikti santuokines pavardes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
- nutraukė M. L. ir J. L. santuoką, įregistruotą 2004 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto CMB, įrašo Nr. 1690, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
- Nepilnamečio vaiko P. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina J. L..
- Priteisė iš ieškovo M. L. dukters P. L. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo teisme dienos - 2011 m. gruodžio 21 d., iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iš šios sumos išskaitant išlaikymą, kuris buvo sumokėtas vykdant 2012 m. sausio 3 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (tuometinis civilinės bylos Nr. 2-307-615/2012), šių lėšų tvarkytoja paskiriant J. L..
- Priteisė iš ieškovo M. L. dukters P. L. išlaikymo įsiskolinimą – 4 833,33 Lt, šių lėšų tvarkytoja paskiriant J. L..
- Nustatė M. L. bendravimo su dukterimi P. L. tvarką: kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val., dukterį paimant ir parvežant į jos gyvenamąją vietą; vasaros atostogų metu 2 savaites iš eilės, pranešus apie laiką J. L. (derinant) iki gegužės 1 d. trumpąja telefono žinute; lyginiais metais - pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, o nelyginiais metais - antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną; lyginiais metais - pirmas tris mokyklinių atostogų dienas, o nelyginiais metais - paskutines tris mokyklinių atostogų dienas.
- Po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams paliko jų santuokos metu turėtas L. ir L. pavardės.
- Kitoje dalyje ieškovo M. L. ieškinį atsakovei J. L. bei atsakovės J. L. priešieškinį ieškovui M. L. atmetė.
- Priteisė iš atsakovės J. L. ieškovui M. L. 69,50 Lt žyminio mokesčio, 1 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovo M. L. atsakovei J. L. - 116 Lt žyminio mokesčio, 1 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis po 14,81 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
- Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikino šioje civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (tuometinis civilinės bylos Nr. 2-307-615/2012).
Teismas savo sprendimą grindė šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas iš ieškovo ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį, ir atsakovės priešieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovo ir atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovės bei jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatė, kad sutuoktiniai nesutaria ilgą laiko tarpą, neveda bendro ūkio ir kartu negyvena, taikytis neketina, per teismo paskirtą maksimalų šešių mėnesių terminą susitaikymui nesusitaikė (1 t., b. l. 55-56, 59-60, 63), todėl santuoka nutrauktina kaip faktiškai iširusi (CK 3.53 straipsnio 1 dalis).
2. Dėl sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas iš šalių paaiškinimų, pateiktų fotonuotraukų negalėjo konstatuoti vieną sutuoktinį buvus neištikimą remdamasis vien tiktai kito sutuoktinio prielaidomis, įtarimais ir spėliojimais. Dėl tų pačių priežasčių teismas atmetė ir ieškovo prielaidas bei spėliojimus dėl atsakovės galimos neištikimybės (svetimų vyrų lankymosi pas atsakovę, kai namie nebūdavo ieškovo ir kt.), kadangi ieškovas irgi nenurodė, nepateikė ir teismo neprašė išreikalauti jokių konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė santuokos metu yra turėjusi intymių santykių su kitais vyrais. Iš ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepime į priešieškinį nurodytų aplinkybių, sutuoktinių paaiškinimų teismo posėdžių metu, sutuoktinių vienas kitam teismo posėdžių metu užduotų klausimų ir atsakymų į šiuos klausimus, sutuoktinių reiškiamų priekaištų, teismas sprendė, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai yra priešiški, gyvenant kartu abiems sutuoktiniams trūko geranoriškumo, įsiklausymo į kito sutuoktinio nuomonę, siekimo suprasti kitą sutuoktinį, lojalumo ir pagarbos vienas kitam. Sutuoktiniams gyvenant kartu, atsakovė, neįsiklausydama į ieškovo nuomonę ir į ją visiškai neatsižvelgdama, į vieno kambario butą, kuriame tuo metu gyveno sutuoktiniai ir jų mažametė dukra, dažnai kviesdavo pagyventi savo mamą. Šios aplinkybės galėjo trukdyti intymiems sutuoktinių tarpusavio santykiams. Be to atsakovė, ignoruodama ieškovo nuomonę, jų nepilnametę dukterį išveždavo globoti ir prižiūrėti savo mamai, į kitą miestą - Panevėžį, kuo apsunkino ieškovo bendravimą su savo mažamete dukra (I t. 155- 161 b. l.), be ieškovo žinios pakeitė buto išorinių durų spyną ir ieškovui neperdavė naujos spynos rakto. Tuo tarpu ieškovas, bendraudamas trumposiomis sms žinutėmis su atsakove, atsakovės atžvilgiu vartojo netinkamus ir nekultūringus epitetus, nerodė jai pagarbos ir lojalumo. Nepaisant to teismas pažymėjo, kad atsakovės iniciatyva įrašytų ir į bylą išklotinės forma pateiktų trumpųjų sms žinučių turinys tiktai patvirtina netinkamą ieškovo elgesį, bet nepaneigia atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, kadangi pateiktoje išklotinėje yra tiktai vienos iš susirašinėjime dalyvavusių pusių trumpųjų sms žinučių turinys ir nėra galimybės nustatyti į kokį konkretų tekstą šiomis žinutėmis buvo atsakoma. O pateiktos 2012 metais (I t. 89-91 b. l.), t. y. jau vykstant tarp šalių ginčui teisme, atsakovės siųstos trumposios sms žinutės laiko atžvilgiu visiškai nesutampa su į bylą pateiktomis ieškovo siųstomis trumposiomis sms žinutėmis. Sistemiškai įvertinęs nurodytas aplinkybes ir įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo posėdžio metu duotą išvadą, kad sutuoktinių santykiai yra priešiški ir abiem sutuoktiniam trūksta geranoriškumo, teismas sprendė (CPK 185 straipsnio 1 dalis), kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės, priešieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.
3. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo tarp šalių nėra, todėl teismas laikė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.62 str. 3 d., 3.59 str., 3.169 str.).
4. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Teismas įvertino, kad šalių nepilnametė dukra P. L. turi specialiųjų poreikių (I t. 76 b. l.), atsakovei yra mokama P. L. transporto išlaidų kompensacija, šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Viso valstybės vaiko specialių poreikių tenkinimui teikiama parama šiuo metu sudaro 725,20 Lt per mėnesį (II t. 37 b. l.). Ieškovo gaunamos pajamos yra apie 1 900 Lt per mėnesį (II t. 49 b. l.). Atsakovės gaunamos pajamos yra apie 1 873 Lt per mėnesį (II t. 45 b. l.). Teismas įvertino atsakovės į civilinę bylą pateiktus duomenis ir savo paskaičiavimus, kad nepilnametei dukrai perkant aukštos kokybės rūbus ir avalynę, aukštos kokybės higienos priemones, taip pat maistui skiriant 632 Lt per mėnesį, vitaminams, papildams ir sveikatai skiriant 315 Lt per mėnesį, laisvalaikiui ir knygoms skiriant 148 Lt kas mėnesį, mokslui ir lavinimui kas mėnesį papildomai skiriant 161 Lt, taip pat aštuonių metų amžiaus nepilnametei dukrai kas mėnesį mokant 100 Lt dienpinigių ir kt., atsakovės nurodomo dydžio išlaikymą iš ieškovo priteisti yra būtina. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tiktai nepilnamečio vaiko poreikiams, bet ir jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl vertino, kad iš ieškovo priteistinas 500 Lt dydžio nepilnametės dukters kasmėnesinis išlaikymas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.192 straipsnis), kuris, kartu su atsakovės teikiamu tokio paties dydžio nepilnametės dukters išlaikymu bei valstybės vaiko specialių poreikių tenkinimui teikiama parama sudarytų 1 725,20 Lt per mėnesį.
5. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nurodė, kad ieškovas su atsakove kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2011 metų kovo mėnesio, todėl ieškovo pareiga buvo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis, nuo 2011 metų kovo mėnesio iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo, teikė savo nepilnametei dukrai išlaikymą. Tokių įrodymų ieškovas nenurodė, nepateikė ir teismo neprašė išreikalauti (ieškovas pateikė tik įrodymus, patvirtinančius, kad išlaikymą jis teikė byloje jau taikius laikinąsias apsaugos priemones). Dėl paminėtų priežasčių iš ieškovo priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011 m. kovo 01 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d., skaičiuojant po 500 Lt už kiekvieną mėnesį, viso 4833, 33 Lt (500 x 9 + (500: 30 x 20)) (CK 3.200 straipsnis).
6. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu davė išvadą, kad vaiko interesai reikalauja, jog būtų nustatytas maksimalus ieškovo bendravimo su vaiku grafikas. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys dalyje dėl ieškovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo tenkintas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.170 straipsnio 4 dalis).
7. Dėl sutuoktinių santuokinio turto padalijimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, kreditorių. Nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad sutuoktinių turto padalijimo, tarpusavio išlaikymo, kreditorių klausimai yra išspręsti 2006 m. lapkričio 15 d. (Po)vedybine sutartimi, patvirtinta Kauno m. 7 notarų biuro notarės J. V., Registro Nr. 7KV-8028 (I t., b. l. 13-14).
8. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinys yra tenkinami iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteista pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei- pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinys yra tenkinami iš dalies, iš ieškovo ir atsakovės priteistina po pusę teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų ir teismo šaukimų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo M. L. kaltės ir priteisti iš ieškovo atsakovei 3 000 litų neturtinės žalos, pakeisti sprendimo dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai P. L., 2005 m. vasario mėn. 8 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 700 1itų iki jos pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti J. L., priteisti atsakovei iš ieškovo M. L. bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai.
1. Dėl kaltės. Atsakovės nuomone teismas, darydamas išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos. Teismas nevertino įrodymų viseto, o įvertino tik ieškovo nuotraukas su savo drauge, nevertindamas šių nuotraukų visumoje su kitais įrodymais, liudytojos E. A. parodymais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotų žinučių turiniu. Teismas nepagrįstai neįvertino ir to fakto, kad ieškovas būdamas santuokoje su atsakove, į vestuves ėjo ne su žmona, o su svetima moterimi. Šios faktinės aplinkybės, kad ieškovas vienas nuėjo į vestuves be savo sutuoktinės rodo, kad iš tikrųjų ieškovo veiksmuose nebuvo lojalumo savo sutuoktinės atžvilgiu, kas pripažįstama kalte. Teismas nevertindamas viešo bendravimo su A. S. ir nelaikydamas, tai ieškovo kalte nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, kur numatyta, kad „lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams.“ Teismas nevertino įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas nesirūpino šeima.
2. Dėl neturtinės žalos. Nepagrįstos ir neteisėtos teismo išvados, kad santuoka nutrūko dėl abipusės kaltės įtakojo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Dėl ieškovo kaltės, neištikimybės, viešo bendravimo su kita moterimi, siųstų SMS žinučių, kurios kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo buvo įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio atsakovei teko patirti stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą kitų asmenų akyse Tai, kad sutuoktinis atsakovės telefono numerį davė savo draugei, ją pažemino kaip moterį. Vyrui, palikus šeimą dėl kitos moters, atsakovė patyrusi moralinį sukrėtimą, dėl ko pablogėjo sveikata.
3. Dėl išlaikymo dydžio. Atsakovės vertinimu teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad abiejų tėvų pajamos yra vienodos ir todėl abu tėvai turi prie Patricijos išlaikymo prisidėti lygiomis dalimis. Ši teismo išvada padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų, tai, kad atsakovė turinti užtikrinti dukrai gyvenamą vietą ir siekdama užtikrinti gyvenamą vietą turinti mokėti kreditą, teismas neįvertino, tai, kad atsižvelgiant į dukters sveikatą ji negalinti dirbti pilnos dienos arba turi susirasti auklę, dėl to dukters išlaikymo išlaidos padidėja.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir tinkamai įvertino. Atsižvelgiant į tai atmestini apeliantės motyvai dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi santuoka iširo ne dėl vieno ieškovo kaltės. Nors ieškovas ir moka teismo priteistą išlaikymą (500 Lt), o pati atsakovė neprieštaravusi dėl bendravimo tvarkos su dukra Patricija nustatymo, tačiau iki šiol su ja neleidžia bendrauti. Net ir apeliaciniame skunde suformulavusi prašymą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsakovė taip ir nesugebėjo pateikti svarių įrodymų, patvirtinančių, jog dukros išlaikymui reikalingos jos nurodytos piniginės lėšos. Teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių duotus paaiškinimus, įsigilino į visus dukros Patricijos poreikius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kuriais nesutinkama su sprendimo dalimis, kuria pripažinta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes pripažino, jog abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu stokojo supratimo, pagarbos, moralinės paramos, lojalumo vienas kitam; jų veiksmai nulėmė tarpusavio santykius, bei santykius su vaikais ir kitais šeimos nariais.
Apeliaciniame skunde atsakovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik kitas sutuoktinis.
Vertindama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Nutraukiant santuoką CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytais pagrindais turi būti įrodyta kito sutuoktinio kaltė, tačiau CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti keturi atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama; tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis šioje teisės normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.
Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovas yra neištikimas, nes dar nenutraukęs santuokos su atsakove, bendrauja su kita moterimi, be to, nesirūpino šeima. Atsakovė ieškinyje nurodė, kad su ieškovu iki ieškinio padavimo dienos santuokoje pragyveno apie septynerius metus, ieškovas dar iki išėjimo 2011 m. kovo mėnesį iš namų, bendravo su kita moterimi, su kuria 2011 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo draugų vestuvėse, su ja susirašinėja telefonu, nesirūpina šeima.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovas buvo neištikimas. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su šia teismo išvada, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė žodiniais liudytojų parodymais, byloje pateiktomis nuotraukomis ir telefoninių pokalbių išklotinėmis. Kolegija pažymi, kad vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).
Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kurie patvirtina, kad šalys konfliktuoja, pateiktas fotonuotraukas ir telefoninį susirašinėjimą, ir, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu nebuvo nustatyta, kad būtent ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes yra nuotraukose užfiksuotas dalyvaujantis vestuvėse ar švenčiantis su bendradarbiais su kita moterimi, todėl atsižvelgiant į nuotraukų padarymo aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas būtų iš esmės pažeidęs santuokines pareigas.
Tiek šalių paaiškinimai, tiek telefoninių žinučių turinys rodo, kad konfliktai kilo tik pradėjus irti šeimai, šeimai nesutariant dėl vaiko auklėjimo, bendro gyvenimo ir pan. Iškilus nesutarimams šeimoje beveik visais atvejais kyla psichologinė įtampa, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų negalima spręsti, jog dėl to yra kaltas vien tik ieškovas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje apklaustų liudytojų parodymus, kurie parodė, kad šalys konfliktuoja, tačiau tiesiogiai, kad ieškovas artimai bendrauja su kita moterimi ir yra neištikimas atsakovei, nematę, išvadas apie ieškovo neištikimybę byloje apklausti liudytojai grindė nuogirdomis.
Kolegija daro išvadą, jog patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK178, 185 straipsniai) ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK6.245-6.250 straipsniai). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Nesant pagrindo nagrinėjamos bylos atveju spręsti, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas ieškovas, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog šiuo metu šalių turtinė padėtis ir galimybė teikti išlaikymui yra beveik vienoda. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas ieškovo galimybę teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą, vertino ne tik jo kas mėnesį gaunamą darbo užmokestį, bet ir valstybės teikiamą pagalbą, nepilnamečiui vaikui, turinčiam specialių poreikių išlaikyti.
Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E Nr. 3K-3-341/2006). Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei pateiktus byloje įrodymus apie nepilnamečio vaiko poreikius, teisėjų kolegijos nuomone, iš ieškovo priteistas 500 Lt išlaikymas minėtųjų vaiko teisių įgyvendinimą užtikrins, todėl pirmosios instancijos teismas ir šiuo aspektu pagrįstai nustatė ieškovo teiktino išlaikymo vaikui dydį kas mėnesį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo vaikui dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Byloje atsakovui teismo nustatytas išlaikymo vaikui dydis – 500 Lt atitinka pusę minimalios mėnesinės algos.
Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, atsakovui būtų pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis ieškovas patyrė 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių tvarkos 8.11 punkte numatytą dydį prašoma priteisti suma mažintina iki 1 500 Lt (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų, susijusių su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.